Konferencijos „Vaikų skaitymo skatinimas šiandien ir rytoj“ pranešimai

Laiškas skaitytojui

 

Vakar skaičiau knygą “Panama labai graži”. Tiesa, skaityti man dar nelengva. Todėl kai pavargstu, galiu žiūrėti į  piešinėlius. Ir kurti savas istorijas. Arba dar geriau – piešti istoriją. Apie bet ką. Apie viską, kas nutinka dieną ir naktį, virtuvėje ar prie fontano. Apie draugus, apie fėjas, apie nykštukus, gėles... Nes visko tiek daug aplinkui. O kai tik paimu knygą, viskas atgyja... Ir viskas atgyja tik man. Viskas juda ir žaidžia su manimi. Tada nebūnu vienas, tada būna linksma, tada būna gražu. O gražu,  nes visur daug spalvų. Man tada atrodo, kad geriausia gyvenime būti dailininku ir rašyti knygas apie nuotykius visokiose šalyse, o dar be to ir namuose... Manau, man pavyktų – mano pasaulį net nespalvota knyga padaro spalvingą. Netiki? Nori pamatyti? Paskaitykime kartu...

Tokį laišką skaitytojui parašė Eglė Obcarskaitė, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro specialistė,  “Knygų krepšelio” sudarytoja. Tokiais žodžiais net ir vengiantį knygos  vaiką galime sudominti knyga, skaitymo malonumu.

Keli žodžiai apie “Knygų krepšelio” istoriją.

Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras šiais metais  bendradarbiauja su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje vykdant projektą, skirtą kūrybiškam skaitymo skatinimui bei aktyvaus skaitymo propagavimui. Viena iš projekto dalių, kurią padėjo vykdyti bibliotekos Vaikų literatūros centras  – tai  vaikams ir paaugliams skaityti rekomenduojamų knygų rinkinių sudarymas. Dalį knygų, patekusių į sąrašus, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje nupirko ir padovanojo projekte dalyvaujantiems vaikų globos namams.

Rugsėjo 6 d. M.Mažvydo bibliotekos posėdžių salėje įvyko informacinis seminaras šio projekto dalyviams, kurio metu buvo pristatytos visos projekto dalys. Taip pat buvo pristatyti ir „Knygų krepšelių“ sudarymo principai bei šios projekto dalies koncepcija. Seminarui pasibaigus projekte dalyvaujančių vaikų globos namų atstovams buvo įteikti dovanojami knygų rinkiniai. Toliau pateikiame pačius knygų sąrašus su įžanga, trumpai pristatančia jų sudarymo metodiką.

Pirmieji principai, nuorodos,  nuo kurių ir buvo pradėtas „Knygų krepšelių“ sudarymas, buvo tokie:

siūlomos knygos turi būti suskirstytos į rinkinius – „krepšelius“;

            kiekviename siūlomame rinkinyje turi būti bent vienas Šiaurės šalių autoriaus kūrinys;

siūlomos knygos turėtų būti išleistos paskutiniaisiais metais, idant jas vis dar galima būtų įsigyti.

            Taip pat reikėjo atsižvelgti ir į neformalias gaires – rinkiniai turėjo būti sudaryti kūrybiškai, kad jie galėtų tapti įkvėpimu ir paskatinimu pačių dalyvių – vaikų globos namų – iniciatyvoms; bei taip, kad sudomintų skaitytoją ir atvertų jam vaikų literatūros grožį bei įvairovę. Šios nuorodos, nenustačiusios griežtų rėmų, suteikė laisvę knygų rekomendavimo metodikos pasirinkimui, tačiau kartu ir atsakomybę tinkamai apibrėžti paties pasirinkimo motyvaciją.

Atliekant užduotį,  pirmiausia buvo imtasi mažiausiai pastarąjį dešimtmetį išleistų knygų peržiūros. Buvo remtasi keliais šaltiniais, o visų pirma vaikų knygų bibliografinėmis rodyklėmis, kiekvienais metais (bent nuo 1994 m.) rengiamomis ir publikuojamomis vaikų literatūros kritikos žurnale “Rubinaitis”, leidžiamame Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus. Buvo pasitelkti ir Vaikų literatūros centro  tiriamosios veiklos pagrindu sudaryti rekomenduojamų knygų sąrašai. Taip pat – minėtame žurnale “Rubinaitis” pateikiamų knygų apžvalgomis, recenzijomis, vertinimais.

Vertinant knygas,  taip pat buvo atsižvelgta į medžiagą, surinktą konferencijų, seminarų, viešų knygų aptarimų, kuriuose dalyvauja vaikų literatūros specialistai – dėstytojai, bibliotekininkai, literatūrologai, literatūros kritikai – metu. Bei, žinoma, į vertinimus, pateiktus kvalifikuotos komisijos, kasmet siūlančios kandidatus geriausios, gražiausios metų knygų, geriausio literatūrinio  vertimo bei kitiems apdovanojimams. Taigi, remiantis visa šia medžiaga, buvo atrinkta pagrindinė grupė knygų.

 

Antrasis etapas buvo knygų skirstymas į grupes, kiekvienoje jų pradedant nuo šiaurės šalių literatūros kūrinio. Dar kartą peržiūrint jau pasirinktas knygas, jų tematiką, problematiką, stilių, netgi nuotaiką, kilo mintys kokios grupės tai galėtų būti. Visų pirma yra būtina pabrėžti, kad nebuvo skirstoma ir vertinama remiantis vien tik “objektyviais” kriterijais – skaitytojų amžiumi, literatūros kūrinio žanru ar formalia tema, pvz. vien tik “draugyste”, “meile” ar pan. Tokio tiesmukiško ir formalaus skirstymo buvo vengiama todėl, kad daugelis rekomenduojamų knygų pasižymi, jei taip galima pavadinti, tematiniu, problematiniu sinkretizmu, praplečiančiu skaitytojų ratą ir suteikiančiu knygai literatūrinę vertę. Todėl, tarkim, tokioje grupėje kaip “Mano draugai iš didžiosios “D”” galima atrasti ir knygų apie nerūpestingą mažųjų draugystę, ir apie psichologinius vaikų, vaikų bei suaugusiųjų santykių aspektus, ir tokių kūrinių, kurių veikėjai tokie patrauklūs ir gyvi, jog greitai tampa paties skaitytojo draugu.

Taip pat sunku įvardinti, kokio amžiaus skaitytojui tinka viena ar kita grupė, todėl sudarant rinkinius buvo laikomasi nuostatos, jog verčiau tegul skaitytojas pats atranda savo knygą pagal tai, kas jam įdomu, o ne pagal tai, kas jam, anot suaugusiųjų „ekspertų“ labiau tinka. Galų gale į vieną grupę jungiant skirtingas knygas buvo siekiama suteikti paskatą pačių skaitytojų mobilumui, o ne “uždaryti juos į tam tikrus rėmus”. Kitaip tariant, buvo tikimasi skaitytojui, kuriam patinka vienos tematikos knygos, padėti pasirinktoje grupėje atrasti ir kitokią knygą, kurios šiaip jis tikriausiai neskaitytų, bet kuri galbūt imtų jį ir sudomintų.

Tokiu būdu skirstant savaime – organiškai, iš pačių kūrinių, iš juos skaitant kylančio įspūdžio – kilo trylika galimų temų. Ir vis dėlto reikia dar kartą akcentuoti, jog šios temos – tai tėra pasiūlymas. Didžioji dalis knygų gali priklausyti ir vienai, ir kitai, ir trečiai temai. Tokiu būdu dar kartą siekiama ugdyti skaitytojo kūrybiškumą, užmegzti su juo pokalbį, pasiūlyti jam, o gal net išgirsti ir jo kritiką. O tai yra būtina ugdant skaitytojo savarankiškumą ir kūrybinį mąstymą.

Dar galima pridurti, kad ne visos rekomenduojamos knygos yra iš tiesų labai vertingi kūriniai. Kai kurios jų yra paprastesnės, arba tiksliau – įprastesnės, trivialesnės problematikos. Tačiau, kaip rodo bibliotekininkų pastebėjimai, jas skaityti vaikai mėgsta. Taip pat būtent tokios knygos neretai tampa “tarpine stotele”: anksčiau neskaičiusiam vaikui tokias knygas pradėti skaityti yra lengviau, paprasčiau. Ir nuo jų jis jau gali pereiti prie subtilesnių bei estetiškai ir problemiškai vertingesnių kūrinių. Tačiau vis dėlto buvo tokių dabar dideliais tiražais leidžiamų skaitalų, kuriuos, nepaisant jų populiarumo tarp vaikų, į sąrašus įtraukti buvo griežtai atsisakyta.

Neliko nepastebėti ir geriausi lietuvių autorių kūriniai vaikams ir paaugliams. Jie “Knygų krepšelyje” taip pat surado savo vietą.

“Knygų krepšelis” – kaip rezultatas jau minėto skaitymo skatinimo projekto rezultatas. Tačiau norėčiau akcentuoti ir kitas jo galimybes:

Pirmiausia mokytojams: atskiromis knygomis iš šio “krepšelio” literatūros mokytojai gali papildyti Užklasinio skaitymo knygų sąrašus. Ne paslaptis, kad mokytojai labai nedrąsiai, tiksliau, nenoriai, rodo savo iniciatyvą šioje vietoje. Net ir nesant galimybės mokiniui bibliotekoje gauti rekomenduojamą knygą, mokytojas nesutinka jos keisti kita. Bibliotekininkai jau atmintinai išmoko sąrašus pagal atskiras klases. O gal mokiniai galėtų sudaryti savo rekomenduojamus sąrašus ir juos aptarti su mokytojais. Ypač galvojant apie vasaros skaitymus?

Bibliotekininkams: “Knygų krepšeliai” – orientyras, kokią literatūrą knygų fondų komplektuotojai turėtų  užsakyti bibliotekoms.  Sutikite, kad neretai fondų formavimą  nulemia komplektuotojo žodis, o ne skaitytojus aptarnaujantis ir jų poreikius žinantis bibliotekininkas. Knygų sąrašu galima pasinaudoti rengiant įvairias knygų dovanojimo akcijas, patariant tėvams, ką tiktų knygyne vaikui nupirkti  ir padovanoti.

“Knygų krepšelis”- tai plati erdvė kūrybiškam jo panaudojimui mokykloje, vaikų darželyje ar globos namuose, bibliotekoje ir šeimoje.

Prisimindami pradžioje mano skaitytą laišką skaitytojui, bandau įsivaizduoti, kokioje aplinkoje jis galėtų būti skaitomas. Nekalbėsiu apie ramią, jaukią namų aplinką ar apie tėvų pokalbį su vaiku  pakeliui į biblioteką. Kalbėsiu apie tą erdvę, kurią retai matome, apie kurią beveik nekalbame – apie knygą ir skaitymo malonumą vaikų globos namuose. Šiandien šioje auditorijoje pravartu paklausti mums savęs: “O kur knygos ir skaitomo džiaugsmo erdvė mano vaikų namuose?”

Pirmiausia – knygos. Jos į vaikų globos namus ateina iš atsitiktinių šaltinių: labdaros akcijos, gyventojų dovanotos, pačių darbuotojų iš namų atneštos kaip “išaugtos”, viena kita nusipirkta pačių vaikų namų iniciatyva. Vaikų globos namų finansavimo eilutėse nerasime pinigų panaudojimo eilutės “Spaudiniams”. Gal kiek geriau iš apskričių biudžeto finansuojamiems namams. Bet čia spaudiniams skirtų lėšų didesnę dalį  “praryja” pratybų sąsiuviniai ir kitos mokymo priemonės. Tokiuose namuose net fizinio pamokai vaiko  apranga yra kaip mokymo priemonė.

Savivaldybių įsteigtuose vaikų globos namuose daug kur buvę bibliotekininkų etatai arba panaikinti, arba sumažinti iki 0,5 dėl atlyginimo fondų problemų. Knygos  išdalintos šeimynoms.

Sunku suvokti, kad daugumoje Vaikų globos namų nėra skaityklos. Pamokų ruoša, noras pabūti su knyga, daugiau sužinoti, pagaliau šiandieniniame gyvenime informacijos prieinamumas  vaikui beveik nepasiekiama. Vaikai, gyvenantys namuose šeimynomis, vieni kitiems būtų patys geriausi skaitovai ir pasakotojai.

Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos parengtoje  statistikoje,(duomenis jai pateikia  apskričių administracijos) deklaruojama iš viso 18 vaikų globos namų bibliotekų. Įspūdingai atrodo du skaičiai: tai, kad vienam vartotojui tenka 89 spaudiniai, ir tai, kad bibliotekų knygų fondų apyvarta – 0,2. Vadinas, tai daugiau panašu į knygų saugyklas, nei į viešą, šiuolaikišką, mielai lankomą  vaikų biblioteką.

Nereiktų tikėtis, kad po šios konferencijos staiga viskas pasikeistų. Tik norėtųsi, kad daugiau atsirastų  suvokimo apie egzistuojančią vaiko galimybę paimti į rankas  naują knygą, klausytis pasakojimą ar kartu skaityti. Viešųjų bibliotekų specialistų rengiamuose  projektuose vaikų globos namai galėtų būti kaip partneriai. Gal savanoriais galėtų padirbėti ir mėgstantys knygą, gebantys ir turintys pasakotojo talentą vietos bendruomenės žmonės.

Trumpai pasakyčiau: neieškokime pasiteisinimų, tiesiog pradėkime skaityti kartu.

 

 

Aldona AUGUSTAITIENĖ,

Vaikų literatūros centro direktorė

 

 

Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projektui 10 metų

 

Šiaurės šalių asociacija Lietuvoje buvo kuriama tikint kultūrinėmis ir švietėjiškomis vizijomis apie bendradarbiavimą, viliantis, kad mūsų šalies šviesuoliai, tokie kaip: bibliotekininkai, mokytojai, studentai, mokslininkai, menininkai, kultūros darbuotojai- galės aktyviau pažinti kaimynines Šiaurės šalis, galės tapti garbingais mūsų kultūros ambasadoriais ir skleidėjais. Nors ilgainiui asociacijos prioritetai pasikeitė ir buvo nutolta nuo pirminių tikslų, vienas iš pirmųjų projektų- Šiaurės šalių bibliotekų savaitė-, padėtų būtent po asociacijos vėliava, tebevyksta iki dabar, tačiau nieko bendro su minėta asociacija nebeturi.

            2007 metais minėsime ir  švęsime jau dešimtąsias projekto gyvavimo metines Lietuvoje- negirdėtas ilgaamžiškumas vartotojiškoje visuomenėje. Prieš dešimtį metų Baltijos valstybės buvo pakviestos dalyvauti tarptautinėje Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje. Lietuva, Latvija ir Estija rinkosi skirtingus projekto įgyvendinimo kelius. Šiandien Lietuvoje skaičiuojame ne vieną šimtą projekto dalyvių iš pačių įvairiausių Lietuvos įstaigų ir vietovių- didelių miestų ir mažų miestelių, kaimų, universitetų ir mokyklų, gimnazijų ir specialiųjų ugdymo įstaigų, viešųjų bibliotekų ir jų filialų.

Projekto tikslas-  kultūrinis kaimyninių šalių bendradarbiavimas, Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų ir jų skaitytojų suartėjimas. Tuo tikslu, projekte dalyvaujančiose bibliotekose vienu metu vyksta simbolinė šviesos ir žodžio šventė. Vieną lapkričio savaitę visos projekto dalyvės organizuoja renginius bendra tema. Pirmoji Šiaurės šalių bibliotekų savaitė įvyko 1998 metais. Jos tema buvo humoras. Atidarymą organizavo Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, dalyvavo 12 bibliotekų. 1999 metais savaitės tema buvo mitologija. Atidarymas vyko Druskininkų Eglės sanatorijoje, dalyvavo 26 bibliotekos. 2000 metais tema buvo vaikas. Atidarymą globojo Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus VB, dalyvavo 29 bibliotekos. 2001- žodis ir gaida. Atidarymą organizavo Kauno V.Kudirkos VB, dalyvavo 30 bibliotekų. 2002- Nobelio premijos laureatai. Atidarymas vyko Birštone, dalyvavo 39 bibliotekos. 2003 metų tema buvo jūra. Atidarymas vyko Klaipėdoje, dalyvavo 76 bibliotekos. 2004 metų tema buvo pasaka. Atidarymas vyko Visagino VB, dalyvavo 283 bibliotekos. 2005 metų tema buvo keliaujant po Šiaurės šalis. Atidarymas vyko Šiaulių P.Višinskio VB. Dalyvavo 185 bibliotekos. Šių metų atidarymo šventę rengs Jonavos R.Samulevičiaus vidurinė mokykla, o ateinančiais metais Kelmės Aukuro mokykla.

Knyga- visiems suprantamas, daugiareikšmis simbolis. Todėl projekto namais tapo visų rūšių bibliotekos, o jungiamąja grandimi- bendras skaitymas. Mistiškai ir pakylėtai skamba vakaro prieblandoje žodžiai, skaitomi įvairiomis kalbomis, skirtingose vietose, bet vienu metu. Tie žodžiai suburia, ištirpdo tamsos baimę ir vienatvę. Jiems skambant, atsitraukia rudeninės darganos, išnyksta laiko ir erdvės ribos. Tampame paslaptingo dvasinio aukojimo dalyviai. Šviesa- gyvybės ir prasmės simbolis. Todėl viena is projekto sąlygų- uždegti žiburį, jaukų židinį, vilties žvakę. Žiburio šviesa išsklaido šešėlius, sugrąžina šviesą, sutrumpina vis ilgėjančius vakaro šešėlius. Čia, Lietuvoje, į knygos ir šviesos šventę pakvietėme ir tuos, kuriems šilumos ir gero žodžio pritrūko, kuriems likimas buvo žvarbus. Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių nori ateiti į žodžio ir šviesos šventę, sušilti prie bendro židinio. Tikime, kad knyga neuždulkės lentynose. Viliamės, kad žodžio duonos niekada nepritrūks and mūsų stalo.

Projekte gali dalyvauti visos norinčios bibliotekos. Tam reikėtų pateikti užpildytą projekto dalyvio paraiškos formą, kurios pavyzdį galima rasti Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje tinklapyje www.noredn.lt Projekto dalyviai yra kviečiami dalyvauti dviejuose susitikimuose rugsėjo ir gruodžio mėnesį. Susitikimų metu aptariami projekto organizaciniai klausimai, supažindinama su tais metais skaitomų autorių kūryba, išdalinama informacinė ir vaizdinė medžiaga, knygos, kurios perkamos projekte dalyvaujančioms bibliotekoms. Šiuose renginiuose dalyvauja ir informacija pasidalina ir valstybinių institucijų atstovai. Pasibaigus savaitei kiekviena dalyvavusi biblioteka užpildo ir pateikia ataskaitos formą.Žvelgiant į ateitį norėtųsi tikėti, kad pavyks įgyvendinti nuo projekto pradžios puoselėtą ketinimą- šio projekto rėmuose padėti užmegzti tiesioginius mainus tarp bibliotekų Šiaurės šalyse ir Lietuvoje, kad biblioteka Lietuvoje taptų tokiu pačiu kultūros traukos ir informacijos sklaidos centru kaip ir Šiaurės šalyse. Ne viena Lietuvos biblioteka jau pasinaudojo projekto pateiktomis galimybės. Be to, tikime, kad projekte dalyvaujančios bibliotekos įgyja projektinio darbo patirties, pasisemia naujų kūrybinių sumanymų. Žinia, kartkartėm randasi problemų, susijusių su neteisingai interpretuojamu dalyvavimu projekte. Atsitinka ir taip, kad biblioteka pateikia dalyvio paraišką, tikėdamasi tik finansinės paramos. Mūsų projekto parama skiriama tik patiems įdomiausiems, originaliausiems ir kuo daugiau dalyvių pritraukiantiems pasiūlymams. Kol dalyvių buvo kelios dešimtys, galėjome skirti paramą visoms bibliotekoms. Dabar remiamų projektų atrankos kriterijai aukštesni. Vis dar tenka susidurti ir su drausmės, pareigingumo ir garbingumo stoka, bet tokių atvejų pasitaiko retai, todėl galime džiaugtis, kad Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projektas Lietuvoje net tik gyvuoja, bet ir tobulėja, turtėja ir tampa neatsiejama jame dalyvaujančių bibliotekų gyvenimo dalimi.

Šiaurės šalių bibliotekų savaitę Lietuvoje organizuoja , koordinuoja ir finansuoja Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuras, bendradarbiaudamas su Šiaurės šalių ambasadomis Lietuvoje. Šiaurės šalių bibliotekų savaitę Šiaurės šalyse koordinuoja ir finansinę paramą skiria Šiaurės šalių asociacija Foreningen Norden.

 

 

Virginija HAVSTAM

Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projekto koordinatorė

 

 

 

Skaitymo skatinimo programa  – naujos galimybės

 

 

Gerbiami Seimo nariai, konferencijos dalyviai ir svečiai, ponios ir ponai,

 

Man labai malonu pasveikinti Jus, susirinkusius į konferenciją „Vaikų skaitymo skatinimas šiandien ir rytoj“. Ši tema šiandien nepaprastai aktuali ir džiaugiuosi, kad šioje konferencijoje iškeliami įvairūs jos aspektai, suteikiant galimybę aptarti dabartinę situaciją ir pažvelgti į ateities perspektyvas, susipažinti su  šalių, turinčių senas skaitymo populiarinimo tradicijas, patirtimi.  

Turime suvokti skaitymo skatinimo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje skaitymas palaipsniui užleidžia savo pozicijas kitiems informacijos gavimo būdams. Tiek suaugusiųjų, tiek vaikų tarpe populiarėja mažiau pastangų reikalaujančios laisvalaikio praleidimo formos. Vaikai vis daugiau laiko praleidžia žiūrėdami televizorių ir žaisdami kompiuterinius žaidimus; knygų skaitymas jiems - dažnai nepatraukli veikla, reikalaujanti tam tikrų įgūdžių ir aktyvumo.

            Kalbant apie vaikų skaitymo skatinimą, labai svarbu įvertinti šeimos aplinkos svarbą besiformuojančiai asmenybei. Asmens požiūriui į skaitymą ypač didelės įtakos turi sociokultūrinės vertybės, pirmiausia pasireiškiančios per šeimą. Pavyzdžiui, daugiau skaito mokiniai, kuriems kūdikystėje, vaikystėje dažnai buvo skaitoma balsu, kurių namuose yra daugiau knygų ir kurių tėvai patys skaito. Todėl norėdami paskatinti skaityti vaikus, konkrečiomis priemonėmis turime skatinti ir šviesti visą visuomenę - tik tokiu būdu galime keisti vertybių prioritetus ir sustiprinti  skaitymo svarbos suvokimą.

Labai džiaugiuosi šiandien šioje konferencijoje galėdamas Jums pristatyti programą, kuri atvers naujas galimybes skaitymo populiarinimui, numatydama įvairias skaitymo skatinimo priemones ir būdus. „Skaitymo skatinimo programa“ bus patvirtinta Vyriausybės.

Ši programa įkūnys valstybės rūpestį tuo, kad Lietuvos visuomenė būtų skaitanti visuomenė.

2006-2011 metais įgyvendinama „Skaitymo skatinimo programa“ padės skatinti veiklą, formuojančią įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonių poreikį skaityti, gerinančią skaitymo įgūdžius, keliančią skaitymo prestižą Lietuvos visuomenėje. „Skaitymo skatinimo programos“ tikslas – didinti nuolat ir dažnai skaitančių įvairioms amžiaus grupėms priklausančių žmonių dalį, tokiu būdu ugdant kūrybišką, tobulėti siekiančią, kritiškai mąstančią, pilietiškai atsakingą asmenybę.

Noriu supažindinti Jus su pagrindiniais šioje programoje iškeltais skaitymo skatinimo srities uždaviniais ir joje numatytomis priemonėmis.

Siekiant pagerinti skaitymo ir kalbos įgūdžių ugdymo situaciją Lietuvoje, pirmiausia bus sudarytos teisinės ir finansinės sąlygos skaitymo skatinimo projektų įgyvendinimui, parengiant ir patvirtinant jų finansavimo taisykles, konkursų nuostatus ir kitus reikalingus teisės aktus. Programa  skatins projektus, įvairiais būdais populiarinančius knygą ir skaitymo praktiką, pabrėžiančius knygos kultūros ir skaitymo reikšmę istorijos, kultūros pažinimui, asmens ugdymui ir savišvietai.

            Svarbus programos uždavinys – gerinti kultūros ir švietimo sektorių darbuotojų gebėjimus skaitymo skatinimo srityje. Tuo tikslu bus organizuojami mokymai skaitymo skatinimo projektų rengėjams ir vykdytojams, supažindinant juos su geros praktikos pavyzdžiais. Leidyklos, autoriai, švietimo ir kultūros įstaigos bus skatinamos rengti skaitymo skatinimo srities informacinę bei metodinę medžiagą tėvams, pedagogams ir studentams. Skaitymo skatinimo temos bus įtrauktos į mokytojų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, socialinių pedagogų, bei bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo programas.

            Atsižvelgiant į institucijų bendradarbiavimo trūkumą skaitymo skatinimo srityje, „Skaitymo skatinimo programos“ rėmuose bus stiprinami tarpinstituciniai bei tarpdisciplininiai ryšiai, suaktyvinant įvairių sektorių partnerystę. Bendri kultūros, meno ir švietimo, socialinės apsaugos įstaigų bei organizacijų, taip pat ir visuomenės informavimo priemonių skaitymo skatinimo projektai bus remiami kasmet rengiamo skaitymo skatinimo projektų konkurso būdu. To pasėkoje suaktyvėjęs institucijų tarpusavio bendradarbiavimas padės joms veiksmingiau siekti savo tikslų.

Programoje numatoma sukurti ir įdiegti skaitymo įgūdžių, masto, kryptingumo ir poreikių stebėsenos sistemą. Bus parengti vaikų skaitymo įgūdžių vertinimo testai, kurie padės atskleisti šių įgūdžių trūkumo priežastis ir jas pašalinti. Taip pat bus vykdomi tyrimai apie esamus poreikius bei įvykusius pokyčius Lietuvoje skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų ugdymo srityje, kurie padės įvertinti ir geriau kontroliuoti situaciją, atskleis tam tikrų projektų poreikį.

Vienas bendriausių programoje iškeltų uždavinių - propaguoti skaitymą ir kelti jo prestižą visuomenėje. Tam numatomos įvairios priemonės. Viena iš jų - edukacinio pobūdžio internetinė svetainė, pristatanti skaitymo skatinimo iniciatyvas ir projektus. Bus parengtas ir specialus puslapis, skirtas vaikams ir jaunimui, kuriame jiems patrauklia forma bus pateikiama informacija apie knygas ir skaitymą.

Skaitymo propagavimas glaudžiai susijęs ir su knygą populiarinančiais renginiais. Šiuo metu didžiausias skaitytojams skiriamas renginys Lietuvoje yra tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurios augantis mastas ir populiarumas, kasmet didėjantis užsienio svečių skaičius bei didėjanti kultūros renginių programa liudija apie didelį skaitytojų rato plėtimo potencialą Lietuvoje, taip pat pastebimas didėjantis skaitytojų susidomėjimas nacionaline literatūra. Vis tik Vilniaus knygų mugė nepasiekia visų regionų ir socialinių grupių.

Siekiant populiarinti skaitymą, „Skaitymo skatinimo programoje“ numatoma parengti ir įgyvendinti „2008-ųjų – skaitymo metų“ renginių programą. Bus organizuojamos ir kasmetinės „Geriausių metų knygų“ rinkimų akcijos suaugusiems ir vaikams. Nuoširdžiai tikiuosi, kad šie projektai ir kitos „Skaitymo skatinimo programos“ priemonės, sudarančios tinkamas sąlygas noro skaityti skatinimui ir skaitymo įgūdžių ugdymui, suteiks naujų galimybių visiems Lietuvos žmonėms – tiek didmiesčių, tiek regionų gyventojams, įvairioms visuomenės grupėms. Šios programos ir visų mūsų bendrų pastangų dėka, galėsime aktyviau formuoti teigiamą Lietuvos vaikų ir visos visuomenės požiūrį į skaitymą ir jo svarbą.          

Baigdamas pranešimą, noriu padėkoti visiems konferencijos dalyviams ir svečiams ir palinkėti kuo daugiau naudingos informacijos, įdomios patirties ir vaisingų diskusijų. 

 

                                                                                                                           Jonas Jučas,

Kultūros ministras

 

 

 

 

Aš nuoširdžiai manau, kad jei norime, kad mūsų visuomenė augtų ir klestėtų, skaitymas, kritinis mąstymas ir kūrybiškumas yra vieni iš pačių svarbiausių atramos taškų. Yra daug įvairių būdų, kaip šia kryptimi ugdyti visuomenę. Vienas iš jų – pasitelkiant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos nacionalinį statusą ir švietėjišką - kultūrinę misiją ir tai, kad lietuviai įžengę į antrą nepriklausomybės dešimtmetį ypač pamėgo reitingus ir balsavimus – populiarinti šiuolaikinę lietuvių literatūra ir skatinti skaitymą.

            2006 metų pradžioje Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pirmą kartą Lietuvoje surengė akciją “Geriausios 2005 metų knygos rinkimai”. Akcijos tikslas – skatinti skaitymą ir populiarinti šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Sukonkretinti šios akcijos tikslą galima taip - skatini žmones kalbėti apie knygas, dalytis knygomis, ginčytis dėl knygų, atrasti knygas ir tiesiog tapti knygų skaitytojais ir gerbėjais. Tikimasi pasiekti tas televizijos žiūrovų ir radijo klausytojų grupes, kurios galbūt nelaiko savęs aistringais „skaitytojais“, tačiau susidomėjo viena ar kita pristatyta knyga arba tiesiog nenori “atitrūkti” ir norėtų paskaityti knygas, kad žinotų apie ką gi kalba kolegos darbe ar kiti pažįstami. Akcijos rengėjams ne mažiau svarbu pristatyti skaitytojams šiuolaikinių lietuvių autorių knygas, išskirti geriausias iš kasmet išleidžiamų knygų jūros. Žinau, galima atkirsti, kad tikslas per daug ambicingas – sutinku, tai reikėtų suprasti kaip siekiamybę.

            Prieš plačiau pristatydama šių metų akciją, norėčiau aptarti pereitų metų akcijos rezultatus ir ryškėjančias tendencijas.

            Norėjome skatini žmones kalbėti apie knygas, ginčytis dėl knygų bei atrasti knygas. Ši akcija tikrai sukėlė diskusijas. Aptariant diskusijų mastą galima pasidžiaugti, kad apie akciją rašė ne tik kultūrinė spauda, kas dažnai nutinka naujiems kultūriniams projektams, bet ir daug didesnį skaitytojų ratą turintys dienraščiai ir savaitraščiai, kaip pavyzdžiui „Lietuvos rytas“, „Ekstra žinios“, „TV publika“, „Lietuvos žinios“, „Klaipėda“, „15 minučių“, „Verslo žinios“, „Veidas“ ir kiti. Taip pat netrūko įvairiausių internetinių komentarų. Drįstu teigti, kad ši akija buvo aptariama ir privačiuose pokalbiuose, nes pati netikėtai buvau paklausta nuomonės apie šią akciją taksi vairuotojo, kuris komentavo per radiją išgirstą raginimą balsuoti.

            Įvairiom prasmėm daug įdomesnės yra diskusijos apie knygas. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad prasidėjus akcijai Lietuvos žiniasklaidoje pasipylė akcijoje dalyvaujančių knygų recenzijos ir tai mano nuomone yra labai svarbu, nes skaitytojui buvo sudaryta galimybė susipažinti su įvairiais požiūriais į akcijos knygas ir jų vertinimais. Tačiau be recenzijų oficialioji spauda mažai diskutavo, kodėl buvo pasiūlyta viena ar kita knyga (turbūt įdomiau buvo diskutuoti apie ekspertus), užtat į tokio pobūdžio diskusijas pasinėrė internautai – delfi ir ypatingai bernardinai.lt svetainės komentatoriai. Buvo aptarinėjama lietuvių literatūros klasika, akcijoje nedalyvaujantis šiuolaikiniai lietuvių rašytojai, lietuvių literatūra vertinama pasaulinės literatūros kontekste, išsakomas nusivylimas šiuolaikine lietuvių literatūra, ir priešingai išsakomas optimizmas šios literatūros atžvilgiu, giriami ir peikiami akcijoje dalyvavusių rašytojų kūriniai, raginama siūlyti alternatyvas akcijos penketukui ir jos siūlomos, aptariami užsienio autorių kūriniai. Tai aš pavadinčiau tikrąja diskusija apie literatūrą ir labai tikiuosi, kad kitų akcijų metu šioje diskusijoje sudalyvaus ir profesionalai.

Diskutuojama buvo tiek apie knygas tiek ir ne apie knygas.        Spaudoje buvo paskelbta ir keletas straipsnių, bandančių įvertinti pačios akcijos reikšmę, kitų jau .

            Apibendrindama 2005 metų geriausios metų knygos rinkimus keliu sau klausimą, ar 3309 balsavę žmonės yra daug ar mažai. Manau, kad tai nėra labai daug, bet taip pat manau, kad šis skaičius neparodo viso skaičiaus žmonių, kuriuos pasiekė ši akcija ir sudomino gal ne visos tai bent viena ar kita akcijoje dalyvaujanti knyga. Taip pat akcija buvo naudinga tuo, kad sukėlė diskusijas apie lietuvių šiuolaikinę literatūrą, literatūrines premijas.

            Negaliu nepaminėti vienos labai skaudžios Lietuvos kultūros problemos, su kuria susidūrė akcijos rengėjai ir dalyviai – knygų prieinamumo problema. Norint įsigyti visas penkias akcijos knygas, reikia turėti net 100 lt. Žmogui turinčiam vidutines pajamas tai nemaži pinigai. Visa viltis – bibliotekos, o čia situacija pasirodė apgailėtina. Pasirodė, kad ne visos Lietuvos bibliotekos buvo įsigijusios šias knygas. Kultūros ministerijos skiriamos lėšos bibliotekų fondams komplektuoti 2005 metų pabaigoje dar nebuvo pasiekusios bibliotekų ir ypatingai kaimo bibliotekos galėjo tik pasvajoti apie 2005 metais išleistų knygų įsigyjamą. Net ir tos bibliotekos, kurios turėjo akcijoje dalyvavusias knygas susidūrė su ta problema, kad norinčių jas perskaityti buvo žymiai daugiau nei egzempliorių, kuriuos galėjo pasiūlyti bibliotekos. Žmonės rašėsi į eiles ir dar daug mėnesių po to, kai akcija baigėsi, jas ėmė iš bibliotekos ir skaitė. Iš šios situacijos galima padaryti kelias išvadas. Bibliotekų fondams komplektuoti skiriamos lėšos yra per mažos, vėlavimas šias lėšas perduoti į bibliotekas dar vis lieka problema. Kita išvada ta, kad žmonės susidomėjo akcijos siūlomomis knygomis jas tikrai skaitė. Tai džiugina.

            Galvojant apie išvardintas problemas kaip akcijos rengėja pripažįstu, kad akcijos sėkmei labai svarbu partnerystė ir bendradarbiavimas. Knygynams buvo išsiųsti raštai, kuriuose buvo supažindinta su akcija ir prašoma knygynų, kiek leidžia galimybės, informuoti pirkėjus apie akcijoje dalyvaujančias penkias knygas, jas pateikti taip, kad pirkėjai galėtų jas lengvai rasti; taip pat siūloma knygynams, rengiantiems knygų pristatymus ir aptarimus, surengti akcijoje dalyvaujančių knygų aptarimus. Kiek žinau, knygynai šiuo siūlymu nelabai susidomėjo, tik keliuose knygynuose penkios akcijos knygos buvo pastatytos taip, kad patrauktų pirkėjų dėmesį. Todėl šį bendradarbiavimą galiu įvardinti kaip nelabai sėkmingą ir manau, kad akcijos rengėjai darbui su knygynais turėtų skirti didesnį. Norint išspręsti didelės knygų kainos problemą, verta pamąstyti apie susitarimus su knygynais, kad perkant visas 5 akcijos knygas būtų daromos nuolaidos. Kalbant apie partnerystę, turiu pripažinti, kad nebuvo glaudaus bendradarbiavimo ir su bibliotekomis. Planuojant 2006 metų akciją bandome į tai atsižvelgti. Jau išsiuntėme Bibliotekininkų draugijai laišką, informuojantį apie šių metų akciją.

            Dabar pristatysiu šių metų „Metų knygos“ rinkimų akciją ir tas naujoves, kurios atsiras šių metų akcijoje “Metų knygos rinkimai”. Pirmiausia ir svarbiausia naujiena, kad šių metų akcija žymiai išsiplečia ir knygos bus renkamos trijose kategorijose – vaikiškos knygos, knygos paaugliams ir knygos suaugusiems kategorijose. Šių metų Vilniaus knygų mugės pagrindinė tema yra vaikų ir jaunimo literatūra, o 2007 metus Seimas planuoja paskelbti vaikų kultūros metais. Akcijos rengėjai nori atkreipti dėmesį į šiuolaikinę lietuvių vaikų ir jaunimo literatūrą, o taip pat dėmesį į vaikus ir jaunimą. Skaitymo malonumo pajutimas ir skaitymo įgūdžiai turi būti formuojami nuo vaikystės. Beje, visi tyrimai rodo, kad jeigu vaikystėje žmogui buvo skaitomos knygos ir jis pats skaitė knygas, užaugęs toks žmogus noriai paima knygą į rankas.

Šiemet planuojame bendradarbiauti su švietimo institucijomis – mokyklomis ir vaikų darželiais ir su Švietimo ir mokslo ministerijos pagalba paraginti šias institucijas prisidėti prie Metų knygos rinkimų pristatant akcijos knygas. Vaikai balsuos piešiniais – labiausiai patikusios knygos iliustracijomis. Šie vaikų piešiniai bus demonstruojami Vilniaus knygų mugėje. Kai kuriose institucijose apsilankys aktorė Saulė Degutytė, kuri skaitys ištraukas iš 5 vaikiškų knygų. Vaikų knygų penketukai bus pristatomi televizijos laidose „Mėta Meškinija“ ir „Gustavo enciklopedija“, radijo laida „Tetos Betos viktorina“ kalbins vaikų ir paauglių knygų autorius, „Vakaro pasakos“ klausytojai galės išgirsti ištraukas iš akcijoje dalyvaujančių vaikų ir paauglių knygų.

            Paaugliai balsuos atvirlaiškiais labiausiai patikusios knygos autoriui, kuriuos galima siųsti paštu Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai arba elektroniniu paštu adresu [email protected]. Pokalbius su paauglių rašytojais galima bus išgirsti LTV 1 laidoje „Kultūra“, o taip pat Radijo 1-osios programos laidoje „Kultūros savaitė“, radijo programos Klasika laidoje „Ryto allegro“.Apie akciją informuos daug daugiau įvairių televizijos ir radijo laidų. Akcijoje dalyvausiančias knygas galima išlošti LTV 1 kanalo laidoje „Labas rytas“.

Skelbsime savivaldybės, kurios vaikai ir jaunimas dalyvavo akcijoje aktyviausiai, konkursą. Bus skaičiuojamas piešiniais ir atvirlaiškiais balsavusių vaikų procentas nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus.

Už labiausiai patikusią knygą suaugusiems nuo sausio 8 d. bus galima balsuoti telefonu trumpuoju numeriu. Jau dabar galima balsuoti elektroniniu paštu [email protected] arba paštu. Pokalbiai su suaugusių ir paauglių knygų autoriais bus rodomi LTV 1 kanalo laidoje „Kultūra“, o taip pat Radijo 1-osios programos laidoje „Kultūros savaitė“, radijo programos Klasika laidoje „Ryto allegro“

            Ketiname išleisti akcijos knygas pristatančius plakatus, kuriuos pristatysime į visas bibliotekas, švietimo institucijas ir knygynus.

            Kaip jau minėjau, šiemet skaitytojai galėjo siūlyti labiausiai patikusią šiemet išleistą šiuolaikinio lietuvių autoriaus knygą, kuri jų manymu turėtų dalyvauti Metų knygos rinkimuose. Knygų autorių ir pavadinimą reikėjo įrašyti interneto svetainėje www.lrt.lt tam skirtoje vietoje. Po vieną dažniausiai pasiūlytą knygą buvo įtraukta į kiekvienos kategorijos Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų penketuką. 4 knygas knygos suaugusiems kategorijoje atrinko tokiu pat principu kaip ir pernai sudaryta ekspertų komisija. Po 4 vaikams ir jaunimui skirtas knygas atrinko speciali komisija, sudaryta iš vaikų ir jaunimo literatūros kritikų, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų bei moksleivių.

            Norėčiau paskelbti šiais metais rinkimuose dalyvaujančius knygų penketukus. Informaciją apie akciją ir knygų penketukus galite rasti interneto svetainėje www.ltr.lt, taip pat galite pasiimti su savimi:

 

Knygų vaikams penketukas:

Ekspertų išrinktos knygos:

1. Kęstutis Kasparavičius „Trumpos istorijos“, leidykla „Nieko rimto“,

2. Vytautas V. Landsbergis, Kęstutis Kasparavičius „Tinginių pasakos“, leidykla „Nieko rimto“.

3. Selemonas Paltanavičius „Velniukas ir vieversiukas“, leidykla „Žara“.

4. Laisvydė Šalčiūtė „Nykštuko kepurėlė“, leidykla „Baltos lankos“.

Skaitytojų išrinkta knyga:

5. Martynas Vainilaitis „Vario varteliai“, leidykla „Kronta“.

 

Knygų paaugliams penketukas:

Ekspertų išrinktos knygos:

1. Gendrutis Morkūnas, "Vasara su Katšuniu" , leidykla „Tyto alba“,

2. Kazys Saja "Kurio niekas nemylėjo", leidykla „Alma littera“,

3. Daiva Vaitkevičiūtė "Trise prieš mafiją", leidykla „Magilė“,

4. Vytautė Žilinskaitė "Kintas", leidykla „Alma littera“.

Skaitytojų išrinkta knyga:

5. Justinas Žilinskas „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“, leidykla „Tyto alba“.

 

 Knygų penketukas suaugusiems:

Ekspertų išrinktos knygos:

1. Andrius Jakučiūnas „Servijaus Galo užrašai“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla,

2. Herkus Kunčius „Nepasigailėti Dušanskio“, leidykla „Versus aureus“,

3. Sara Poisson „Šmogus“, leidykla „Ciklonas“,

4. Alvydas Šlepikas „Lietaus dievas“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Skaitytojų išrinkta knyga:

5. Galina Dauguvietytė „Post scriptum“, leidykla „Tyto alba“.

 

Visų trijų išrinktų Metų knygų autoriai tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje bus apdovanoti piniginėmis premijomis. Burtų keliu išrinkus po dešimt balsavime dėl kiekvienos kategorijos knygų dalyvavusių skaitytojų, jiems bus įteikti knygynų dovanų čekiai.      

Labai norėčiau paprašyti bibliotekininkų, užsakinėdami naujas knygas, atsižvelkite į tai, kad skaitytojai norės pasiimti iš bibliotekos akcijoje dalyvaujančias knygas. Taip pat visų čia susirinkusių, kurie dirba su vaikais ir jaunimu norėčiau paprašyti, pranešti savo auklėtiniams apie akciją ir paraginti juos perskaityti akcijos siūlomas knygas, kartu su vaikais jas aptarti, paraginti balsuoti už labiausiai patikusią knygą. Tikimės, kad dalyvavimas akcijoje paskatins vaikus ir jaunimą susidomėti šiuolaikine lietuvių literatūra, skaityti bei aptarinėti knygas su savo mokytojais, tėvais ir bendraamžiais.

Visą informaciją apie akciją rasite interneto svetainėje www.lrt.lt.

Taigi, nelikite abejingi akcijai Metų knygos rinkimai, skaitykite, balsuokite ir aptarinėkite knygas su kitais.

 

                                                                             

                                                                 Rūta KAČKUTĖ, 

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros

komiteto patarėja

 

 

 

Bibliotekos ir socialinės rizikos vaikai:

vykdytų įdomiausių skaitymo skatinimo projektų apžvalga

 

1. Lietuvoje yra 1400 viešųjų bibliotekų: miestuose ir kaimuose  95 % jų aptarnauja skaitytojus vaikus.

Savo pranešimą bandysiu pailiustruoti kelių Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklos pavyzdžiais, kurie manau įdomūs yra netik man.

Tai Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Naujosios Vilnios ir Antakalnio filialai ir Utenos A. ir M. Miškininių viešųjų bibliotekų patirtis, kurią apibendrinau pasinaudodama viešųjų bibliotekų portalo www.bibliotekos.lt medžiaga.

2. Birželio 1-ąją, Tarptautinę Vaikų gynimo dieną, Naujosios Vilnios bibliotekoje vyksta tradicinė "NAKTIES SKAITYMŲ" šventė. Šventės metu sekamos ir populiarinamos pasaulio pasakos, siekiant skatinti vaikų ir paauglių skaitymą, betarpišką bendravimą, tautinę toleranciją.  

"Nakties skaitymų" dalyviai visą naktį praleidžia bibliotekoje, kartu klausosi Lietuvoje gyvenančių tautų liaudies pasakų. Šios šventės idėją 2001 m. Naujosios Vilnios bibliotekos darbuotoja atsivežė iš stažuotės Vokietijoje. "Nakties skaitymų" šventėje ypatingas vaidmuo tenka pasakos sekėjui, nes per jo išgyvenimų prizmę, per jo suvoktą pasakos esmę vaikas gali pajusti pasakos subtilumą, jos grožį.

 Įgyvendinant šią idėją nuo 2002 m. 6-iuose Vilniaus miesto centrinės bibliotekos filialuose buvo sekamos Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų: rusų, lenkų, žydų, baltarusių, ukrainiečių, latvių pasakos. Jas parinko ir sekė Lietuvos Muzikos akademijos studentai – būsimieji aktoriai. Vakaro tyloje, bibliotekos pavirto mažomis, skirtingų spalvų karalystėmis, kurias gaubė ypatinga nuotaika. Bibliotekų erdvėje dominavo tik viena pasakai būdinga spalva. Muzikos garsai, kvapai, ir kita konkrečiai pasakai būdinga atributika. Vienas svarbiausių šventės simbolių – pasakų gėlės, kurias prieš renginį iš krepinio popieriaus sau, tėveliams ir svečiams gamino į bibliotekas susirinkę vaikai. Šią pasakos gėlę, kiekvienas šventės dalyvis turėjo išsaugoti iki renginio pabaigos. Pasibaigus pasakoms, visose bibliotekose vaikai vaišinosi tos šalies patiekalais, kurių pavadinimas turėjo likti paslaptimi iki renginio pabaigos. Pasibaigus pasakoms ir vaišėms atskirose bibliotekose, visi pasakotojai su vaikais ir bibliotekų darbuotojais, pasipuošę pasakos gėlėmis, važiavo į N. Vilnios kultūros ir laisvalaikio centrą, kur jų jau laukė tėveliai, ir dar viena teatralizuota J. Erlicko pasaka – nepasaka "Kad būtų linksma". Čia visiems svečiams ir tėveliams buvo dar kartą trumpai pristatomos visų dalyvavusių šventėje bibliotekų pasakos bei pasakų vaišės, kuriomis pasivaišinti kavinėje visus vaikus ir tėvelius kvietė teatro pasakos herojai. "Nakties skaitymų" šventė jau tapo tradicine, Naujosios Vilnios biblioteka šią šventę organizuoja kasmet.

3. Dar vienas tos pačios bibliotekos projektas tos pačios bibliotekos Antakalnio filiale. Projektas „Knygseklių draugija“ skiriamas 9-13 metų vaikams.  Rengėjai kreipėsi į įvairias Vilniaus leidyklas, su prašymu skirti projektui 30 naujausių vaikiškų knygų. Šios knygos „paslepiamos“ įvairiose Vilniaus kultūrinėse ir kitose įdomiose vietose arba projekte sutikusių dalyvauti menininkų dirbtuvėse. Vaikai, pagal projekto vadovo iš anksto paruoštus „žemėlapius“ tam skirtomis dienomis leidžiasi į žygį ieškoti vienos iš knygų. Paieškos metu vaikai susipažįsta su vieta, kurioje knyga paslėpta. Tai  būna muziejus, spaustuvė, gaisrinė, parkas, teatras ir t.t. Žygio metu vaikai ne tik ieško paslėptos knygos, bet ir rengia žurnalistinį ir foto reportažą apie kelionės metu sutiktus skaitančius žmones (troleibuse, ant suoliuko ir t.t). Reportažo temos – klausimai apie tai, ką žmonės ir vaikai skaito, kodėl ir t.t. Taip pat imamas interviu ir iš menininko (ieškomos knygos autoriaus, dailininko) arba kitos specialybės žmogaus, kurio “teritorijoje” paslėpta knyga. Surasta knyga finale atitenka vienam iš tos dienos knygaseklių „vadui“.
Kitą dieną „vadu“ išrenkamas kitas vaikas ir taip knygomis projekto vykdymo metu apdovanojami visi projekte dalyvaujantys vaikai. Projekto vadovas (rengėjai) kito susitikimo metu pristato vaikams vieną iš knygos ištraukų, po to vyksta knygos aptarimo diskusija. Projekte dalyvaujantys vaikai nuo 2005 m. vasaros susikūrė knygaseklių atributiką, su kuria dalyvavo žygiuose ir atkreipė praeivių dėmesį.

4. 2005 m. “Knygseklių draugija” išleido plakatą, skirtą programai propaguoti. 2006 m. Vilniaus miesto centrinės bibliotekos Antakalnio biblioteka tęsia “Knygseklių” veiklą, ieško naujų vaikams skirtų knygų, skatina vaikus skaityti. Projektas vykdomas kartu su vaikų literatūrinio-meninio žurnalu“Laimiukas”. Didelis dėmesys šioje programose skiriamas vaikų dėmesio knygai išlaikymui, vaikų skaitymo džiaugsmo sužadinimui. Viena iš veiklos krypčių šioje srityje – žaidybinių–kūrybinių programų kūrimas, kurių metu vaikai supažindinami su knygomis, jų personažais ir autoriais.

5. Dar viena patirtis: VAIKŲ IR JAUNIMO DIENOS CENTRAS „MŪSŲ NAMELIAI“ NAUJOSIOS VILNIOS BIBLIOTEKOJE. Vilniaus m. savivaldybės centrinės bibliotekos Naujosios Vilnios bibliotekos Vaikų ir jaunimo dienos centras „Mūsų nameliai“, teikiantis nemokamas socialines, informacines ir psichologines paslaugas įvairių socialinių grupių žmonėms. Nuo  2000 m. tapo saugia erdve vaikams ir paaugliams iš disfunkcinių šeimų .Dienos centras veikia Naujosios Vilnios bibliotekoje kaip neatsiejama miesto  viešosios bibliotekos dalis. 2000 m. rugsėjo mėn. buvo suformuota 30 vaikų ir paauglių iš disfunkcinių šeimų grupė – Vaikų ir jaunimo dienos centras - paramą pirmiesiems dienos centro žingsniams suteikė Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Iki 2006 m. šiame centre užregistruota per 80 rizikos grupei priklausančių vaikų ir paauglių. Dienos centre pasirinktas popamokinės veiklos modelis vis kinta, atsižvelgiant į vaikų ir paauglių vidinius interesus bei poreikius, bei šeimos socialinę padėtį. Kasdien 2 val. skiriamos pamokų ruošai ir kompiuterinio raštingumo, bei paieškos internete mokymuisi.  2-u  kartus per savaitę individualiai konsultuoja socialinis pedagogas. 2-u kartus vyksta psichologo konsultacijos DC lankytojams (grupėje ir individualios). Vieną kartą per mėn.socialinis pedagogas organizuoja išvykas į šeimas arba kviečiami tėvai ar globėjai individualiai aptarti konkrečių vaiko ar paauglio krizinių, konfliktinių ar psichologinio diskomforto situacijų, kartu kviečiant ir seniūnijos socialinio darbo organizatorių, arba Vaikų teisių apsaugos tarnybos inspektorę, reikiamu atveju ir klasės auklėtoją. DC du kartus per mėn. vyksta  biblioterapijos užsiėmimai paauglių grupei, per literatūrinių siužetų nagrinėjimą ir diskutavimą sprendžiamos psichologinės problemos, tai tinkamas metodas per kitų išgyvenimus rasti savo gyvenimui tinkamą pavyzdį. Nuo 2003 m labiau „uždariems“ vaikams buvo pradėta vykdyti meno terapijos programa. Jau keletą metų Naujosios Vilnios bibliotekos Dienos centre teikiamos informacinės socialinės paslaugos ne tik  vaikams ir paaugliams, bet ir jų suaugusiems šeimos nariams. Bibliotekos darbuotojai suaugusiems šeimos nariams nemokamai teikia informaciją - konsultuoja kaip atlikti paiešką internete ieškant darbo, konsultuoja pildant gyvenimo aprašymą (CV), moko rašyti motyvacinius laiškus. Bibliotekos dienos centre nuolat pedagoginę socialinę praktiką atlieka VPU, Teisės universiteto socialinės pedagogikos ir kitų specialybių studentai, kurie dažnai rengia socialinio pobūdžio apklausas tėvams ir vaikams. Įvairūs renginiai bibliotekoje organizuojami atsižvelgiant į vykdomą socialinę-prevencinę programą. Kasmet vasarą vykdomos laisvalaikio užimtumo (prevencinio pobūdžio) vaikų vasaros programos, kurias remia Vilniaus m. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamentas, bei Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. Per socialinę veiklą viešoji biblioteka įsijungia į kitų institucijų veiklą ir gali teikti ne tik tradicines bibliotekines, bet ir socialines, atitinkančias bibliotekos bendruomenės lūkesčius,  paslaugas.

Paramą bibliotekos dienos centrui teikia: Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus m. savivaldybė, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija (NVO paramos programa).

6. Tokia pačią patirtį įgyvendina ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus darbuotojos, kurių viena irgi dalyvavo toje pačioje stažuotėje . Naktiniai pasakų skaitymai vyksta visuose Utenos miesto viešosiose bibliotekose, rėmėjai skiria vaišes vaikams, ir vėlai vakare rodomas profesionalus teatro spektaklis vaikams, po to vyksta Linksmoji diskoteka.

7. Norinčių dalyvauti būna daug vaikų, bet patekti gali tik tie, kurie likus 2 mėnesiams iki šventės piešia įdomiausios knygos herojus ir pan.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos strateginio plano programos “ Bibliotekos resursai ir paslaugos miesto švietimo, mokslo ir kultūros vystymui” vienas uždavinių- kultūriniais, edukaciniais renginiais aktyvinti skaitymą ir informacijos sklaidą, ugdyti informacinius gebėjimus. 

8. Trečius metus bibliotekoje organizuojamos Vaikų vasaros skaitymo programos, kurių įgyvendinime dalyvauja 9 –ios vaikus aptarnaujančios bibliotekos. Programos esmė -sukurti stimulus, skatinančius vaikus skaityti savo malonumui, ir žaidžiant gerinti skaitymo įgūdžius per vasaros laikotarpį. Programos įgyvendinimo metu organizuojami kūrybiniai užsiėmimai- vaikai skatinami piešti, kurti žodinius kūrinėlius. Ši programa užtikrina užimtumą vasaros atostogų metu, ir kartu padeda geriau pasiruošti naujiems mokslo metams. 2006 metais organizuota Vaikų vasaros skaitymo programa- žaidimas “ Pagauk žuvį”, kurioje dalyvavę 422 vaikai perskaitė 5340 knygų, nupiešė 485 piešinius, sukūrė 43 žodinius kūrinėlius. Vaikų projektų vykdymo eiga atspindima bibliotekos interneto svetainėje www.biblioteka.lt/vaikai

9. Kūrybiniai užsiėmimai vaikams nuolat organizuojami Vaikų skyriaus žaislotekoje: pirmadieniais –sekamos, klausomasi, vaidinamos pasakos; antradieniais- muzikuojama, dainuojama; trečiadieniais- vaikai mokomi kurti eilėraščius, prozą, skaitoma vaikų kūrybą; ketvirtadieniais- vaikai piešia, kuria įvairius darbelius; penktadieniais – žiūrimi vaikiški filmukai iš bibliotekos vaizdajuosčių kolekcijos.

            Biblioteka antrus metus organizavo Vaikų vasaros poilsio stovyklą vaikams iš mažas pajamas turinčių šeimų. Tokia programa 2006 buvo vykdoma Vaikų skyriuje. Joje dalyvavo 49 vaikai (16 iš socialiai remtinų šeimų).

10. Jaunimo skyriuje antrą kartą  organizuojamas moksleivių literatūrinės kūrybos debiutų konkursas, kuriame moksleiviai iš įvairių miesto mokyklų pristatys savo kūrybą ir išgirs profesionalų vertinimus. Tikimės, kad renginys taps tradiciniu.

Bibliotekos interneto svetainėje www.biblioteka.lt/jaunimui kaupiama jaunimo studijoms ir laisvalaikiui reikalinga informacija.

            Informacinių gebėjimų ugdymas organizuojamas  pagal specialias  metodikas:

- Vaikų skyriuje darželinukai ir pradinių klasių moksleiviai su biblioteka supažindinami  lėlių pagalba, vyresni vaikai išmoksta informacijos paieškos žaisdami specialiai šiai programai sukurtą žaidimą.

-Jaunimo skyriuje parengta informacinių gebėjimų ugdymo metodika vyresniųjų klasių moksleiviams.  Užsiėmimai organizuojami Jaunimo skyriuje ir miesto mokyklose.

11. Bibliografijos-informacijos skyriaus darbuotojos organizuoja informacinių gebėjimų ugdymo užsiėmimus kolegijų ir aukštųjų mokyklų studentams. Užsiėmimų metu studentai supažindinami su bibliotekų informacijos paieškos sistemomis, duomenų bazėmis, kitais miesto bibliotekų informacijos resursais.     

Trumpai apžvelgiau 3 Lietuvos viešųjų bibliotekų patirtį, įdomios patirties yra ir kitose viešosiose bibliotekose.

12. Bibliotekos stengiasi išsisukti iš susidariusios situacijos Lietuvoje: kai viešosioms bibliotekoms fondams komplektuoti per metus vienam gyventojui iš valstybės biudžeto skiriam 1,25 Lt. Už juos galima įsigyti 65 naujas knygas 1 tūkstančiui gyventojų, kai IFLA rekomenduoja 200 – 250 naujų leidinių. Tai vienas iš mažiausių rodiklių ES. Kol kas nėra plačiai prieinamų  programų, kurios skatintų vaikus skaityti panaudojant naujas technologijas, kurios populiarios Skandinavijoje, JAV ir Azijos išsivysčiusiose šalyse.

Amerikos bibliotekininkų asociacija (ALA) teigia,kad:

- ankstyvoje vaikystėje ir pradinėse klasėse  įgyti skaitymo įgūdžiai turi  lemiamos reikšmės vėlesniems vaiko pasiekimams;

            - atotrūkį tarp vaikų pasiekimų didele dalimi lemia nepakankamas aprūpinimas  skaitymo ištekliais; ( mažas pajamas turinčių šeimų vaikai atsiduria rizikos grupėje).

            - bibliotekos, labiau nei kitos viešos institucijos, tame tarpe ir mokyklos bei vasaros stovyklos, gali įtakoti vaikų intelektualinį augimą vasaros laikotarpiu;

- laisvanoriškas skaitymas su malonumu yra galingiausias įrankis kalbos ugdyme- perskaitoma daugiau, gerėja skaitymo technika, turtėja žodynas, gerėja rašymo įgūdžiai, tekstų suvokimas bei iškalba;

- nepakankami skaitymo įgūdžiai mažina skaitymo malonumą;

- ilgiau laisvanoriškai skaitant, pasiekiama nuoseklesnių ir pozityvesnių rezultatų.

Valstybinis požiūris, paremtas finansavimu, padėjo JAV Vaikų vasaros skaitymų programoms įgyti visuomenės pripažinimą ir palaikymą. Programų plėtotė - neribota erdvė bibliotekininkų kūrybai. Kai kuriose valstijose pradedamos organizuoti vasaros skaitymų programos  jaunimui ir suaugusiems.

Nežinia ar mūsų pedagogai pritartų amerikietiškai programų organizavimo argumentacijai. Šiuo metu, vis didėjantis mokinių užimtumas formuoja “ atsiskaitomąjį” požiūrį į literatūrą ir apsiskaitymą. Vasaros laikotarpio nei mokiniai, nei pedagogai nesieja su būtinybe skaityti. Nepakankamas ir tėvų dėmesys vaikų skaitymui. Tačiau ir šiame kontekste amerikietiškos metodikos taikymas aktyvinant vaikų skaitymą gali duoti teigiamų rezultatų.

Deja, Lietuvoje ne tik pinigų trūksta naujų knygų įsigijimui, mano manymu, labiausiai trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų pačiu aukščiausiu lygiu. Iki šiol yra nesuprantama, kad rengiant valstybinę švietimo strategiją iki 2012 metų  nedalyvavo Kultūros ministerija ir iki šiol požiūris į neformalųjį švietimą tiek suaugusių tiek vaikų apsiriboja žinybiniais barjerais.

13. Dėkoju padėjusiems parengti šį pranešimą:

Eugenijai Koveckienei, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojai; Laimai Lapinienei, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėjai; Simonai Žilienei, Vilniaus miesto centrinės bibliotekos direktorės pavaduotojai.

 

Pranešime panaudota mežiaga iš www.bibliotekos.lt

 

            Vida GARUNKŠTYTĖ,

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė