Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto
posėdyje svarstytas Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas
XP-1320. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė
pristatė dabartinę kalbos tvarkytojų padėtį, kai valstybinės kalbos vartojimo
kontrolė priskirta savivaldybių kompetencijai ir šią funkciją atlieka
savivaldybių darbuotojai, kurie pirmiausia dirba savivaldybių administracijų
skiriamus darbus. Todėl siūloma sugrąžinti valstybei savivaldybėms perduotą
valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją. Dabartinė
Valstybinė kalbos inspekcija tokiu atveju taptų kontrolės proceso valdymo ir
koordinavimo centru, užtikrintų tos kontrolės metodinę bazę, be to, atliktų ir
kalbinių procesų visuomenėje stebėseną, būtiną kalbos politikos strategijai
vykdyti ir tobulinti. Kalbos inspekcijos centrinė buveinė būtų Vilniuje,
teritoriniai padaliniai veiktų apskričių centruose ir didesniuose miestuose.
Komitete svarstytas Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros
įstatymo projektas. Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas
Puodžiukas pristatė pagrindinę Projekto antrojo varianto naujovę apibrėžtas
minimalias ir vidutines priežiūros priemones. Taip pat pažymėta, kad minimalios
priežiūros vykdymą turėtų kontroliuoti mokyklų direktoriai. Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento direktorius
Steponas Kulbauskas pritaria Švietimo ir mokslo ministerijos teikiamam
Projektui, kartu pabrėždamas, kad pasigenda aiškios takoskyros tarp minimalių
ir vidutinių priežiūros priemonių. Nuspręsta, kad būtina sudaryti darbo grupę,
kurioje Projektas būtų išsamiau išanalizuotas.
Diskusijoje dėl aukštojo mokslo reformos dalyvavo:
Eugenijus Butkus, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas; Albertas
Žalys, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento
direktorius; Eugenijus
Stumbrys, Studijų kokybės vertinimo centro direktorius; Liutauras Kazlavickas,
Studentų sąjungos viceprezidentas; Indrė Vareikytė, Studentų atstovybių
sąjungos prezidentė, Arūnas Komka, Vilniaus Gedimino technikos universiteto
kancleris.
E.Butkus teigė, kad sėkmingai aukštojo mokslo
reformai įgyvendinti pirmiausia būtina spręsti finansinius klausimus ir pateikė
Lietuvos mokslo tarybos siūlymus dėl pirmosios ir antrosios pakopos bei
vientisųjų studijų finansavimo tobulinimo. Pranešėjas tvirtino, kad studijų
programų, kurios iš dalies finansuojamos iš valstybės biudžeto, studijų kaina
turi atitikti studijų išlaidas ir negali būti siejama su studentų formuojama
tokių studijų paklausa, t.y. turėti rinkos kainos požymių. Dalis studijų kainos
būtų dengiama iš valstybės biudžeto, kita dalis būtų registracijos (studijų)
įmoka. Įmoka turėtų būti dvigubai didesnė nei nustatyta šiuo metu, ir susieta
su studijų kreditais, Ji padidintų abiturientų motyvaciją atsakingiau
pasirinkti studijų programas, geriau studijuoti, taip pat kelti didesnius
reikalavimus studijų kokybei. Jo nuomone, padidinus įmokas ir atsisakius stipendijų,
reikia pertvarkyti ir studijų paskolų sistemą.
Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorė Danguolė
Bublienė informavo, kad Vyriausybė jau
turi parengusi politinio susitarimo projektą. Galimi trys aukštojo mokslo
finansavimo modeliai: 1) mokamos studijos; 2) nemokamos (kas yra mažiausiai
tikėtina); 3) iš dalies mokamos. Ministerijoje diskutuojama dėl už ir prieš
argumentų. Kovo mėnesį tikriausiai bus parengtas variantas platesnei
diskusijai.
Komiteto pirmininkas V.Domarkas pastebėjo, kad
niekas nederina projekto su partijomis.
Indrė Vareikytė siūlė neatsieti aukštojo mokslo
finansavimo reformos nuo studijų organizavimo, jų kokybės gerinimo reformos. Ji
įsitikinusi, kad būtina diskutuoti, kaip numatytos lėšos paskirstomos. Ji
atkreipė dėmesį į tai, kad valstybė neplanuoja, kiek reikės konkrečių
specialistų po vienerių, dvejų, penkerių ar dešimties metų, kiek universitetų
turėtų likti ateityje.
Liutauras Kazlavickas pastebėjo, kad daugiausia
kalbama apie tai, kiek dar daugiau paimti iš studento, bet negalvojama apie
universitetų tinklo pertvarką, studijų programų tinklą, kad jos nesidubliuotų
visose aukštosiose mokyklose, taip pat nekalbama apie universitetų turto
valdymo pakeitimus. Jis siūlė pirmiausia sugalvoti paskolų grąžinimo sistemą,
kuri realiai galėtų veikti.
Seimo Pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas siūlė
Seimo nutarimu patvirtinti Aukšto mokslo strategiją.
Seimo narys Audrius Baranauskas siūlė daugiau lėšų
investuoti į naują laboratorijų įrangą. Jis įsitikinęs, kad jeigu Lietuva
artimiausiu metu nepadarys proveržio, tai jos ekonomika pradės ne tik sustos
kilusi, bet ims kristi.
Komitetas nusprendė organizuoti apskrito stalo
diskusiją aukštojo mokslo reformos klausimais.
