LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO 2008 M. PAVASARIO SESIJOS DARBO ATASKAITA (2008 m. kovo 10 d. – 2008 m. rugsėjo 10 d.)

EN  FR

 

 

 

APLINKOS APSAUGOS KOMITETO 2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

I..BENDROJI INFORMACIJA

2008  m. pavasario sesija

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas

1.1.

Seimo pavedimai komitetui

     Iš jų kaip pagrindiniam komitetui

             kaip papildomam  komitetui

 

       27

      12

1.2.

Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą

      4

1.3.

Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados

2

1.4.

Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui

1

2. Posėdžiai ir klausymai

2.1.

Komiteto posėdžiai

     Iš jų: išvažiuojamieji

20

0

2.2.

Klausymai

0

3. Parlamentinė kontrolė

 

3.1.

Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų                                           

 

4.  Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

4.1.

Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų

316

4.2.

Parengta atsakymų ir raštų

329

5. Renginiai

5.1.

Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų

14

6. Tarptautiniai ryšiai

6.1.

Surengta vizitų

0

6.2.

Priimta delegacijų

0

 

 
 
II. AKTUALIAUSI DARBAI

 

2008-06-30 Seime priimtas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11 straipsnių ir įstatymo 1, 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymas  Nr. X-1654.

Šis įstatymas parengtas įgyvendinant Vyriausybės 2006-2008 metų programos įgyvendinimo priemonę „Parengti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus siekiant aiškiau apibrėžti atliekų tvarkymo būdus“ Šiame įstatyme tiksliau apibrėžiama atliekų tvarkymo veikla, kuriai taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, numatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas pavojingų atliekų šalinimo veiklai, kai šias atliekas planuojama deginti ar apdoroti cheminiu būdu (šis būdas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 3 priede įvardintą atliekų šalinimo D9 būdą) ir šalinant atliekas pavojingų atliekų sąvartynuose.

Šiame įstatyme numatyta, kad nepavojingų atliekų šalinimo veiklai, kai šias atliekas planuojama deginti ar apdoroti cheminiu būdu (šis būdas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 3 priede įvardintą atliekų šalinimo D9 būdą), naudoti energijai gauti, esant atliekų šalinimo įrenginių pajėgumui 100 tonų ir daugiau per parą, poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.

Siekiant taupyti valstybės tarnautojų rezervus ir laiką, spartinant  poveikio aplinkai vertinimo dokumentų derinimo procesą, sudarant palankesnes sąlygas investuotojams ir atsižvelgiant į taikomą praktiką, įstatyme subjektams, atsakingiems už priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ir apskričių viršininkams suteikiama teisė išvadų dėl poveikio aplinkai vertinimo programos teikimo etape, atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, atsisakyti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos nagrinėjimo.

2008-07-03 priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių ir įstatymo 5 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. X-1674, kuris pateikia atliekų apdorojimo apibrėžimą ir nustatyti, kad atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti reikalavimai. Šis pakeitimas siūlomas todėl, kad šiuo metu galiojanti „Atliekų tvarkymo“ sąvoka neapima atliekų apdorojimo veiklos, ir nustatant reikalavimus atliekas apdorojančioms įmonėms dažnai kyla neaiškumų dėl teisės aktų taikymo šiai veiklai.

Šiuo teisės aktu įstatymas papildomas nauju terminu „kasybos pramonė“ ir pateikiamas jo apibrėžimas, suteikiant Aplinkos ministerijai teisę nustatyti atskirus reikalavimus kasybos pramonės atliekų saugojimo terminams. Šis pakeitimas siūlomas, nes galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatos numato griežtesnius reikalavimus atliekų saugojimo terminams nei to reikalauja 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB.

2008-06-17 Seime priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30, 34 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 34(8), 34(9), 34(10), 34(11) straipsniais įstatymas Nr. X-1605. Priimto įstatymo tikslas – patikslinti Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų naudojimo atvejus; suderinti šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo sąvokas ir nuostatas su atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, perkelti 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1) (toliau – Direktyva 2006/66/EB) reikalavimus ir sukurti veiksmingą baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemą. Direktyvos 2006/66/EB reikalavimai Lietuvos teisėje turi būti įgyvendinti iki 2008 m. rugsėjo 26 d.

2008-04-24 priimtas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3, 6, 7, 11, 21, 22, 23, 27, 29, 30, 36, 37 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-1510. Įstatymo projekto tikslas – atsižvelgti į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) nustatytus papildomus naujos cheminių medžiagų politikos reikalavimus, pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo straipsnius, siekiant įtvirtinti efektyvesnę Reglamente nustatytų cheminių medžiagų tvarkymo naujų reikalavimų vykdymo kontrolės ir priežiūros sistemą.

2008-06-17 priimtas Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1606

Įstatymo tikslas – išdėstyti nauja redakcija įstatymą, kuriame iš dalies perkeliamos 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/121/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 67/548/EEB. Šiame įstatyme projekte, lyginant su dabar galiojusiu Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu, dalis nuostatų naikinamos, kitos koreguojamos ir įvedamos naujos, atsižvelgiant į paskutiniuosius Tarybos direktyvos 67/548/EEB pakeitimus ir Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (pvz., nuostatos, susijusios su pranešimais apie naujas chemines medžiagas, rizikos vertinimu, saugos duomenų lapu, cheminių medžiagų ir preparatų savybių nustatymu, papildomais reikalavimais tiekiant rinkai chemines medžiagas ir kt.), iš esmės nekeičiant pagrindinių galiojančių nuostatų, suderintų su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų įstatymo priede, nuostatomis. Įstatymo projektu užtikrinama nacionalinės teisės suderinamumas su Europos Sąjungos teisės aktais ir jų pakeitimais, padarytais 2006 metais cheminių medžiagų tvarkymo srityje. Įstatymo projektas reikšmingas tuo, kad projekte įtvirtintos nuostatos griežčiau reglamentuoja cheminių medžiagų – atskirų ir esančių preparatų ar gaminių sudėtyje tiekimą rinkai, kas turėtų užtikrinti geresnę žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo cheminių medžiagų kenksmingo poveikio.

2008-07-03 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. X-1681, kuris panaikina įstatymo nuostatą, leidžiančią lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti valstybei ar savivaldybėms priklausančias tarnybines gyvenamąsias patalpas. Įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į paaiškėjusius faktus, kai valstybės pareigūnai žymiai mažesne nei rinkos kaina privatizuoja tarnybinius butus.

2008-04-15 priimtas Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-1498, kuriuo supaprastinama teritorijų planavimo dokumentų rengimas ir  Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų, numatomų perduoti patikėjimo ar panaudos teise juose esamiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valdomiems statiniams, planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

2008-06-05 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 13 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-1574, kuriuo įstatyminio reguliavimo lygmenyje užtikrinama vienodos galimybės gauti valstybės paramą modernizuoti daugiabučius namus, kuriuose yra daugiabučių namų savininkų bendrija ir kurių valdymui yra paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis, taip pat įtvirtinama vienkartinė fiksuoto dydžio valstybės parama, nustatomi daugiabučių namų savininkų lėšų kaupimo principus daugiabučio namo modernizavimui.

 

Parlamentinės kontrolės klausimai

2008-03-19 komitete vyko diskusija apie daugiabučių namų modernizavimo programos tolesnį vykdymą. Nutarta pavesti Aplinkos ministerijai, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai:

1) tęsti Daugiabučių namų modernizavimo programos (toliau – “programa”) įgyvendinimą;

2) įgyvendinant programą remti tik daugiabučių namų modernizavimo statybos darbus, susijusius su efektyvių energijos vartojimu (langų keitimas, stogo apšiltinimas, namo sienų apšiltinimas ir pan.);

3) pagreitinti daugiabučių namų modernizavimą – ieškoti galimybių pritraukti daugiau privataus kapitalo įgyvendinant daugiabučių namų ir kvartalų modernizavimą, rekomenduoti savivaldybėms gyvenamųjų rajonų (kvartalų) atnaujinimo projektus rengti kartu su šių projektų finansavimo investicinėmis programomis, sutelkiant visų būsimų investuotojų galimybes, supaprastinti daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo ir derinimo procedūras.

4) aktyviau teikti informaciją gyventojams dėl daugiabučių namų modernizavimo privalumų, tam panaudojant televiziją, kitas žiniasklaidos  ir visuomenės informavimo priemones.

2. Ūkio ministerijai pavesti ieškoti galimybių tartis su energijos tiekėjais dėl palankesnių sąlygų modernizuojamiems daugiabučiams namams nustatymo.

3. Pavesti savivaldybėms parengti tipinius pastatų atnaujinimo projektus.

4. Pasiūlyti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai parengti laidų, skirtų aplinkosaugos klausimams, tame tarpe ir būsto renovavimo, energijos efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo, atliekų rūšiavimo ir kitiems aktualiems klausimams, ciklą.

 

 

2008-04-02 įvyko bendras Aplinkos, Audito, Ekonomikos ir Europos reikalų komitetų posėdis dėl Valstybinio audito ataskaitos “Apyvartinių taršos leidimų paskirstymo ir prekybos sistemos vertinimas”. Posėdyje nuspręsta:

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1)                              parengti ir iki 2008 m. liepos 1 d. pateikti Seimui įstatymo, perkeliančio 1997 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ir 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB reikalavimų nuostatas, projektą, taip pat parengti reikiamus įstatymo įgyvendinamuosius aktus;

2)                              įvertinti 2008 m. sausio 21 d. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Apyvartinių taršos leidimų paskirstymo ir prekybos sistemos vertinimas“ pateiktas išvadas bei rekomendacijas ir iki 2008 m. gegužės 5 d. pateikti Seimo Aplinkos apsaugos, Audito, Ekonomikos ir Europos reikalų komitetams informaciją apie priimtus sprendimus kaip įgyvendinamos Valstybės kontrolės rekomendacijos;

3)                              užtikrinant tinkamą prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos teisinį reglamentavimą, aiškiai paskirstyti valstybės valdymo institucijų funkcijas ir nustatyti jų atsakomybę apyvartinių taršos leidimų skirstymo ir panaudojimo sistemoje, taip pat apibrėžiant konsultacijų su socialiniais-ekonominiais partneriais procedūrą;

4)                              įvertinant klimato kaitos problemos aktualumą ir siekiant užtikrinti, kad apyvartinių taršos leidimų paskirstymo, panaudojimo ir prekybos sistema būtų skaidri ir efektyvi, nustatyti priemones, užtikrinančias nuolatinę šios sistemos funkcionavimo stebėseną;

5)                              įgyvendinant klimato kaitos poveikio mažinimo priemones, tobulinti teisės aktus siekiant užtikrinti, kad lėšos, gautos už parduotus apyvartinius taršos leidimus, būtų skiriamos finansuoti priemones, mažinančias šiltnamio dujų efektą sukeliančius išmetimų kiekius arba šilumos nuostolius.

 

2008-04-09 komitetas svarstė klausimą “Dėl Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos kreipimosi”. Nutarta siūlyti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai:

1) Baltijos jūros menkės gaudymo kvotas skirstyti ne pagal tradiciškai nusistovėjusias proporcijas, o atsižvelgiant į pažangesnius žvejybos būdus ūdomis ir aplinką tausojančiais tinklais;

2) Peržiūrėti Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. VI-23 ir atšaukti nepagrįstą 20 metrų gylio apribojimą priekrantės žvejams;

3) Numatyti skaidresnę ir pagal konkrečios įmonės veiklos rodiklius diferencijuotą kompensacijų už žvejybinės veiklos nutraukimą skaičiavimo metodiką.

2. Siūlyti Vyriausybei:

Paspartinti Šventosios valstybinio jūros uosto statybos darbus.

3. Siūlyti Aplinkos ministerijai ir Klaipėdos apskrities viršininkui:

Numatyti lėšas kompensuoti priekrantės žvejų nuostolius, susijusius su smėlio išpylimu Baltijos jūroje.

4. Siūlyti Klaipėdos uosto direkcijai:

1) reguliariai vykdyti Šventosios valstybinio jūros uosto kanalo gilinimo darbus;

2) susikaupusį smėlį, atsiradusį gilinant Šventosios valstybinio jūros uosto kanalą, išpilti Klaipėdos apskrities viršininko nurodytose labiausiai eroduotose jūros krantų vietose.

 

 

2008-06-18 įvyko bendras Aplinkos apsaugos komiteto ir Audito komiteto posėdis, kurio metu

buvo svarstomi Kuršių nerijos bendruomenės skundai. Šiame posėdyje nuspręsta:

1. Prašyti Valstybės kontrolės atlikti valstybinį auditą Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje.

2. Pavesti Aplinkos ministerijai:

1) išsamiai išnagrinėti galiojančius teisės aktus, reguliuojančius Kuršių nerijos nacionalinio parko žemės, kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinius santykius ir neatidėliotinai teikti teisės aktų pataisas, sprendžiančias esamas problemas;

2) skubiai spręsti Kuršių nerijos bendruomenės keliamas problemas, susijusias su išskirtiniu teritorijos statusu.

 

Renginiai


                 
2008 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija “Darni urbanistinė plėtra Lietuvoje – problemos ir sprendimo būdai”,  skirta pristatyti miestų darnios plėtros problemas ir trukdžius, tiesiogiai įtakojančius nekilnojamojo turto situaciją ir miestų, miestelių bei gyvenviečių plėtrą šalyje.

Joje pranešimus skaitė ir diskutavo valdžios, verslo, mokslo ir švietimo, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Konferencijos dalyvius Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno vardu pasveikino jo pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas; Darnios plėtros akademijos atstovas, Kauno Technologijos Universiteto rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas, Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė.

Konferencijos pabaigoje pristatyta ir apsvarstyta urbanistinės politikos gaires apibrėžianti Rezoliucija.

Renginį moderavo Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.

Po pasisakymų vyko aktyvi diskusija.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                               Bronius Bradauskas



 
 © Seimo kanceliarija, 2008