APLINKOS APSAUGOS KOMITETO 2008 METŲ VEIKLOS
ATASKAITA
I..BENDROJI INFORMACIJA
2008
m. pavasario sesija
1.
Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
|
1.1.
|
Seimo pavedimai komitetui
Iš
jų kaip pagrindiniam komitetui
kaip papildomam komitetui
|
27
12
|
1.2.
|
Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų
priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo
programą
|
4
|
1.3.
|
Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva
pateiktos išvados
|
2
|
1.4.
|
Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės
teisės aktų projektų rengimui
|
1
|
2. Posėdžiai
ir klausymai
|
2.1.
|
Komiteto posėdžiai
Iš
jų: išvažiuojamieji
|
20
0
|
2.2.
|
Klausymai
|
0
|
3. Parlamentinė kontrolė
|
|
3.1.
|
Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų
|
|
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
|
4.1.
|
Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų
|
316
|
4.2.
|
Parengta atsakymų ir raštų
|
329
|
5.
Renginiai
|
5.1.
|
Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų
|
14
|
6.
Tarptautiniai ryšiai
|
6.1.
|
Surengta vizitų
|
0
|
6.2.
|
Priimta delegacijų
|
0
|
II. AKTUALIAUSI DARBAI
2008-06-30
Seime priimtas Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11
straipsnių ir įstatymo 1, 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-1654.
Šis
įstatymas parengtas įgyvendinant Vyriausybės 2006-2008 metų programos įgyvendinimo priemonę
Parengti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus
siekiant aiškiau apibrėžti atliekų tvarkymo būdus Šiame įstatyme tiksliau
apibrėžiama atliekų tvarkymo veikla, kuriai taikomos poveikio aplinkai
vertinimo procedūros, numatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas
pavojingų atliekų šalinimo veiklai, kai šias atliekas planuojama deginti ar
apdoroti cheminiu būdu (šis būdas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 3 priede
įvardintą atliekų šalinimo D9 būdą) ir šalinant atliekas pavojingų atliekų
sąvartynuose.
Šiame įstatyme numatyta, kad
nepavojingų atliekų šalinimo veiklai, kai šias atliekas planuojama deginti ar
apdoroti cheminiu būdu (šis būdas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 3 priede
įvardintą atliekų šalinimo D9 būdą), naudoti energijai gauti, esant atliekų
šalinimo įrenginių pajėgumui 100 tonų ir daugiau per parą, poveikio aplinkai
vertinimas yra privalomas.
Siekiant taupyti valstybės
tarnautojų rezervus ir laiką, spartinant
poveikio aplinkai vertinimo dokumentų derinimo procesą, sudarant
palankesnes sąlygas investuotojams ir atsižvelgiant į taikomą praktiką,
įstatyme subjektams, atsakingiems už priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių
apsaugą, ir apskričių viršininkams suteikiama teisė išvadų dėl poveikio
aplinkai vertinimo programos teikimo etape, atsižvelgus į planuojamos ūkinės
veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, atsisakyti poveikio aplinkai
vertinimo ataskaitos nagrinėjimo.
2008-07-03
priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių ir įstatymo 5
priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. X-1674, kuris pateikia atliekų apdorojimo apibrėžimą ir nustatyti, kad atliekų apdorojimo
veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti
reikalavimai. Šis pakeitimas siūlomas todėl, kad šiuo metu galiojanti Atliekų
tvarkymo sąvoka neapima atliekų apdorojimo veiklos, ir nustatant reikalavimus
atliekas apdorojančioms įmonėms dažnai kyla neaiškumų dėl teisės aktų taikymo
šiai veiklai.
Šiuo teisės
aktu įstatymas papildomas nauju terminu kasybos pramonė ir pateikiamas jo
apibrėžimas, suteikiant Aplinkos ministerijai teisę nustatyti atskirus
reikalavimus kasybos pramonės atliekų saugojimo terminams. Šis pakeitimas
siūlomas, nes galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatos
numato griežtesnius reikalavimus atliekų saugojimo terminams nei to reikalauja
2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės
atliekų tvarkymo, iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB.
2008-06-17 Seime priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo 2,
30, 34 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo
34(8), 34(9), 34(10), 34(11) straipsniais įstatymas Nr. X-1605. Priimto įstatymo tikslas patikslinti Gaminių ar pakuotės
atliekų tvarkymo programos lėšų naudojimo atvejus;
suderinti šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo
sąvokas ir nuostatas su atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis,
perkelti 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų
ir direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L
266, p. 1) (toliau Direktyva 2006/66/EB) reikalavimus ir sukurti
veiksmingą baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemą. Direktyvos
2006/66/EB reikalavimai Lietuvos teisėje turi būti įgyvendinti iki 2008 m.
rugsėjo 26 d.
2008-04-24 priimtas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3, 6, 7, 11, 21, 22, 23,
27, 29, 30, 36, 37 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo
įstatymas Nr. X-1510. Įstatymo projekto tikslas atsižvelgti į 2006 m.
gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl
cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų
(REACH) nustatytus papildomus naujos cheminių medžiagų politikos reikalavimus,
pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo
straipsnius, siekiant įtvirtinti efektyvesnę Reglamente nustatytų cheminių
medžiagų tvarkymo naujų reikalavimų vykdymo kontrolės ir priežiūros sistemą.
2008-06-17
priimtas Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo pakeitimo
įstatymas Nr. X-1606
Įstatymo tikslas
išdėstyti nauja redakcija įstatymą, kuriame iš dalies perkeliamos 2006 m.
gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/121/EB, iš dalies
keičiančios Tarybos direktyvą 67/548/EEB. Šiame įstatyme projekte, lyginant su
dabar galiojusiu Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu, dalis nuostatų
naikinamos, kitos koreguojamos ir įvedamos naujos, atsižvelgiant į
paskutiniuosius Tarybos direktyvos 67/548/EEB pakeitimus ir Reglamentą (EB) Nr.
1907/2006 (pvz., nuostatos, susijusios su pranešimais apie naujas chemines
medžiagas, rizikos vertinimu, saugos duomenų lapu, cheminių medžiagų ir
preparatų savybių nustatymu, papildomais reikalavimais tiekiant rinkai chemines
medžiagas ir kt.), iš esmės nekeičiant pagrindinių galiojančių nuostatų,
suderintų su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų įstatymo priede,
nuostatomis. Įstatymo projektu užtikrinama nacionalinės teisės suderinamumas su
Europos Sąjungos teisės aktais ir jų pakeitimais, padarytais 2006 metais
cheminių medžiagų tvarkymo srityje. Įstatymo projektas reikšmingas tuo, kad
projekte įtvirtintos nuostatos griežčiau reglamentuoja cheminių medžiagų
atskirų ir esančių preparatų ar gaminių sudėtyje tiekimą rinkai, kas turėtų
užtikrinti geresnę žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo cheminių medžiagų
kenksmingo poveikio.
2008-07-03 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės paramos
būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. X-1681, kuris panaikina įstatymo nuostatą,
leidžiančią lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti valstybei ar savivaldybėms
priklausančias tarnybines gyvenamąsias patalpas. Įstatymo projektas teikiamas
atsižvelgiant į paaiškėjusius faktus, kai valstybės pareigūnai žymiai mažesne
nei rinkos kaina privatizuoja tarnybinius butus.
2008-04-15 priimtas
Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-1498, kuriuo supaprastinama teritorijų planavimo dokumentų
rengimas ir Vyriausybės nustatyta tvarka parengti
žemės sklypų, numatomų perduoti patikėjimo ar panaudos teise juose esamiems
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valdomiems statiniams, planai
prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.
2008-06-05 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės paramos
būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2
straipsnio papildymo ir 13 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-1574, kuriuo įstatyminio reguliavimo lygmenyje užtikrinama
vienodos galimybės gauti valstybės paramą modernizuoti daugiabučius namus,
kuriuose yra daugiabučių namų savininkų bendrija ir kurių valdymui yra
paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius ar sudaryta jungtinės
veiklos sutartis, taip pat įtvirtinama vienkartinė fiksuoto dydžio valstybės parama,
nustatomi daugiabučių namų savininkų lėšų kaupimo principus daugiabučio namo
modernizavimui.
Parlamentinės
kontrolės klausimai
2008-03-19 komitete vyko diskusija
apie daugiabučių namų modernizavimo programos tolesnį vykdymą. Nutarta
pavesti Aplinkos ministerijai, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai:
1) tęsti Daugiabučių namų
modernizavimo programos (toliau programa) įgyvendinimą;
2) įgyvendinant programą remti
tik daugiabučių namų modernizavimo statybos darbus, susijusius su efektyvių
energijos vartojimu (langų keitimas, stogo apšiltinimas, namo sienų
apšiltinimas ir pan.);
3) pagreitinti daugiabučių
namų modernizavimą ieškoti galimybių pritraukti daugiau privataus kapitalo
įgyvendinant daugiabučių namų ir kvartalų modernizavimą, rekomenduoti
savivaldybėms gyvenamųjų rajonų (kvartalų) atnaujinimo projektus rengti kartu
su šių projektų finansavimo investicinėmis programomis, sutelkiant visų būsimų
investuotojų galimybes, supaprastinti daugiabučių namų modernizavimo projektų
rengimo ir derinimo procedūras.
4) aktyviau teikti informaciją
gyventojams dėl daugiabučių namų modernizavimo privalumų, tam panaudojant
televiziją, kitas žiniasklaidos ir
visuomenės informavimo priemones.
2. Ūkio ministerijai pavesti
ieškoti galimybių tartis su energijos tiekėjais dėl palankesnių sąlygų
modernizuojamiems daugiabučiams namams nustatymo.
3. Pavesti savivaldybėms
parengti tipinius pastatų atnaujinimo projektus.
4. Pasiūlyti Lietuvos
nacionaliniam radijui ir televizijai parengti laidų, skirtų aplinkosaugos
klausimams, tame tarpe ir būsto renovavimo, energijos efektyvumo didinimo,
atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo, atliekų rūšiavimo ir kitiems
aktualiems klausimams, ciklą.
2008-04-02 įvyko bendras
Aplinkos, Audito, Ekonomikos ir Europos reikalų komitetų posėdis dėl Valstybinio
audito ataskaitos Apyvartinių taršos leidimų paskirstymo ir prekybos sistemos
vertinimas.
Posėdyje nuspręsta:
Pasiūlyti
Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1)
parengti ir
iki 2008 m. liepos 1 d. pateikti Seimui įstatymo, perkeliančio 1997 m. gruodžio
11 d. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ir
2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB
reikalavimų nuostatas, projektą, taip pat parengti reikiamus įstatymo
įgyvendinamuosius aktus;
2)
įvertinti
2008 m. sausio 21 d. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje
Apyvartinių taršos leidimų paskirstymo ir prekybos sistemos vertinimas
pateiktas išvadas bei rekomendacijas ir iki 2008 m. gegužės 5 d. pateikti Seimo
Aplinkos apsaugos, Audito, Ekonomikos ir Europos reikalų komitetams informaciją
apie priimtus sprendimus kaip įgyvendinamos Valstybės kontrolės rekomendacijos;
3)
užtikrinant
tinkamą prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos teisinį
reglamentavimą, aiškiai paskirstyti valstybės valdymo institucijų funkcijas ir
nustatyti jų atsakomybę apyvartinių taršos leidimų skirstymo ir panaudojimo
sistemoje, taip pat apibrėžiant konsultacijų su socialiniais-ekonominiais
partneriais procedūrą;
4)
įvertinant
klimato kaitos problemos aktualumą ir siekiant užtikrinti, kad apyvartinių
taršos leidimų paskirstymo, panaudojimo ir prekybos sistema būtų skaidri ir
efektyvi, nustatyti priemones, užtikrinančias nuolatinę šios sistemos
funkcionavimo stebėseną;
5)
įgyvendinant
klimato kaitos poveikio mažinimo priemones, tobulinti teisės aktus siekiant
užtikrinti, kad lėšos, gautos už parduotus apyvartinius taršos leidimus, būtų
skiriamos finansuoti priemones, mažinančias šiltnamio dujų efektą sukeliančius
išmetimų kiekius arba šilumos nuostolius.
2008-04-09 komitetas svarstė
klausimą Dėl Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos
kreipimosi. Nutarta siūlyti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos
ministerijai:
1) Baltijos
jūros menkės gaudymo kvotas skirstyti ne pagal tradiciškai nusistovėjusias
proporcijas, o atsižvelgiant į pažangesnius žvejybos būdus ūdomis ir aplinką
tausojančiais tinklais;
2) Peržiūrėti Žuvininkystės
departamento prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. kovo
28 d. įsakymą Nr. VI-23 ir atšaukti nepagrįstą 20 metrų gylio apribojimą
priekrantės žvejams;
3) Numatyti skaidresnę ir
pagal konkrečios įmonės veiklos rodiklius diferencijuotą kompensacijų už
žvejybinės veiklos nutraukimą skaičiavimo metodiką.
2. Siūlyti Vyriausybei:
Paspartinti Šventosios
valstybinio jūros uosto statybos darbus.
3. Siūlyti
Aplinkos ministerijai ir Klaipėdos apskrities viršininkui:
Numatyti lėšas
kompensuoti priekrantės žvejų nuostolius, susijusius su smėlio išpylimu
Baltijos jūroje.
4. Siūlyti
Klaipėdos uosto direkcijai:
1) reguliariai
vykdyti Šventosios valstybinio jūros uosto kanalo gilinimo darbus;
2) susikaupusį
smėlį, atsiradusį gilinant Šventosios valstybinio jūros uosto kanalą, išpilti Klaipėdos apskrities viršininko
nurodytose labiausiai eroduotose jūros krantų vietose.
2008-06-18 įvyko bendras Aplinkos
apsaugos komiteto ir Audito komiteto posėdis, kurio metu
buvo svarstomi Kuršių nerijos bendruomenės skundai. Šiame posėdyje
nuspręsta:
1. Prašyti Valstybės kontrolės atlikti valstybinį
auditą Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje.
2. Pavesti Aplinkos ministerijai:
1) išsamiai išnagrinėti galiojančius teisės aktus,
reguliuojančius Kuršių nerijos nacionalinio parko žemės, kito valstybės turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinius santykius ir neatidėliotinai teikti
teisės aktų pataisas, sprendžiančias esamas problemas;
2) skubiai spręsti Kuršių nerijos
bendruomenės keliamas problemas, susijusias su išskirtiniu teritorijos statusu.
Renginiai
2008 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko
konferencija Darni urbanistinė plėtra
Lietuvoje problemos ir sprendimo būdai, skirta pristatyti miestų
darnios plėtros problemas ir trukdžius, tiesiogiai įtakojančius nekilnojamojo
turto situaciją ir miestų, miestelių bei gyvenviečių plėtrą šalyje.
Joje pranešimus skaitė ir diskutavo valdžios, verslo,
mokslo ir švietimo, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Konferencijos
dalyvius Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno vardu pasveikino jo pavaduotojas
Alfredas Pekeliūnas; Darnios plėtros akademijos atstovas, Kauno Technologijos
Universiteto rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas, Aplinkos ministerijos
sekretorė Jūratė Juozaitienė.
Konferencijos pabaigoje pristatyta ir apsvarstyta
urbanistinės politikos gaires apibrėžianti Rezoliucija.
Renginį moderavo Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas
Bronius Bradauskas.
Po pasisakymų vyko aktyvi diskusija.
Komiteto pirmininkas
Bronius Bradauskas