2008-03-19 d. INFORMACIJA apie Komiteto posėdį Nr.P-9(127)

 

 

Kaimo reikalų komitetas diskutavo ir pritarė išvadai dėl Lietuvos Respublikos pozicijos dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui „Pasiruošimas BŽŪP reformos patikrinimui“. Posėdyje buvo išklausyta Žemės ūkio ministerijos atstovo informacija apie Europos Komisijos siūlomas iniciatyvas ir Lietuvos poziciją.

Europos Komisija komunikate iškelia tris pagrindinius klausimus: Bendrosios išmokų schemos supaprastinimas; rinkos reguliavimo priemonių peržiūra ir naujų uždavinių sprendimas.

Lietuva iš esmės pritaria Komisijos komunikatui, tačiau papildomai siekia, kad būtų suvienodintos konkurencinės sąlygos bendrojoje rinkoje visų ES šalių narių žemdirbiams skiriant vienodo lygio tiesioginę paramą; ES tiesioginė parama būtų skiriama tik realiai ūkininkaujantiems, t.y. auginantiems žemės ūkio kultūras ar besiverčiantiems gyvulininkyste, žmonėms, gaunantiems pajamas iš žemės ūkio veiklos; būtų sukurta vieninga ES mastu rizikos ir krizių valdymo sistema.

 

Komitetas svarstė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas - sudaryti sąlygas efektyvesnei viešojo intereso apsaugai nuosavybės teisių atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, mainų, nuomos ir perdavimo naudotis srityse. Komitetas nepritarė Seimo darbo grupės parengtam projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės išvadas. 

Galiojančio Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis numato, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos turi teisę ginčyti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priimtus pažeidžiant teisės aktus, ir sandorius dėl valstybinės žemės perleidimo, mainų, nuomos ar perdavimo naudotis, sudarytus sprendimų, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, pagrindu. Todėl šiame įstatymo projekte siūlomi pakeitimai yra pertekliniai.

 

Seimo narių siūlymu buvo išklausyta informacija apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Žemės ūkio ministerijos sekretorius K. Sivickis informavo, kad vykdant žemės reformą, kaimo vietovėse žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal Žemės reformos įstatymo 10  straipsnyje nustatytas eiles: pirmiausiai žemė grąžinama pageidavusiems ją susigrąžinti piliečiams, o nustačius visuomenės poreikiams reikalingas teritorijas, likusi valstybinė žemė bus parduodama kadastro vietovėse, kuriose žemės grąžinimas iš esmės baigtas.

Pagal apskričių viršininkų administracijų pateiktą informaciją, įvertinus žemėtvarkos skyriuose turimus piliečių prašymus grąžinti žemę, iš viso kaimo vietovėse lieka 518 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės (396 tūkst. ha žemės ir 122 tūkst. ha  miško). Iki 2008 m. kovo 1 d. 39 tūkst. fiziniai asmenys pateikė prašymus pirkti 562 tūkst. ha valstybinės žemės, o 676 juridiniai asmenys – 195 tūkst. ha valstybinės žemės. Pažymėtina, kad iš šio skaičiaus su 3,2 tūkst. asmenų jau yra sudarytos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartys dėl 41,8 tūkst. ha šios žemės įsigijimo nuosavybėn. Apskričių viršininkų administracijos nurodė, kad daugiausia pageidaujančių pirkti asmenų yra apskrityse ir rajonuose, kuriuose žemės gražinimas iš esmės baigtas (Suvalkijoje, Žemaitijoje, Šiaurės Lietuvoje ir kt.).

Iki 2006 m. liepos 27 d. (t. y. iki naujo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo) patvirtintuose žemėtvarkos projektuose suprojektuota virš 76,4 tūkst. ha žemės, su 7,8 tūkst. asmenų nesudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys.

Su šiais asmenimis, jiems pateikus Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėsenurodytus dokumentus, įrodančius jų pirmumo teisę įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę, pirmiausiair bus sudaromos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo–pirkimo sutartys.

 

Kaimo reikalų komitetas posėdyje apsvarstė padėtį šalies pieno  sektoriuje. Praėjusių metų rudenį didėjančios eksporto apimtys ir pakilusios pieno supirkimo kainos tenkino pieno gamintojus.             Tačiau pastaruoju metu  pieno produktų kainos  pasaulinėse rinkose krito ir tai skaudžiai paliečia ir mūsų šalies pieno gamintojus, perdirbėjus ir vartotojus. Pieno perdirbimo  įmonės siūlo ūkininkams kovo mėnesį mokėti 20-30 proc. mažesnes kainas. Pieno gamintojai nesutinka su tokia pozicija teikdami, kad kainų mažinimas yra nepagrįstas,  nes kitose ES valstybėse pieno kainų mažėjimas  siekia vos 5 proc.

Kaimo reikalų komitetas pritarė žemdirbių pasiūlymams dėl   eksporto subsidijų už pieno produktus atnaujinimo ir  valstybės paramos didinimo siekiant užtikrinti, kad Lietuvos žemdirbiams būtų mokamos visos ES leidžiamos nacionalinės  tiesioginės  išmokos.

            Komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų priemonių rengimo siekiant  pagerinti  situaciją pieno sektoriuje.

 

Kaimo reikalų komitete įvyko diskusija dėl  Lietuvos cukraus ūkio perspektyvų. Dauguma cukrinių runkelių augintojų nesutinka su cukraus fabrikų siūloma cukrinių runkelių supirkimo kaina ir siūlo pradėti visiško restruktūrizavimosi  procedūras pasinaudojant  tam skiriamą ES restruktūrizavimosi paramą. Cukraus  fabrikų vadovai  nesutinka su tuo, kad Lietuvoje būtų nutraukta cukraus gamyba ir yra nusprendę tęsti savo veiklą.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Rinkevičius pažymėjo, kad Lietuvoje yra geros cukrinių runkelių auginimo tradicijos, ūkininkai auginantys cukrinius runkelius apsirūpino šiuolaikine technika, yra įvaldę naujausias cukrinių runkelių auginimo technologijas. Pirmininkas paragino  dar kartą bandyti derinti žemdirbių ir perdirbėjų interesus, abiem šalims pažvelgti kokios šio verslo perspektyvos gali būti po keliolikos metų, įvertinti cukraus gamybos nutraukimo pasekmes  šalies ekonomikai.

            Sutarta, kad artimiausiu metu derybos tęsis ir bus stengiamasi surasti visas šalis tenkinantį sprendimą dėl cukrinių runkelių kainos.