Seimo nariai - Gediminas KIRKILAS

Gimė 1951 m. rugpjūčio 30 d. Vilniuje septynių vaikų šeimoje. Tėvai mirę. Mama dirbo mokytoja, tėvas – inžinieriumi.

Nuo 1958 m. mokėsi ir 1969 m. baigė Vilniaus 23-iąją vidurinę mokyklą (dabar – Vilniaus „Ąžuolo“ vidurinė mokykla).
1969–1972 m. tarnavo tarybinėje armijoje Šiaurės laivyne.
Nuo 1974 m. neakivaizdiniu būdu Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Vilniaus pedagoginis universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
1978 m. įstojo į Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, studijavo politikos mokslus. Šią mokyklą baigė 1982 m.
1972–1978 m. dirbo Paminklų restauravimo treste interjero restauratoriumi.
1982–1985 m. – Lietuvos komunistų partijos (LKP) Vilniaus Lenino rajono komiteto instruktorius, 1986–1990 m. – LKP Centro komiteto Kultūros skyriaus instruktorius.
1988–1990 m. – LKP CK pirmojo sekretoriaus Algirdo Mykolo Brazausko padėjėjas ryšiams su spauda.
1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputato Algirdo Mykolo Brazausko padėjėjas.
1991–1995 m. redagavo ir leido savaitraštį rusų kalba „Golos Litvy“ („Lietuvos balsas“).
1992–1996 m. – VI Seimo narys, išrinktas pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos sąrašą. Seime buvo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, 1993–1996 m. – Užsienio reikalų komiteto narys. Vienas iš Lietuvos nacionalinio saugumo koncepcijos (patvirtinta 1996 m.) kūrėjų.
1996–2000 m. – VII Seimo narys, išrinktas pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos sąrašą. Seime dirbo Nacionalinio saugumo (vėliau – Nacionalinio saugumo ir gynybos) ir Europos reikalų komitetuose.
2000–2004 m. – VIII Seimo narys, išrinktas pagal A.Brazausko socialdemokratinės koalicijos sąrašą. Seime ėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininko, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
2002–2004 m. – specialusis Prezidento įgaliotinis deryboms dėl Rusijos Federacijos tranzito į Kaliningrado sritį.
2003 m. suteiktas nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatinis rangas.
Krašto apsaugos ministras tryliktojoje (XXXIV) Vyriausybėje (prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 2004 m. gruodžio 14 d.).
Buvo TSKP narys. Atgimimo laikotarpiu buvo LKP atsiskyrimo nuo TSKP šalininkas. 1990 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais – savarankiškos LKP CK sekretorius. 1990 m. steigiamajame Lietuvos demokratinės darbo partijos suvažiavime išrinktas pirmininko pavaduotoju. 1991–1996 m. – LDDP pirmininko pirmasis pavaduotojas, 1993 m. laikinai ėjo šios partijos pirmininko pareigas. 1996–2001 m. – LDDP prezidiumo narys. Nuo 2001 m. sausio 27 d. – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas.
2004 m. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje baigė magistrantūros studijas.
Nuo 1999 m. – Lietuvos šaškių federacijos prezidentas.

Skaitė pranešimus tarptautinėse ir Lietuvos konferencijose, forumuose, seminaruose.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ir užsienio periodinėje spaudoje yra paskelbęs per pusantro tūkstančio publikacijų įvairiomis politikos, visuomenės gyvenimo temomis.

Išleido knygą „Politinės pastabos laikui: straipsniai, apmąstymai, interviu, įspūdžiai“ (Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1995).

Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, Lenkijos Respublikos Komandoro kryžiumi, Portugalijos Respublikos Didžiuoju kryžiumi.
Pomėgiai – tenisas, knygų skaitymas, žvejyba, pypkės rūkymas.

Moka rusų, anglų kalbas.

Žmona Liudmila – specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Vidaus administracijos tarnybos viršininkė.
Turi du vaikus. Sūnus Rolandas dirba, duktė Diana studijuoja Vilniaus universitete.

Seimo nariu išrinktas pagal A. Brazausko ir A. Paulausko koalicijos „Už darbą Lietuvai“ sąrašą.