Seimo nariai - Egidijus KLUMBYS

EN  FR
Egidijus KLUMBYS
 

Egidijus KLUMBYS


 

Seimo narys nuo 2004-11-15 iki 2008-11-17.
Išrinktas pagal sąrašą,
iškėlė Rolando Pakso koalicija "Už tvarką ir teisingumą"
 
  
Pareigos
Seimo komitetuoseSeimo komisijoseSeimo frakcijoseParlamentinėse grupėse
Komandiruotės ir kelionės
Istorija
Buvo išrinktas į 1990 – 1992 Aukščiausiąją Tarybą - Atkuriamąjį Seimą.
Buvo išrinktas į 2000 – 2004 Seimą.
Biografija

Gimė 1952 m. rugsėjo 2 d. Kaune gydytojų šeimoje. Tėvas Leonas Klumbys – Kauno medicinos universiteto profesorius, motina Laimutė Klumbienė – gydytoja stomatologė. Šiuo metu abu yra pensijoje.

1959–1967 m. mokėsi Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje, nuo 1967 m. – Kauno J. Aleksonio vidurinėje mokykloje (dabar – „Saulės“ gimnazija), kurią 1970 m. baigė.
1970 m. įstojo į Kauno medicinos instituto (dabar – Kauno medicinos universitetas) Medicinos fakultetą, kurį 1976 m. baigė ir įgijo gydytojo neurochirurgo specialybę.
1976–1978 m. dirbo Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje gydytoju neurochirurgu, 1978–1979 m. – LTSR onkologijos moksliniame tyrimų institute Nervų sistemos chirurgijos skyriaus vedėju.
1979–1982 m. studijavo TSRS medicinos mokslų akademijos N. Burdenkos neurochirurgijos mokslinio tyrimų instituto aspirantūroje. 1983 m. jam suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis.
1982–1990 m. – Kauno medicinos instituto Centrinės mokslo tyrimo laboratorijos Neurochirurgijos laboratorijos vedėjas.
1989–1990 m. – TSRS liaudies deputatas, išrinktas Kauno teritorinėje rinkimų apygardoje kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio remtas kandidatas. 1989 m. gegužės 31 d. TSRS liaudies deputatų pirmajame suvažiavime, protestuodamas prieš tarybinės armijos veiksmus 1989 m. balandžio 9 d. Tbilisyje, kai žuvo taikūs gyventojai, viešai grąžino TSRS liaudies deputato mandatą TSRS prezidentui M. Gorbačiovui. 1989 m. lapkričio 23 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įtrauktas į sudarytą komisiją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo planui parengti. 1989 m. gruodžio 18 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu įtrauktas į sudarytą Mažosios Lietuvos reikalų tarybą.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signataras.
1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, išrinktas Obelių rinkimų apygardoje Nr. 103. Kandidatu iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime 1990–1991 m. buvo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1992 m. dirbo Krašto apsaugos ir vidaus reikalų bei Mandatų ir etikos komisijose.
Pirmosios Aukščiausiosios Tarybos delegacijos, 1990 m. gegužės mėn. aplankiusios Europos Parlamentą, narys. Po šio vizito, Lietuvos Respublikos vadovybės įpareigotas, liko Briuselyje, kur, padedant Tarptautiniam krikščionių demokratų internacionalui bei vienam iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos išeivijoje vadovų A. Venckui, įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovybę Briuselyje, kuri tapo neoficialia Lietuvos atstovybe Belgijoje ir prie Europos Parlamento.
1991–1992 m. – užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas. 1991 m. dalyvavo pasirašant pirmuosius tarptautinio pripažinimo dokumentus, kuriais Lietuvos Respubliką pripažino Islandijos Respublika, Norvegijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Danijos Karalystė, Švedijos Karalystė, Suomijos Respublika.
1991–1992 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) atstovas Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime.
1992 m. – susisiekimo ministro pirmasis pavaduotojas.
1992 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, kurį 1996 m. baigė ir įgijo teisininko specialybę.
1993–1997 m. – Globos ir rūpybos fondo prie Globos ir rūpybos tarybos prie Vyriausybės valdybos direktorius.
1993–1994 m. – Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninės gydytojas neurochirurgas, 1994–1998 m. – Vilniaus krašto neurochirurgijos centro vadovas.
1998–2001 m. – Lietuvos teisės akademijos (dabar – Mykolo Romerio universitetas) docentas.
2000–2004 m. – VIII Seimo narys, išrinktas pagal Naujosios sąjungos  (socialliberalų) sąrašą. Seime dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete. 2004 m. kovo 10 d. Seime balsavo prieš Lietuvos stojimo į NATO sutarties ratifikavimą.
2000–2002 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
1988 m. birželio–rugsėjo mėn. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys. 1988 m. spalio 21–22 d. vykusio Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas. 1988–1990 m. – Sąjūdžio Seimo narys, 1989 m. rugsėjo mėn. – 1990 m. kovo mėn. – Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas.
1989–1992 m. – pirmasis atkurtos Lietuvos krikščionių demokratų partijos valdybos pirmininkas. Nuo 1994 m. – Tautos pažangos partijos narys ir šios partijos Valdybos pirmininkas.
Vienas iš Lietuvos žmogaus gynimo asociacijos steigėjų 1989 m.
1993–1999 m. – dienraščio „Kauno diena“, o 1999–2000 m. – dienraščio „Respublika“ politikos apžvalgininkas.
Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarų klubo narys.
Vilniaus krašto medikų profesinės sąjungos pirmininkas. Lietuvos neurochirurgų mokslinės draugijos, Baltijos šalių neurochirurgų asociacijos, Pasaulio neurochirurgų asociacijos narys.
Lietuvos gatvės vaikų futbolo federacijos viceprezidentas.

Galvos smegenų kraujagyslių funkcinės būklės įvertinimo būdo išradimo bendraautoris, 40 mokslinių darbų autorius ar bendraautoris.

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Angažuojasi sveikatos apsaugos, užsienio reikalų, savivaldos, kaimo reikalų, teisės ir teisėtvarkos srityse.

Pomėgiai – grožinė literatūra, kompiuteriai, sportas, žūklė, istorijos ir globalizacijos studijos.

Moka anglų, rusų, lenkų kalbas.

Žmona Jūratė – biomedicinos mokslų daktarė, docentė, Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Profilaktinės medicinos laboratorijos vedėja.
Turi tris vaikus. Duktė Skirmantė – teisininkė. Duktė Raminta – Mykolo Romerio universiteto studentė, sūnus Vytautas – Kauno technologijos universiteto studentas.

Seimo nariu išrinktas pagal Rolando Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą“ sąrašą.

 
 © Seimo kanceliarija, 2008