Seimo nariai - Arimantas DUMČIUS

Gimė 1940 m. sausio 4 d. Kaune savivaldybės brandmajoro St. Dumčiaus šeimoje. 1941 m. su šeima buvo ištremtas į Altajaus kraštą. Tėvas žuvo lageryje. 1947 m. su motina slapta grįžo į Lietuvą. Motina legalizavosi kita pavarde. Nuolat keitė gyvenamąją vietą, nes tėvo (Šakių raj.) ir motinos (Rokiškio raj.) tėviškės buvo sugriautos, o artimieji ištremti į Sibirą.

1959 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą.
1959 m. įstojo į Kauno medicinos instituto (KMI, dabar – Kauno medicinos universitetas (KMU)) Gydomąjį fakultetą, kurį 1965 m. baigė ir įgijo gydytojo specialybę.
1965–2004 m. – Kauno klinikinės ligoninės chirurgas.
1966–2004 m. – KMI (dabar – KMU) chirurgijos asistentas, docentas, kardiochirurgijos profesorius (nuo 1986 m.).
1993–1994 m. – KMU Išeminės širdies ligos chirurgijos klinikos vadovas.
1979–2004 m. – KMU Biomedicininių tyrimų instituto širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos vadovas.
1996–2004 m. – dvi kadencijas buvo KMU Senato narys.
2002–2004 m. – Kauno miesto tarybos narys, Sveikatos komiteto pirmininkas.
1995–2004 m. – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys. Nuo 2004 m. – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys.
1980 m. – respublikinės premijos laureatas už endokardinės širdies stimuliacijos įdiegimą Lietuvoje.
2003 m. gavo JAV lietuvių fondo A. Razmos vardo aukščiausią apdovanojimą už medicinos mokslo pasiekimus.

Kūrė šiuolaikišką širdies chirurgiją. Kvalifikaciją kėlė Kanadoje, Rusijoje, Estijoje, Prancūzijoje ir JAV. Atliko per 2 500 širdies ir kitų sudėtingų operacijų. Mokslinio-praktinio darbo kryptys – išeminės širdies ligos diagnostika ir chirurginis gydymas, organų elektrinė stimuliacija, pagalbinės širdies kūrimas eksperimente.
Paskelbė per 300 mokslinių publikacijų medicinos tema. Yra 18 išradimų, trijų knygų, 15 metodinių mokomųjų leidinių autorius. Darbai cituojami pasaulio medicinos literatūroje. Parengė 20 mokslo daktarų ir 4 habilituotus mokslo daktarus.
Nuo 1988 m. dalyvauja visuomeniniame ir politiniame tautos judėjime. Lietuvos spaudoje paskelbė per 200 straipsnių, kreipimųsi. Buvo Kauno Sąjūdžio tarybos narys, II Sąjūdžio Seimo narys.
Visuotinės žmogaus teisių Deklaracijos Lietuvoje signataras (1989 m.). 1991–2004 m. – Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, nuo 2005 m. – šios asociacijos garbės pirmininkas.
Buvo ES ateities Lietuvos forumo tarybos narys, Lietuvos širdies ir krūtinės ląstos draugijos valdybos narys.
Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, Zanavykų bendrijos valdybos narys, 27-tos knygos draugijos tikrasis narys.
Apdovanotas Lietuvos Sąjūdžio 10-mečio atminimo ženklu, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu.
Tęstinio leidinio „Lietuvių tauta ir pasaulis“ (6 knygos) sudarytojas ir redaktorius (Kaunas: UAB „Gabija", 2000–2004).
Angažuojasi sveikatos apsaugos, žmogaus teisių gynimo srityse.
Domisi savivaldybių, bendruomenių veikla, socialine apsauga, ES ir lietuvių tautos joje perspektyvomis.

Pomėgis – sodininkystė, bibliofilija.

Moka prancūzų, rusų kalbas, turi anglų kalbos pagrindus.

Žmona Ona Elona Kleizaitė, 1941 m. tremtinė, inžinierė, šiuo metu nedirba.
Sūnus Marius – KMU klinikų gydytojas; duktė Jolanta – odontologė, verčiasi privačia praktika Vilniuje ir Kaune.

Seimo nariu išrinktas Kalniečių rin­ki­mų apy­gar­do­je Nr. 15. Iškėlė Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai).