Seimo nariai - Antanas Napoleonas STASIŠKIS

Gimė 1933 m. rugsėjo 21 d. Utenos rajono Kaniūkų kaime ūkininkų šeimoje. 1948 m., ištrėmus tėvus į Sibirą, liko vienas.

Nuo 1944 m. mokėsi Utenos rajono Užpalių vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1951 m.
1951 m. mokėsi matininkų kursuose.
1952–1953 m. dirbo Lietuvos geologijos paieškų ir žvalgybos ekspedicijoje vyresniuoju kolektoriumi.
Apkaltintas antisovietine veikla, 1953 m. Vilniaus srities teismo nuteistas kalėti 10 metų. 1956 m. Kuibyševo (dabar – Samara) srities (Rusija) teismo pakartotinai nuteistas 3 metams už dalyvavimą slaptoje antisovietinėje organizacijoje. Kalėjo Kuibyševo, Šeksnos, Vorkutos ir Taišeto lageriuose.
1960 m. grįžo į Lietuvą. 1960–1962 m. dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje šlifuotoju, 1962–1970 m. – Vilniaus eksperimentinėje technologinės įrangos gamykloje šlifuotoju, inžinieriumi technologu.
1962 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Fizikos fakulteto vakarinį skyrių, kurį 1968 m. baigė ir įgijo puslaidininkių fizikos inžinieriaus specialybę.
1970–1992 m. dirbo Mechanizacijos ir automatizacijos projektavimo ir konstravimo biure, projektavimo institute „Lietuvos staklių projektas“ grupės vadovu, vyriausiuoju projektų inžinieriumi.
1992–1996 m. – VI Seimo narys, išrinktas pagal Sąjūdžio koalicijos sąrašą. Seime dirbo Nacionalinio saugumo komitete.
1996–2000 m. – VII Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Seime dirbo Nacionalinio saugumo (vėliau – Nacionalinio saugumo ir gynybos) komitete. Buvo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas, Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos narys.
2000–2004 m. – VIII Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Seime dirbo Žmogaus teisių komitete. Buvo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas, Etikos ir procedūrų komisijos bei Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos narys.
1988 m. išrinktas projektavimo instituto „Lietuvos staklių projektas“ Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupės pirmininku.
1990–1992 m. – Lietuvos politinių kalinių sąjungos pirmininko pavaduotojas, nuo 1992 m. – šios sąjungos pirmininkas.
Nuo 1995 m. – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas.
1993 m. buvo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigimo iniciatyvinės grupės narys, rengė programos metmenis, vėliau – programą. Nuo steigiamosios konferencijos yra šios sąjungos pirmininko pavaduotojas, Prezidiumo, Tarybos narys. Iki 2000 m. buvo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininko pirmasis pavaduotojas. Anksčiau nepriklausė jokiai partijai.
Originalių sprendimų, kurių daugelis buvo įgyvendinti įvairiose Lietuvos ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų staklių ir mašinų pramonės gamyklose, autorius.
1995 m. gavo mokslininkų ir menininkų komisijos dovaną už nuopelnus Lietuvos valstybei ir tautai.
2004 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Angažuojasi pasipriešinimo okupacijoms dalyvių ir nuo okupacinių režimų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų problemų srityje.

Domisi pasipriešinimo okupacijoms istorija, kultūros istorija.

Pomėgiai – bitininkystė, grybavimas.

Moka rusų kalbą.

Žmona Irena – inžinierė.

Seimo nariu išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (konservatorių, politinių kalinių ir tremtinių, krikščioniškųjų demokratų) sąrašą.