<DIV ALIGN=center>CCPR/CO/80/LTU Vertimas iš anglų kalbos
2004-04-15
<DIV ALIGN=center> </DIV>
ATASKAITŲ, KURIAS VALSTYBĖS DALYVĖS PATEIKĖ PAGAL PAKTO 40 STRAIPSNĮ, SVARSTYMAS
Žmogaus teisių komiteto baigiamosios pastabos Lietuva</DIV>
1. Komitetas Lietuvos antrąją periodinę ataskaitą (CCPR/C/LTU/2003/2) svarstė 2181 ir 2182 posėdžiuose, kurie įvyko 2004 m. kovo 24 d. ir 25 d., ir vėliau, 2004 m. balandžio 1 d. įvykusio 2192 posėdžio metu priėmė štai tokias baigiamąsias pastabas: <DIV ALIGN=center>A. Įvadas</DIV>2. Komitetas priima Lietuvos antrąją ataskaitą ir reiškia savo dėkingumą oficialiai delegacijai už nuoširdžią ir dalykinę diskusiją. Jis sveikina glausto pobūdžio ataskaitą ir su ja susijusią informaciją apie praktinį įstatymų įgyvendinimą. <DIV ALIGN=center>C. Teigiami aspektai
3. Komitetas vertina valstybės dalyvės toliau dedamas pastangas reformuoti teisinę sistemą ir koreguoti įstatymų leidybą, siekiant atitikti Pakto ginamų teisių reikalavimus. Komitetas sveikina Seimo Žmogaus teisių komiteto įkūrimą ir trijų kontrolierių institucijų įsteigimą: Seimo Kontrolieriaus, Lygių galimybių kontrolieriaus ir Vaiko teisių kontrolieriaus. Turėdamas galvoje pastarąsias dvi kontrolierių įstaigas, Komitetas ragina valstybę dalyvę išplėsti jų galias ir suteikti joms teisę pradėti teisminio persekiojimo bylas kaip ir parlamentų ombudsmenams.
4. Komitetas sveikina Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo pataisą, kuri šiuo metu laukia Seimo sprendimo. Komitetas ragina valstybę dalyvę priimti šią įstatymo pataisą, nes ji pagerins Komiteto nuostatas dėl bendravimo pagal fakultatyvinį protokolą įgyvendinimą, įskaitant ir sąlygą dėl žalos atlyginimo.
5. Komitetas sveikina Lietuvos prisijungimą prie Pakto antrojo papildomo protokolo, kuris buvo ratifikuotas 2001 m. rugpjūčio 2 d. <DIV ALIGN=center>D. Susirūpinimą keliantys klausimai ir Komiteto rekomendacijos</DIV>6. Komitetas atkreipia dėmesį, kad apie 30% rekomendacijų ir pasiūlymų, kuriuos pateikė Seimo kontrolieriai, akivaizdžiai nebuvo įgyvendinti (2 straipsnis).Valstybė dalyvė turėtų imtis atitinkamų priemonių ir padidinti šių sprendimų įgyvendinimo rodiklius.
7. Komitetas yra susirūpinęs dėl įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties projekto formuluotės, kuri, kaip nurodyta valstybės dalyvės trečiojoje ataskaitoje Saugumo Tarybos Kovos prieš terorizmą komitetui, gali leisti išsiųsti iš šalies užsieniečius, kurie laikomi keliančiais grėsmę valstybės saugumui, nepaisant to fakto, kad toje šalyje, į kurią jie grąžinami, gali būti pažeistos jų teisės, numatytos pagal 7 straipsnį. Komitetas taip pat yra susirūpinęs, kad įtariamos grėsmės valstybei atvejais, sprendimo išsiųsti užsienietį įvykdymas negali būti suspenduotas prieš apsvarstant skundą, gali būti neleista tam asmeniui pasinaudoti teisės gynimo priemone pagal 2 straipsnį.
Valstybė dalyvė yra prašoma užtikrinti, kad antiteroristinės priemonės, kurių imamasi pagal Saugumo tarybos Rezoliuciją Nr. 1373 (2001) arba kitais atžvilgiais, visiškai atitiktų Pakto reikalavimus. Jos be išimčių turėtų užtikrinti visišką visų asmenų apsaugą nuo išsiuntimo į tas šalis, kur esama pavojaus, kad bus pažeistos jų teisės, numatytos 7 straipsnyje.
8. Sveikindamas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę programos priėmimą ir delegacijos pateiktą žodinę informaciją apie šios programos pirmojo etapo pasiekimus, Komitetas vis dar tebėra susirūpinęs dėl romų tautinės mažumos socialinės ir ekonominės būklės ir programos poveikio, kad romai naudotųsi visomis savo teisėmis, numatytomis Pakte. Komitetas atkreipia dėmesį, kad jie ir toliau kenčia dėl diskriminacijos, skurdo ir nedarbo bei nevaidina jokio vaidmens visuomeniniame valstybės dalyvės gyvenime (26 ir 27 straipsniai).
Valstybė dalyvė turėtų pateikti Komitetui šios programos pirmojo etapo rezultatų įvertinimą, apimantį smulkią informaciją apie programos poveikio pasekmes, taip pat apie tai, kokiu mastu ji pagerinusi socialines ir ekonomines romų tautinės mažumos sąlygas. Komitetas taip pat ragina valstybę dalyvę atsižvelgti į šį įvertinimą kuriant ir įgyvendinant antrąjį šios programos etapą.
9. Komitetas yra susirūpinęs, kad didėja smurto šeimoje prieš moteris ir vaikus atvejų skaičius. Atsižvelgdamas į valstybės dalyvės pastangas kovojant prieš smurtą šeimoje, įskaitant Nacionalinę lygių galimybių programą ir Veiksmų kovai su smurtu prieš vaikus priemonių planą, Komitetas atkreipia dėmesį, kad teisinėje sistemoje nėra specialių įstatymų, susijusių su smurtu šeimoje (3 ir 7 straipsniai).
Valstybė dalyvė turėtų imtis visų būtinų priemonių, įskaitant atitinkamų įstatymų priėmimą, ir spręsti smurto šeimoje problemą. Nauji įstatymai teismo apribojimų įvedimą turėtų numatyti kaip priemonę, skirtą apsaugoti moteris ir vaikus nuo smurtaujančių šeimos narių. Valstybė dalyvė turėtų ir toliau dėti pastangas, kad parūpintų prieglobstį ir kitokią pagalbą buitinio smurto aukoms, imtųsi priemonių raginti moteris teikti pareiškimus valdžios institucijoms apie patirtus smurto atvejus bei siektų, kad policijos pareigūnai būtų jautresni dirbdami su pareiškimais apie smurtą namuose, įskaitant išprievartavimą ir jo psichologinį poveikį nukentėjusiam asmeniui.
10. Komitetas yra susirūpinęs, kad nėra nepriklausomo priežiūros mechanizmo, skirto ištirti skundus dėl nusikalstamo policijos pareigūnų elgesio. Tai gali padėti policijos pareigūnams, vienaip ar kitaip susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais, likti nebaudžiamiems (2, 7 ir 9 straipsniai).
Valstybė dalyvė turėtų įsteigti nepriklausomą instituciją, kuri turėtų teisę gauti, tirti ir spręsti visus skundus, susijusius su per dideliu policijos jėgos vartojimu ar kitu netinkamu valdžios panaudojimu.
11. Komitetas yra susirūpinęs, kad pagal įstatymo Dėl ikiteisminio sulaikymo 12 straipsnį ir Bausmių vykdymo kodeksą pilnamečiai asmenys išskirtinais atvejais gali būti įkalinami kartu su nepilnamečiais. Atsižvelgdamas į valstybės dalyvės paaiškinimą, kad nepilnamečių ir pilnamečių asmenų atskyrimas yra norma, Komitetas pastebi, kad įstatyme nenurodyti kriterijai, nustatantys, kurie atvejai yra išskirtiniai.
Valstybė dalyvė turėtų užtikrinti, kad kriminaliniais nusikaltimais kaltinami ir netekę laisvės nepilnamečiai būtų atskirti nuo suaugusiųjų, kaip numatyta Pakto 10 straipsnio 2 (b) paragrafe.
12. Atsižvelgdamas į delegacijos pateiktą žodžiu informaciją apie lytinį švietimą mokyklose, Komitetas yra susirūpinęs dėl didelio nepageidaujamų nėštumų ir abortų skaičiaus tarp jaunų, nuo 15 iki 19 metų moterų bei didelio skaičiaus moterų, užsikrėtusių ŽIV/AIDS, ir dėl to iškyla pavojus jų gyvybei ir sveikatai (6 straipsnis).
Valstybė dalyvė turėtų imtis papildomų priemonių, kad būtų padedama jaunoms moterims išvengti nepageidaujamo nėštumo ir ŽIV/AIDS, tam panaudotų šeimos planavimo ir lytinio švietimo programų plėtrą.
13. Komitetas yra susirūpinęs, kad asmenys vis dar gali būti sulaikomi dėl administracinių pažeidimų, ir jis apgailestauja, kad yra gavęs mažai informacijos apie įvairias sulaikymų dėl administracinių pažeidimų formas tokias, kaip priverstinė psichiatrinė priežiūra, imigracinis įkalinimas ir įkalinimas kaip administracinė bausmė. Komitetas taip pat yra susirūpinęs, kad asmenys gali būti kalinami policijos areštinėse ilgiau nei 48 valandas iki jiems stojant prieš teismą dėl kriminalinių kaltinimų arba iki jiems bus taikomos procedūros dėl administracinių pažeidimų, ir kad jie gali būti grąžinami į policijos areštinę papildomam tyrimui (7 ir 9 straipsniai) atlikti.
Valstybė dalyvė teisėsaugos sistemoje turėtų panaikinti įkalinimo įstaigas, skirtas sulaikymui dėl administracinių pažeidimų, ir iš naujo peržiūrėti savo įstatymus, kad jie atitiktų Pakto reikalavimus, įskaitant 9 straipsnio 4 paragrafą, kuris reikalauja veiksmingo bešališko visų sulaikymo formų peržiūrėjimo. Valstybė dalyvė taip pat turėtų užtikrinti, kad asmenys, kuriuos įsakyta sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, nebūtų laikomi policijos areštinėje, ir, jei jie grąžinami kardomajam kalinimui, jų nebūtų galima grąžinti į policijos areštinę.
14. Komitetas yra susirūpinęs dėl padėties, susijusios su nelegalia prekyba žmonėmis, ypač dėl mažo skaičiaus baudžiamojo persekiojimo procedūrų, iškeltų dokumentais patvirtintiems tokios prekybos atvejams (3 ir 8 straipsnis).
Valstybė dalyvė turėtų sustiprinti priemones kovojant prieš prekybą moterimis ir vaikais ir taikyti sankcijas tiems asmenims, kurie išnaudoja moteris. Komitetas ragina valstybę dalyvę ir toliau apsaugoti moteris, kurios yra prekybos žmonėmis aukos, kad jos galėtų gauti prieglobstį ir duoti parodymus prieš asmenis, kaltinamus baudžiamosiose ar civilinėse bylose. Valstybė dalyvė taip pat turėtų bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, kad užkirstų kelią prekybai žmonėmis per valstybių sienas. Komitetas pageidauja gauti informaciją apie taikytas priemones ir jų rezultatus.
15. Komitetas yra susirūpinęs dėl informacijos, kad prieglobsčio ieškantiems asmenims, atvykstantiems iš tam tikrų šalių, prieglobsčio neleidžiama prašyti kertant šalies sieną. Be to, nors prieglobsčio prašantys asmenys yra sulaikomi tik išskirtinais atvejais, Komitetas yra susirūpinęs, kad tokių atvejų nustatymo kriterijai išlieka neaiškūs. Be to, Komitetas susirūpinęs dėl labai mažo skaičiaus asmenų, kuriems buvo suteiktas prieglobstis pastarųjų metų laikotarpiu palyginus su prašymų, gautų per tą patį laikotarpį, skaičiumi (12 ir 13 straipsniai).
Valstybė dalyvė turėtų imtis priemonių ir užtikrinti visiems prieglobsčio prašantiems asmenims, nesvarbu, iš kokios šalies jie atvykę, galimybę pasinaudoti šalies prieglobsčio suteikimo procedūra, ypač tais atvejais, kai prieglobsčio prašymas yra pateikiamas kertant šalies sieną. Valstybė dalyvė taip pat turėtų pateikti informaciją apie kriterijus, pagal kuriuos prašantieji prieglobsčio gali būti sulaikomi, taip pat ir apie situaciją, susijusią su prieglobsčio prašančiais nepilnamečiais. Valstybė dalyvė turi užtikrinti, kad tokie asmenys būtų sulaikomi tik esant pagrįstoms aplinkybėms ir kad jų sulaikymą nuolat prižiūrėtų teismas arba teismo pareigūnas.
16. Komitetas pakartoja susirūpinimą, išreikštą savo baigiamosiose pastabose dėl valstybės dalyvės anksčiau pateiktos ataskaitos, kad išlieka registracijos proceso skirtumų, kurie taikomi registruojant įvairias religijas, ir kad tai yra nelygiateisis elgesys, prieštaraujantis 18 ir 26 straipsniams. Komitetas atkreipia dėmesį, kad religinės bendruomenės, neatitinkančios registracijos kriterijų, yra skriaudžiamos, nes jos negali prisiregistruoti kaip juridiniai asmenys ir todėl, kaip pripažįsta delegacija, gali susidurti su tam tikrais sunkumais, be kita ko, susijusiais su nuosavybės grąžinimu.
Valstybė dalyvė turėtų užtikrinti, kad nei įstatymų nuostatose, nei teismų praktikoje įvairios religijos nebūtų diskriminuojamos.
17. Komitetas pakartoja susirūpinimą, išreikštą savo baigiamosiose pastabose, susijusiose su anksčiau valstybės dalyvės pateikta ataskaita, dėl galimybės asmenims, atsisakantiems eiti į kariuomenę dėl religinių ar moralinių įsitikinimų, atlikti alternatyviąją tarnybą, ypač dėl Specialiosios komisijos taikomų tinkamumo kriterijų ir tokios tarnybos trukmės, palyginus su karine tarnyba.
Komitetas rekomenduoja valstybei dalyvei išsiaiškinti priežastis ir įgyvendinti teisę atlikti alternatyvią tarnybą, jei atsisakoma eiti į kariuomenę dėl religinių ar moralinių įsitikinimų, taip pat užtikrinti, kad būtų gerbiama teisė į moralinius ir religinius įsitikinimus ir būtų suteikta galimybė praktiškai atlikti alternatyviąją tarnybą ne krašto apsaugos sistemoje, ir kad paskirta tarnybos trukmė nebūtų baudžiamojo pobūdžio (Pakto 18 ir 26 straipsniai).
18. Komitetas yra susirūpinęs, kad naujajame Darbo kodekse yra numatytos pernelyg varžančios sąlygos, be kita ko, susijusios su draudimu skelbti streikus tarnybose, kurios negali būti laikomos pagrindinėmis, ir su reikalavimu, kad streiko paskelbimui reikalingas dviejų trečdalių darbuotojų daugumos pritarimas, galintis pažeisti 22 straipsnio reikalavimus.
Siekdama užtikrinti teisių, garantuojamų pagal Pakto 22 straipsnį, apsaugą, valstybė dalyvė turėtų padaryti reikalingus pakeitimus Darbo kodekse.
19. Valstybė dalyvė turėtų išplatinti visuomenėje savo antrosios periodinės ataskaitos tekstą, atsakymus į Komiteto pateiktus klausimus bei šias baigiamąsias pastabas.
20. Pagal Komiteto Procedūros taisyklių 70 straipsnio 5 paragrafo sąlygas, per vienus metus valstybė dalyvė turėtų pateikti atitinkamą informaciją apie Komiteto rekomendacijų, prieš tai išdėstytų 7, 9 ir 13 paragrafuose, įgyvendinimą. Komitetas prašo, kad informacija, susijusi su likusiomis jo rekomendacijomis, būtų įtraukta į trečiąją periodinę ataskaitą, kuri turi būti pateikta iki 2009 m. balandžio 1 d.
