Gerbiamieji Lietuvos svečiai,
Pasaulinio žurnalistų esperantininkų kongreso dalyviai,
Man džiugu matyti Jus, atvykusius iš skirtingų
pasaulio šalių. Skirtingų kultūrų ir tradicijų žmones, susirinkusius senajame
Vilniuje, Europos centro valstybės sostinėje.
Lietuva išsaugojo tūkstančių metų kalbinį ryšį su
indoeuropiečių prokalbe, išsaugojo turtingą tautosaką ir didesnę savo etninių
žemių dalį. Tuo mes labai didžiuojamės.
Tačiau Lietuva
nuo seno buvo daugiatautė ir daugiakalbė valstybė. Vilniuje kūrėsi ir
sėkmingai vertėsi daugelio tautybių bei etninių grupių atstovų. Nežiūrint
skirtingų papročių ir religijų, jie mūsų mieste sugyveno taikiai. Įnešdami į
Lietuvos tradicijas naujų atspalvių ir perimdami mūsų kultūros fragmentus.
Todėl nenuostabu, kad
ESPERANTO kalbą vienintelę iš tarptautiniam bendravimui naudojamų kalbų,
teikiančią tikrai lygiateisio bendravimo galimybę sudarė Lietuvos žmogus
litvakas Liudvikas Lazeris Zamenhofas. Esperanto kalba vien savo buvimu
įgyvendina pagarbą skirtingų tautų kultūroms.
Dar vienas džiugus momentas, kad ši kalba suartino
ir žurnalistus, kurių misija ir veiklos prasmė objektyvumas neišskiriant
rasių ar tautybių. Mes visi lygūs prieš Dievą ir prieš ...žurnalistus.
Taigi, dar kartą sveikinu susirinkus ir linkiu
Jums įdomaus bei naudingo darbo, diskusijų, bendravimo. Kviečiu pasidairyti po
mūsų miestą, po mūsų šalį, kurios vardo paminėjimo tūkstantmetį minėsime
kitąmet.
Gero darbo ir įsimintinų
įspūdžių.
Sveikinu su naujom pareigom seną pažįstamą kolegą
Audrį Antanaitį.
