Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno sveikinimas tarptautinės konferencijos “Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus” dalyviams ir svečiams Seime, Kovo 11- osios salėje 2008 m. birželio 5 d.

EN  FR

 

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente ir ponia Alma,

Gerbiami tarptautinės konferencijos dalyviai,

Ponios ir ponai! Kolegos!

 

Lietuva šiomis dienomis plačiai ir iškilmingai pažymi įvykių, kuriuos vadiname tautos Atgimimu, pradžios 20-ąsias metines. 1988 m. birželio 3 d., pasinaudojusi M.Gorbačiovo paskelbtos perestrojkos galimybe, Vilniuje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Netrukus ji virto visos tautos remiama organizacija, siekiančia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Tokie pat išsilaisvinimo procesai vyko ir mūsų kaimynuose – Estijoje ir Latvijoje, jie buvo derinami, solidarūs ir baigėsi Baltijos tautų pergale. Ši pergalė buvo vienas iš ženklų pasauliui, kad atėjo metas nugriauti Berlyno sieną, “šaltojo karo” simbolį ir baigti tą ledynmečio periodą.

Džiaugiuosi, kad Lietuvos Respublikos Seimo, valstybės institucijų ir mokslo žmonių pastangomis pavyko surengti šią autoritetingą tarptautinę konferenciją, kuri iš laiko distancijos ir mokslo žvilgsniu apibendrins tų metų įvykius, Baltijos šalių indėlį.

Konferencijos pavadinimas – “Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus”. Jos formate – Vengrijos revoliucija, Prahos pavasaris, Lenkijos “Solidarumo” kova ir, pagaliau, Baltijos dainuojanti revoliucija. Tačiau labai teisinga, kad bus analizuojamas ir ypač skaudus, daug aukų pareikalavęs išsilaisvinimo iš totalitarizmo etapas – pokario ginkluotoji rezistencija, kuri vyko jei ne visose, tai daugelyje TSRS okupuotų ar į jos įtaką patekusių šalių.

Konferencijos darbe dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentas J.E. Valdas Adamkus,  Sąjūdžio garbės pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, garbingi svečiai iš užsienio: buvęs Estijos Prezidentas  Arnold Ruutel, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jon Baldvin Hannibalsson, buvęs Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemann-Jensen, žinomi mokslo, valstybės ir visuomenės veikėjai iš Baltarusijos, Čekijos, Estijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų užsienio šalių, Lietuvos bažnyčios hierarchai Ekscelencijos kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir  arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, užsienio valstybių diplomatai, buvę disidentai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, tarybos, Seimo, rajonų ir miestų iniciatyvinių ir tarybų nariai, sąjūdininkai iš visos Lietuvos,mokslo įstaigų darbuotojai, Seimo ir Vyriausybės nariai, žurnalistai ir kiti garbingi asmenys.

 

Gerbiamieji,

 

norėčiau pranešti, kad kovotojų už laisvę garbei ir atminimui nuo šios konferencijos dalyvių yra padėtos gėlės Azerbaidžane, Čekijoje, Estijoje,Gruzijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, o Lietuvoje – Antakalnio kapinėse, prie KGB rūmų ir Sausio 13-osios memorialo Seime.

 

Siūlau pagerbti žuvusiųjų už laisvę atminimą tylos minute.

 

Ačiū.

 

Sveikinu konferencijos dalyvius ir, linkėdamas vaisingo darbo, skelbiu jos pradžią.



 
 © Seimo kanceliarija, 2008