Gerbiamieji,
Šiandien
viso pasaulio lietuvių Gedulo ir vilties diena. Rytoj Okupacijos ir genocido
diena. Liūdnoje rimtyje susikaupia gyvenantys Tėvynėje; Sibire ar kitur
buvusios TSRS teritorijoje likę tremtiniai, jų vaikai ir anūkai; karo metų
išeivija; pastaraisiais metais užsienin išvykę tėvynainiai...
Kur
jie bebūtų, šiandien bent simboliškai visi esame kartu, visi tiesiog ar mintimis žvelgiame į gedulo kaspinais
perrištas trispalves, prisimename pačius brangiausius, pačius artimiausius ir
nepažįstamus, tačiau žinomus Lietuvos žmones, kuriems buvo lemta pereiti
Lenino-Stalino sukurtos imperijos Golgotą. Gulage, kalėjimuose, tremtyje.
Tai
buvo mūsų šviesuomenė, iškilūs valstybės ir visuomenės veikėjai, mokslo ir
meno kūrėjai, sumaniausi ūkininkai ir verslininkai, šeimos, tėvai, vaikai ir
anūkai, jauni, sąmoningą gyvenimą pradedą vyrai-partizanai. Daugelio jų kaulai šiandien
ilsisi rūsčiajame Sibire, samanojant ir dūlėjant mediniams lietuviškiems
kryžiams. Daugelis į Tėvynę grįžo karste, o daugelis, ypač jų vaikai, sulaukė
Vilties iškentėtos ir iškovotos Tėvynės laisvės. Daugelis ilsisi kaimų
kapeliuose, mūsų žaliuose miškuose, daugelio ramybės vieta nežinoma, ir būtų
labai gražu bei prasminga, jeigu Lietuvoje atsirastų Nežinomo partizano kapas.
Gerbiamieji,
Prie
Gedulo prigretinta Viltis visada mus skatins, perfrazuojant Vinco Kudirkos
žodžius, semtis iš praeities stiprybės ir
žvelgti į Lietuvos rytojų. Spręsti gausybę gyvenimo iššūkių,
konsoliduoti visuomenę, žadinti politikos žmonių idealizmą. Vilties ženklu
norėčiau pažymėti ir tuos tautiečius, kurie ne dėl gero gyvenimo pasirinko
savanorišką tremtį Vakaruose, ir vis būtume laimingi sulaukę jų sugrįžimo.
Lietuva mini Gedulo
ir vilties dieną....Lieka su viltimi !
