Gerbiamieji tarptautinės konferencijos
Gimtosios kalbos politika: valstybė, visuomenė, mokykla dalyviai ir svečiai,
mielosios ponios ir ponai,
leiskite pasveikinti Jus, susirinkusius aptarti vienos svarbiausių žmonijos būties, tautų identiteto fenomeno kalbos problemų. Šiais globalizmo laikais kalbos yra veikiamos bent dviejų tendencijų: tarptautiniam bendravimui patogiau kalbų skaičių mažinti, nacionalinės kalbos, natūralu, stengiasi gintis, nes jos gyvybiškoji tautinio identiteto dalis. Didžiosios kalbos stengiasi veikti mažąsias, daugėja tarptautinių žodžių, mažosios kalbos protingai siekia jų negausinti.
Šiandien ginamas nuo išnykimo menkiausias gyvas padaras. Europos Sąjunga pagrasino bausmėmis Lenkijai, jeigu ji ves Via Baltica per Rospudos upę, kurios slėnyje peri reti paukščiai ir auga orchidėjos. Prancūzai neiškuops dumblo aplink San Mišelio kalvą - vienuolyną Atlanto vandenyne, kol iš ten saugiai iškels kitur mažyčių varlyčių populiaciją.
Kaip rūpinamasi mirštančiomis kalbomis?
Tarybų Sąjungoje mus rengė tautų susiliejimui, mandagiai nutylint, kokia kalba šios susiliejusios tautos kalbės. Okupacijos ir aneksijos metais lietuviai gynė savo kalbą, grynino, gynė nuo rusinimo. Šiandien, atėjus laisvei, suklestėjus komercinei kultūrai, ypač jaunimas kitoms kalboms mielai puola į glėbį, savo jausmus reiškia užsienietiškais žodeliais, kuria kaip lietuviškąją naujakalbę. Tai - rimta problema rimtoms institucijoms, kurios pašauktos reguliuoti valstybinę kalbą viešajame gyvenime, mokyti taisyklingos lietuvių kalbos tuos, kuriems ji gimtoji.
Gerbiamieji!
Pakelyje į nepriklausomybę Lietuva priėmė ganėtinai toliaregišką įstatymą dėl valstybinės kalbos, jis gina ir tautinių mažumų kalbų teises. Gyvenimo pokyčiai, Europos Sąjungos realybė, kaimynystė su Lenkija ir Rusija kelia įvairius kalbėjimo bei rašymo klausimus. Tikiu, kad konferencijos metu jie bus paliesti, susilaukta užsienio specialistų, pranešėjų patariamojo žodžio, išvadų.
Linkiu konferencijai sėkmingo darbo, įdomių diskusijų.
Dėkoju už dėmesį.
