Komisija Konstitucijos pataisoms rengti (toliau Komisija) buvo sudaryta 2001 m. kovo 1 d. Seimo nutarimu Nr. IX-202. Pagrindiniai Komisijos uždaviniai parengti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių pataisas, kurios sudarytų tinkamas teisines ir ekonomines prielaidas Lietuvos Respublikos integracijai į Europos Sąjungą (toliau ES), o taip pat išnagrinėti pasiūlymus ir priimti sprendimus dėl tikslingumo keisti dabartiniu metu galiojančią Konstituciją. Komisijai, kurią sudaro skirtingoms politinėms partijoms priklausančių 17 Seimo narių, pirmininkauja Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovė Irena Šiaulienė (iki 2001 m. rugsėjo 20 d. pirmininke buvo Dalia Kutraitė Giedraitienė, atstovavusi Seimo Liberalų frakcijai).
2001 m. Komisija parengė ir pateikė Seimui 6 teisės aktų (iš jų 2 Konstitucijos pakeitimo įstatymų, 1 konstitucinio įstatymo ir 3 įstatymų) projektus, jos kompetencijai priklausančius klausimus apsvarstė 27 posėdžiuose. Komisijai konsultacijas bei išvadas svarstomais klausimais teikė Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Lietuvos Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos atstovai bei į Darbo grupę pasiūlymams dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų tobulinimo rengti pakviesti konstitucinės teisės ekspertai.
Prioritetą suteikus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47, 119 ir 136 straipsnių pataisoms, susijusioms su eurointegraciniais procesais, viename pirmųjų posėdžių (2001 03 21) buvo išnagrinėti teisės ekspertų V.Greičiaus, E.Jarašiūno, K.Lapinsko, V.Pavilonio, S.Stačioko, J.Žilio ir V.Vadapalo atsiliepimai apie minėtų straipsnių keitimo būdą. Svarstymo metu išryškėjus kelioms nuomonėms, buvo atsižvelgta į tai, kad sprendžiant šį klausimą yra labai svarbus politinio susitarimo momentas, ir Konst itucijos straipsnių pataisos, reglamentuojančios konkrečių klausimų sprendimą, gali būti priimtos Seime. Komisijos narių pritarimo sulaukė Konstitucinio Teismo teisėjo E.Jarašiūno idėja, pagal kurią pirmiausia reikėtų Seime priimti Konstitucijos 47 ir 119 straipsnių pataisas, o 136 straipsnį keisti po to, kai referendumu bus nuspręsta dėl stojimo į ES. E.Jarašiūno nuomone, LR Konstituciją reikėtų papildyti dar vienu konstituciniu aktu, kuris pradėtų veikti tik Lietuvai įstojus į ES.
Lietuvos Respublikos Kon stitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų teisės aktų projektų parengimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pataisomis buvo siekiama įteisinti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą Lietuvos juridiniams asmenims, savivaldybėms bei užsienio subjektams. Pataisų rengėjų nuomone, žemės pardavimo liberalizavimas teigiamai paveiktų šios rinkos plėtrą, leistų sukurti rinkos ekonominiais principais pagrįstą šiuolaikinį žemės ūkį, palengvintų valstybės finansinę žemės ref ormos naštą. Be to, Konstitucijos 47 straipsnio pataisos priėmimas būtina sąlyga Lietuvos Respublikai stojant į ES. Kartu su Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Komisija nusprendė parengti ir pateikti Seimui dviejų lydinčiųjų įstatymų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo bei įstatymo, kuriame būtų nustatytos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygos, projektus.
Komisija, ruošdamasi keisti Konstitucijos 47 straipsnį, 2001 m. gegužės 3 d. surengė išplėstinį posėdį, kuriame dalyvavo įvairių institucijų (Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės, Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos mokslų akademijos, Europos teisės departamento prie LRV, Europos komiteto prie LRV ir kt.) atstovai. Posėdžio metu buvo išklausyta informacija apie derybų dėl Lietuvos narystės ES taktiką ir eigą, situaciją žemė s rinkoje bei piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje, išsakyta žemdirbių pozicija žemės pardavimo užsieniečiams klausimais.
Rengdama Konstitucijos 47 straipsnio pataisas Komisija posėdžiuose apsvarstė 10 minėto straipsnio pakeitimo įstatymo projekto variantų (1 priedas). Pirmasis projekto variantas buvo parengtas Vyriausybės sudarytos darbo grupės. Atsižvelgus į teisės ekspertų pasiūlymus pakeisti šio projekto pirmosios ir antrosios dalių redakcijas, Komisijos darbo grupė ir kiti Komisijos nari ai parengė kitus variantus (P-2, P-3, P-6, P-7, P-9). Jų tekstuose buvo siekiama įvardyti subjektus, kuriems suteikiama teisė įsigyti nuosavybėn žemę, vidaus vandenis ir miškus. Tinkamų formuluočių ieškojimai buvo neatsiejami nuo teisinio sąvokų turinio išaiškinimo bei nuostatų įvertinimo ES teisės požiūriu. Todėl svarstant Komisijoje parengtus variantus (P-2, P-3) buvo atkreiptas dėmesys į sąvokų "Lietuvos juridiniai asmenys", "užsienio juridiniai asmenys" bei "užsieniečiai" turinį, kadangi vadovaujantis įvairiuose teisės aktuose pateikiamais apibrėžimais jos gali būti skirtingai suprantamos. Komisijoje buvo apsispręsta, kad užsienio juridiniais asmenimis laikomos užsienio valstybėje įsteigtos įmonės, įstaigos ar organizacijos. Komisija, atsižvelgusi į teisės ekspertų nuomonę, nusprendė, kad Konstitucijos 47 straipsnio pataisų projekto Nr. P-3 antrojoje dalyje įrašyta sąvoka "užsieniečiai" būtų vartojama ta prasme, jog ji apimtų ir asmenis be pilietybės. Komisijoje buvo sutarta, kad šios ir kitų sąvokų, susijusių su Konstitucijos 47 straipsnio pataisomis, turinys turi būti atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatyme.
Komisija, gavusi Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos komisijos prašymą, papildomai išnagrinėjo pasiūlymą keisti Konstitucijos 47 straipsnio ketvirtąją dalį arba jos visai atsisakyti. Pasiūlymo autoriai, pateikdami argumentus, atkreipė dėmesį į neaiškų sąvokų "Lietuvos Respublikos nuosavybė" ir "valstybinė reikšmė" turinį. Valstybinės paminklosaugos komisijos rašte pažymėta, kad taikant šiuo metu galiojančias Konstitucijos 47 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatas neaišku, kokia is kriterijais vadovaujantis atskiriems objektams turi būti suteiktas valstybinės reikšmės statusas. Atsižvelgdama į tai, kad pagal Konstituciją valstybinės reikšmės objektai gali nuosavybės teise priklausyti tik Lietuvos Respublikai (t.y. valstybei), Vyriausybė, sudarydama valstybinės reikšmės objektų sąrašus, neįtraukia tų objektų, kurie turėtų priklausyti nuosavybės teise ne valstybei, bet privatiems asmenims, todėl į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą nepateko valstybei reikšmingi savo istorine ir kultūrine verte objektai (pvz., Vilniaus arkikatedra, šv. Onos, Bernardinų bažnyčios ir kt.).
Siekiant išspręsti minėtą problemą, kartu su Valstybinės paminklosaugos komisijos atstovais bei atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, buvo parengti ir Komisijoje apsvarstyti projekto variantai P-4, P-5, P-6, P-7, P-8 ir P-9. Reikia pažymėti, kad vieni variantai buvo parengti stengiantis juose reglamentuoti išimtis (P-4, P-5, P-8), kiti tiek įvardijant asmenis, turinčius teisę įsigyti nuosavybėn žemę, tiek keičiant straipsnio ketvirtosios dalies nuostatas. Po įvykusių diskusijų Komisijos 2001 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje nuspręsta pritarti Komisijos narių V.P.Andriukaičio, A.V.Indriūno, A.Kubiliaus ir R.Šukio parengtam projekto variantui (P-10), kuriuo buvo pasiūlyta nekeisti Konstitucijos 47 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatų. Pagrindiniai motyvai, pasisakant už šį variantą: sąvokų problemą galima išspręsti įstatymų lygmenyje, o Konstitucijoje daromi pakeitimai turi būti minimalūs. Minėto projekto variantas buvo parengtas taikant principą, kai tekste yra vardijamos išimtys ir eliminuojamos straipsnio dalių nuostatos, kuriomis išvardinami visi subjektai, turintys teisę įsigyti nuosavybėn žemę, vidaus vandenis ir miškus. Gavus ir apsvarsčius teisės ekspertų atsiliepimus šiam projekto variantui Komisijos 2001 m. spalio 18 d. posėdyje nuspręsta jį registruoti ir teikti Seimui.
Rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pataisas ly dinčiuosius įstatymus buvo atsižvelgta į ES teisės normas, kad ES valstybės narės gali nustatyti tam tikrus Europos Bendrijos (toliau EB) laisvių apribojimus, jeigu jie nediskriminuoja asmenų nacionaliniu pagrindu, yra būtini viešojo intereso labui bei nustatant apribojimus laikomasi proporcingumo principo.
Komisija, svarstydama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio (toliau Konstitucinio) įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, parengtą kartu su Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir su Seimo kanceliarijos Teisės departamentu, pagrindinį dėmesį skyrė diskusijai dėl pereinamojo laikotarpio, kurio metu užsieniečiai negalėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, nuostatos įrašymo į Konstitucinį įstatymą. Komisija, sutarusi, kad į Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo projektą įrašyti "saugikliai" bus pereinamojo laikotarpio konkreti išrai ška, nusprendė atsisakyti pereinamojo laikotarpio įrašymo Konstituciniame įstatyme.
Pagal Konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą savivaldybės ir kiti Lietuvos juridiniai asmenys žemę galėtų įsigyti nuo pataisos priėmimo, užsienio subjektai nuo Lietuvos įstojimo į ES datos. Pagal siūlomo įstatymo projekto nuostatas iki Lietuvos įstojimo į ES dienos užsienio subjektams galiotų dabar taikomas žemės įsigijimo režimas. Tai leistų iki Lietuvos narystės ES sustiprėti jau sukurtiems Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų ūkiams. Tuo pačiu pagal šį įstatymo projektą iš Konstitucinio įstatymo išbraukti Lietuvos juridiniai asmenys ir savivaldybės, kurie, priėmus siūlomas Konstitucijos 47 straipsnio pataisas, įgytų teisę įsigyti nuosavybės teise žemę (tiek žemės ūkio paskirties, tiek ne žemės ūkio paskirties), vidaus vandenis ir miškus tokia pačia tvarka ir sąlygomis, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Tuo tarpu nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos įsigaliotų nuostatos (įstatymo projekto antrasis skirsnis), pagal kurias įstatymo projekte įtvirtintus kriterijus atitinkantiems užsienio subjektams būtų taikomas žemės, miškų ir vidaus vandenų įsigijimo nuosavybės teise režimas, analogiškas LR piliečiams ir juridiniams asmenims.
Kadangi žemės sklypų įsigijimas yra labai glaudžiai susijęs su žemės reformos eiga, su piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, Konstituciniame įstatyme įrašytos nuostatos, draudžiančios parduoti žemės ūkio paskirties žemę kadastro vietovėje, kol į ją neatkurtos piliečių nuosavybės te isės.
Komisija atkreipė dėmesį, kad pakeitus Konstitucijos 47 straipsnį bei su juo susijusį Konstitucinį įstatymą ir tokiu būdu išplėtus galinčių įsigyti žemės ūkio paskirties žemę subjektų ratą, gali padaugėti atvejų, kai žemės ūkio paskirties žemė superkama perpardavimo tikslu ar naudojama ne pagal paskirtį. Todėl siekiant išvengti nurodytų neigiamų padarinių, buvo parengtas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo projektas. Komisija, rengdama šio įstatymo projektą kartu su Žemės ūkio ministerijos specialistais, apsvarstė šešis variantus. Parengtu įstatymo projektu buvo siekiama šių tikslų: išvengti spekuliacijos žeme, sudaryti sąlygas panaudoti žemės rinką konkurencingiems ūkiams sukurti, o taip pat sudaryti galimybe s, kad iki Lietuvos narystės ES datos kuo daugiau žemės galėtų įsigyti Lietuvos žemės naudotojai. Pasirinkdama atitinkamų apribojimų ("saugiklių") sąrašą Komisija atsižvelgė į aukščiau paminėtus ES teisės reikalavimus. Įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos dėl žemės įsigijimo nuosavybėn sąlygų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, maksimalaus įsigyjamo nuosavybės teise žemės ploto, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės sklypą bei atsakomybės. Komisija nusprendė pateikti alternatyvas trijuose straipsniuose, reglamentuojančiuose žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo nuosavybės teise sąlygas, maksimalų įsigyjamos žemės plotą bei valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Dėl įstatymo projekte įrašytų alternatyvų turėtų apsispręsti Seimas.
Pagal Komisijos inicijuoto ir Seimo frakcijų atstovų pasirašyto susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių ir konstitucinių įstatymų keitimo principų nuostatas su 2001 m. spalio 30 d. Seimo posėdžių sekretoriate užregistruotais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo projektais (Nr. IXP-1118, IXP-1119, IXP-1120) buvo supažindinta visuomenė paskelbus juos dienraštyje "Respublika". 2001 m. lapkriči o 12 d. Komisija kartu su Europos reikalų komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės suorganizavo konferenciją, skirtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų aptarimui prieš pateikiant juos Seime. Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, Europos komiteto prie LRV, Europos teisės departamento prie LRV, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos bankų asociacijos, žemės ūkio bei kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo ir lydinčiųjų teisės aktų projektai 2001 m. lapkričio 15 d. buvo pateikti Seimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų teisės aktų projektų parengimas.
Konstituci jos 119 straipsnio pataisų rengimas susijęs su EB sutarties 19 straipsnyje įtvirtinta ES piliečių teise dalyvauti vietos rinkimuose (t.y. turėti teisę balsuoti ir kelti savo kandidatūrą) toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena. Galiojančio Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų narius renka administracinio vieneto gyventojai Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikai siekiant narystės ES, minėtą konstitucinę normą būtina buvo papildyti numatant teisę ir kitų ES valstybių narių piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, dalyvauti vietos rinkimuose. Taip pat siekiant užtikrinti stabilesnį savivaldybių tarybų darbą, sudaryti palankesnes sąlygas savivaldybių taryboms spręsti savivaldos problemas, Konstitucijos 119 straipsnio pataisomis buvo pasiūlyta savivaldybių tarybų narių kadenciją pailginti iki ketverių metų ir sulyginti ją su Lietuvos Respublikos Seimo narių kadencija.
Pirmąjį Konstitucijos 119 straipsnio pataisų ES teisės kontekste variantą parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta darbo grupė (2 priedas). Komisija, atsižvelgusi į teisės ekspertų ir Komisijos nario A.V.Indriūno pastabas, pareikštas dėl šio projekto tekste pavartotos teisinės sąvokos "Europos Sąjungos piliečiai", sudarė darbo grupę, kuri parengė Konstitucijos 119 straipsnio pataisų variantą, kuriame įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolatinių administracinio vieneto gyventojų teisė dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. Minėtą projekto variantą teko tobulinti, kadangi pagal Europos teisės departamento prie LRV išvadą nuostata, numatanti, kad "savivaldybių tarybų narius ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu" prieštaravo ES teisei, nes nenumatė ES piliečių, nuolat gyvenančių kitoje valstybėje narėje, teisės būti išrinktais į vietos savivaldos renkamuosius organus. Komisija pritarė Komisijos nario G.Steponavičiaus pasiūlytai ir 2001 m. liepos 27 posėdyje pakoreguotai Konstitucijos 119 straipsnio antrosios dalies redakcijai. Šiame projekte pasiūlyta suteikti aktyviąją bei pasyviąją rinkimų teisę ne tik Lietuvos Respublikos ir ES piliečiams, bet ir kitiems nuolatiniams administracinio vieneto gyventojams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. IXP-919) 2001 m. rugpjūčio 3 d. buvo pateiktas Seimui.
Komisija kartu su Seimo kanceliarijos Teisės departamentu parengė Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektus , susijusius su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pataisomis.
Rengiant minėtus projektus Komisijai reikėjo apsispręsti dėl nuolatinio administracinio vieneto gyventojo teisinio apibrėžimo, o taip pat dėl papildomų kriterijų, kuriuos turėtų atitikti ES piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai aktyviosios ir pasyviosios savivaldos r inkimų teisės atvejais.
Komisija, išklausiusi Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos specialistų informaciją gyvenamosios vietos deklaravimo klausimais, bendru sutarimu nusprendė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pateikti nuolatinių savivaldybės gyventojų sąvoką, nurodant, kad "nuolatiniais savivaldybės gyventojais yra laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje asmenys, kurie, deklaruodami gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, savo gyvenamąją vietą nurodė šios savivaldybės teritorijoje". Taip pat buvo nuspręsta įstatymo projekte įtvirtinti papildomą nuostatą, kad "savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra apribota toje valstybėje, kurios pilietis jis yra". Įvesdama šį apribojimą Komisija atsižvelgė į tai, kad jis yra leistinas pagal 1994 m. gruodžio 19 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 94/80/EB "Dėl Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybėje narėje, bet nesančių jos piliečiais, teisės balsuoti ir būti renkamiems". Komisija pasiūlė įrašyti projekte alternatyvą, dėl kurios turėtų apsispręsti Seimas, nes Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų dėl kandidatų į savivaldybės tarybos narius viešo paskelbimo apie sąmoningą bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis įgyvendinimas būtų sudėtingas jas taikant užsienio piliečių atžvilgiu. Todėl buvo pasiūlyti du variantai: arba iš viso atsisakyti šių nuostatų, arba jas palikti nekeistas. Abiejuose 21 straipsnio variantuose keičiamo įstatymo 88 straipsnį siūloma papildyti nuostatomis, kad kandidatas į savivaldybės tarybos narius turi paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu.
Komisija, atkreipusi dėmesį į tą aplinkybę, kad pagal keičiamą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą vietos savivaldos institucijoms pavesta vykdyti valstybines funkcijas (pvz., civilinės būklės aktų registravimas, civilinės saugos organizavimas, dokumentų Lietuvos Respublikos pilietybei suteikti rengimas, dalyvavimas atrenka nt šauktinius į karo tarnybą, dalyvavimas organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus ir kt.) apsisprendė nustatyti apribojimą, pagal kurį į vietos savivaldos vykdomąsias institucijas gali būti renkami tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1, 2, 3, 9, 12, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 31, 32, 35, 41, 58, 62, 64, 86, 88 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 3, 18, 20, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai (Nr. IXP-1151, Nr. IXP-1152) buvo pateikti Seimui 2001 m. lapkričio 15 d.
Vyriausybės sudaryta darbo grupė, parengusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 136 straipsnio papildymo įstatymo projektą (3 priedas), pateikė motyvus, kuriais buvo pagrįstas šio straipsnio papildymo reikalingumas. Autorių nurodoma, kad Lietuvos Respublikos stojimas į ES ir ES narystės įsipareigojimai, kuriuos Lietuvos Respublika prisiimtų ryšium su tuo, neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau tam, kad pasiruoštų stojimui, Lietuvos Respublikai tikslinga būtų įtvirtinti konstitucines nuostatas apie ES institucijų priimtų privalomų teisės normų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų sąveiką.
Sprendimą dėl tikslingumo papildyti Konstitucijos 136 straipsnį Komisija priėmė apsvarsčiusi teisės ekspertų K.Virkečio, V.Greičiaus, Č.Jokūbausko, J.Žilio, K.Lapinsko, E.Jarašiūno, Seimo nario A.V.Indriūno pastabas. Ekspertai nurodė, kad kelia abejonių kai kurie pavartoti terminai, pv z., "konstitucinės sutartys", "Europos Sąjungos teisė", o taip pat išankstinė konstitucinė nuostata dėl kompetencijos perleidimo visose srityse nepasibaigus deryboms dėl narystės. Ekspertai (J.Žilys, Č.Jokūbauskas) taip pat pažymėjo, kad atkreiptinas dėmesys į Konstitucijos 138 straipsnį, kurio trečiojoje dalyje įtvirtinta nuostata, jog tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Tokiu būdu, Konstitucijos 136 straipsnio pataisų projekto trečioji dalis savo turiniu iš esmės atkartoja, tik siauresniu aspektu, šią normą, kadangi dabartiniu metu galiojančiame Konstitucijos 138 straipsnyje kalbama tiek apie ES, tiek kitas tarptautines sutartis. Konstitucinio Teismo teisėjo E.Jarašiūno nuomone, sprendžiant klausimą dėl Konstitucijos 136 straipsnio pataisų projekte įtvirtintų nuostatų, tikslinga būtų priimti du teisės dokumentus: Lietuvos Respublikos Konstitucinį aktą "Dėl Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą" bei papildyti Konstitucijos 150 straipsnį. Komisija, atsižvelgusi į minėtas pastabas, nusprendė nekeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 136 straipsnio nuostatų, o atsiradus būtinybei ir sugrįžus prie klausimų dėl ES ir Lietuvos Respublikos tarpusavio santykių bei ES teisės aktų vietos Lietuvos teisinėje sistemoje svarstymo, siūlyti šių klausimų sprendimui priimti Lietuvos Respublikos Konstitucinį aktą "Dėl Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą" bei papildyti Konstitucijos 150 straipsnį.
2001 m. lapkričio 15 d. ir gruodžio 6 d. posėdžiuose Komisija apsvarstė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma sumažinti Seimo narių skaičių iki 101. Šis projektas buvo svarstomas po to, kai Seimo posėdyje buvo nutarta daryti pateikimo pertrauką ir perduoti jį apsvarstyti Komisijoje Konstitucijos pataisoms rengti.
Komisija, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacinės analizės skyriaus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus duomenis bei Komisijos narių argumentus, pritarė parengtai išvadai, pažymėdama, kad klausimas dėl Seimo narių skaičiaus reikalauja politinio sprendimo, kurį turėtų priimti frakcijos ir Seimas.
2001 m. Komisijoje buvo registruojami ir kaupiami pasiūlymai keisti įvairius Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnius (4 priedas). Šiuos pasiūlymus numatoma apsvarstyti 2002 m.
Komisijos pirmininkė Irena Šiaulienė
Komisijos Konstitucijos pataisoms rengti 2001 m. darbo ataskaitos 1 priedas
KOMISIJOS KONSTITUCIJOS PATAISOMS RENGTI POSĖDŽIUOSE SVARSTYTI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO VARIANTAI
|
Projekto varianto Nr., tekstas |
Autoriai |
Svarstymo data |
|
P-1
47 straipsnis
Žemė, vidaus vandenys, miškai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos piliečiams , juridiniams asmenims, valstybei, savivaldybėms.
Žemė, vidaus vandenys, miškai nuosavybės teise taip pat gali priklausyti užsieniečiams ir užsienio juridiniams asmenims pagal konstitucinį įstatymą.
Žemė nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, valstybinės reikšmės saugomos teritorijos, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta darbo grupė |
2001 04 12
2001 04 26 |
|
P-2
47 straipsnis
Žemė, vidaus vandenys, miškai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos piliečiams , juridiniams asmenims, tarp jų savivaldybėms ir valstybei.
Žemė, vidaus vandenys, miškai nuosavybės teise taip pat gali priklausyti Konstitucinio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantiems užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, ir tik šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis .
Žemė nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, valstybinės reikšmės saugomos teritorijos, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jū roje. |
Komisijos darbo grupė
(A.V.Indriū -
nas, R.Rinkevi-
čius, R.Šukys) |
2001 05 17 |
|
P-3
47 straipsnis
Žemė, vidaus vandenys, miškai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos piliečiams, juridiniams asmenims, tarp jų valstybei, savivaldybėms.
Žemė, vidaus vandenys, miškai nuosavybės teise pagal konstitucinį įstatymą taip pat gali priklausyti užsieniečiams, užsienio juridiniams ir kitiems asmenims.
Žemė nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, valstybinės reikšmės saugomos teritorijos, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. |
Komisijos darbo grupė (antrojoje dalyje įrašius R.Šukio pasiūlymą) |
2001 06 07 |
|
P-4
47 straipsnis
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, keliai, taip pat konstituciniu įstatymu nustatyti istorijos, archeologijos, kultūros objektai ir valstybinės reikšmės saugomos teritorijos.
Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. |
Komisijos narys A.V.Indriūnas |
2001 07 10 |
|
P-5
47 straipsnis
Įstatymų nustatytais atvejais saugomos teritorijos, vidaus vandenys, miškai, keliai, meno bei kiti kultūros paminklai bei vertybės priklauso valstybei išimtinės nuosavybės teise.
Valstybei priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes, oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.
Užsienio subjektų nuosavybės teises į žemę, vidaus vandenis ir miškus nustato įstatymas." |
Komisijos nariai V.P.Andriu-
kai tis, A.V.Indriū-
nas |
2001 07 26 |
|
P-6
47 straipsnis
Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolatiniams gyventojams, juridiniams asmenims, tarp jų valstybei, savivaldybėms.
Žemė, vidaus vandenys, miškai nuosavybės teise pagal konstitucinį įstatymą taip pat gali priklausyti užsieniečiams, užsienio juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
Žemė nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.
Valstybei priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes, oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.
Įstatymų nustatytais atvejais saugomos teritorijos, vidaus vandenys, miškai, keliai, istorijos, meno ir kiti kultūros paminklai bei vertybės priklauso valstybei išimtinės nuosavybės teise." |
Komisijos nariai
(redaguota posėdžio metu) |
2001 07 26 |
|
P-7
47 straipsnis
Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos piliečiams, valstybei, savivaldybė ms ir kitiems juridiniams asmenims.
Žemė, vidaus vandenys, miškai nuosavybės teise pagal konstitucinį įstatymą taip pat gali priklausyti užsienio valstybių piliečiams, juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
Žemė nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.
Valstybei priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes, oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.
Įstatymų nustatytais atvejais valstybei išimtinės nuosavybės teise priklauso saugomos teritorijos, vidaus vandenys, miškai, keliai, istorijos, meno ir kiti kultūros paminklai bei vertybės." |
Komisijos nariai
(redaguota posėdžio metu) |
2001 07 27 |
|
P-8
47 straipsnis
Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.
Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat nuosavybės teise įstatymais nustatytais atvejais valstybinės reikšmės saugomos teritorijos, vidaus vandenys, miškai, keliai, istorijos, meno ir kiti kultūros paminklai bei vertybės.
Užsienio subjektus, galinčius įsigyti nuosavybėn žemę, vidaus vandenis ir miškus, įsigijimo tvarką ir sąlygas nustato konstitucinis įstatymas.
Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti." |
Komisijos darbo grupė (V.P.Andriu -kaitis, A.V.Indriū-nas, A.Kubilius, R.Šukys) |
2001 07 31 |
|
P-9
47 straipsnis
Žemė, vidaus vandenys, miškai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos piliečiams, valstybei, savivaldybėms ir kitiems juridiniams asmenims.
Žemė, vidaus vandenys, miškai nuosavybės teise pagal konstitucinį įstatymą taip pat gali priklausyti užsieniečiams ir užsienio valstybių juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
Žemė nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.
Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat nuosavybės teise įstatymų nustatytais atvejais saugomos teritorijos, vidaus vandenys, miškai, keliai, istorijos, meno ir kiti kultūros paminklai bei vertybė s.
Valstybei priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje." |
Komisijos nariai
(redaguota posėdžio metu) |
2001 07 31 |
|
P-10
47 straipsnis
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.
Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą.
Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. |
Komisijos darbo grupė (V.P.Andriu -kaitis, A.V.Indriū-nas, A.Kubilius, R.Šukys) |
2001 08 02 |
Komisijos Konstitucijos pataisoms rengti 2001 m. darbo ataskaitos 2 priedas
KOMISIJOS KONSTITUCIJOS PATAISOMS RENGTI POSĖDŽIUOSE SVARSTYTI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 119 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO VARIANTAI
|
Projekto varianto Nr., tekstas |
Autoriai |
Svarstymo data |
|
P-1
119 straipsnio 2 dalies redakcija
"Savivaldybių tarybų narius, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos piliečius ketveriems metams renka administracinio vieneto gyventojai Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu". |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta darbo grupė |
2001 05 17 |
|
P-2
119 straipsnio 2 ir 3 dalių redakcija
"Savivaldybių tarybų narius ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Savivaldos tarybų rinkimų tvarką ir sąlygas nustato įstatymas. |
Komisijos dar bo grupė
(K.D.Prunskie- nė, G.Steponavi-
čius, I.Šiaulienė) |
2001 05 17 |
|
P-3
119 straipsnio 2 dalies redakcija
"Savivaldybių tarybų narius, Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu". |
Komisijos narys
G.Steponavi-
čius |
2001 07 27 |
|
P-4
119 straipsnio 2 dalies redakcija
"Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsa vimu." |
Komisijos narys
G.Steponavi- čius
(koregavimas posėdžio metu) |
2001 07 27 |
Komisijos Konstitucijos pataisoms rengti 2001 m. darbo ataskaitos 3 priedas
KOMISIJOJE KONSTITUCIJOS PATAISOMS RENGTI SVARSTYTAS KONSTITUCIJOS 136 STRAI PSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTAS
|
Siūloma Konstitucijos 136 straipsnio redakcija |
Autoriai |
|
136 straipsnis
Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautinėse organizacijose, jeigu tai neprieštarauja Valstybės interesams ir jos nepriklausomybei.
Siekdama dalyvauti Europos integracijoje ir sprendžiant bendrus Europos reikalus, taip pat užtikrinti Lietuvos Respublikos saugumą ir jos piliečių gerovę, Lietuvos Respublika dalyvauja Europos Sąjungoje ir perleidžia Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją srityse, nurodytose Europos Sąjungos ir Europos Bendrijų konstitucinėse sutartyse tam, kad kartu su kitomis valstybėmis Europos Sąjungos narėmis vykdytų kompetenciją šiose srityse.
Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir turi viršenybę Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatomų normų atžvilgiu." |
Vyriausybės sudaryta darbo grupė |
Komisijos Konstitucijos pataisoms rengti
2001 m. darbo ataskaitos 4 priedas
2001 m. KOMISIJOJE GAUT I PASIŪLYMAI KEISTI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJĄ
|
Eil. Nr. |
PASIŪLYMAI |
PASIŪLYMŲ AUTORIAI |
PASIŪLYMO REGISTRACI -JOS KOMISIJOJE DATA |
|
1. |
LR Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas |
Seimo nariai
Juozas Bernatonis,
Algimantas Valentinas Indriūnas ,
Rolandas Pavilionis |
2001 07 09 |
|
2. |
Siūloma papildyti ir pakeisti LR Konstitucijos 12, 42, 52, 58, 60, 68, 96 ir 119 straipsnius. |
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos komiteto pirmininkas Arimantas Dumčius |
2001 10 15 |
|
3. |
Siūloma papildyti ir pakeisti LR Konstitucijos 9, 10, 23, 30, 33, 40, 42, 44, 46, 48, 55, 56, 58, 59, 60, 63, 64, 66, 67, 68, 70, 71, 72, 74, 76, 77, 83, 84, 85, 88, 92, 93, 94, 95, 96, 103, 104, 105, 106, 108, 109, 112, 119, 120, 121, 123, 125, 127, 13 0, 138, 147,ir 148 straipsnius. |
Seimo nariai
Kazys Bobelis,
Algimantas Valentinas Indriūnas ,
Rolandas Pavilionis |
2001 11 14 |
|
4. |
Siūloma papildyti ir pakeisti LR Konstitucijos 37, 59 ir 93 straipsnius |
Seimo narys
Vasilij Fiodorov |
2001 11 14 |
|
5. |
Siūloma papildyti LR Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktą ir pakeisti 118 straipsnį |
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra |
2001-11-28 |
|
