2003 m. darbo ataskaita

Komisijos Konstitucijos pataisoms rengti (toliau – Komisija), sudarytos 2001 m. kovo 1 d. Seimo nutarimu Nr. IX-202, pagrindinis uždavinys – apsvarstyti pasiūlymus ir priimti sprendimus dėl tikslingumo keisti dabartiniu metu galiojančią Konstituciją. Komisiją sudaro skirtingoms politinėms partijoms priklausančių 18 Seimo narių. Komisijos pirmininkas – Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys Juozas Bernatonis.

Ataskaitiniais 2003 metais Komisija nagrinėjo pasiūlymus keisti arba papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnius, o taip pat svarstė Seimo narių iniciatyva parengtus ir Seimui pateiktus konstitucinių įstatymų projektus. Komisijos kompetencijai priklausantys klausimai buvo apsvarstyti 13-oje Komisijos posėdžių. Diskusijose konstitucinių nuostatų papildymo arba keitimo klausimais dalyvavo konstitucinės teisės ekspertai.

Konstitucinių įstatymų projektų svarstymas

Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo Konstitucinio įstatymo projektas Nr. IXP-2644.

Apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo Konstitucinio įstatymo projektą, bendru sutarimu Komisija nusprendė pasiūlyti rengėjams patobulinti Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo Konstitucinio įstatymo projektą Nr. IXP-2644 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

 

 

Komisijai pateiktų pasiūlymų keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnius svarstymas

1.Pasiūlymas keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34, 59 ir 93 straipsnius.

Seimo nario V.Fiodorov Komisijai pateiktų pasiūlymų esmė – įtvirtinti konstitucinę nuostatą, pagal kurią asmuo, išrinktas Seimo nariu arba ministru, Seime prisiekia Lietuvos Respublikai vieną kartą gyvenime.

Komisija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pareikštą nuomonę dėl pasiūlymų keisti Konstitucijos 34, 59 ir 93 straipsnius ir pažymėjusi, kad

pagal parlamento narių bei Vyriausybės narių priesaikos institutą, įtvirtintą užsienio valstybių (Vokietijos, Danijos, Airijos, Italijos, Lenkijos, Čekijos) konstitucijose, šių valstybių visų valdžių atstovai prisiekia, pradėdami eiti savo pareigas, nepriklausomai nuo to, ar jie jau nors vieną kartą buvo prisiekę,

Seimo narys, taip pat Ministras Pirmininkas arba ministras yra saistomi priesaikos savo įgaliojimų laikotarpiui,

nors formaliu teisiniu požiūriu tiek Seimo nario, tiek Ministro Pirmininko bei ministrų priesaikos yra tapačios, teisinės pasekmės, kurias sukelia atsisakymas prisiekti ar priesaika su išlyga, o taip pat priesaikos sulaužymas, yra skirtingos Seimo nariui, Ministrui Pirmininkui ir ministrams,

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos dėl Seimo narių, Respublikos Prezidento bei Vyriausybės narių priesaikos savo esme yra tapačios išsivysčiusių demokratinių valstybių konstitucijoms,

Konstitucijos stabilumas yra teisinė ir socialinė vertybė, ir jos nuostatos turėtų būti keičiamos tik ypatingais atvejais,

nepritarė Seimo nario Vasilij Fiodorov pasiūlymams keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34, 59 ir 93 straipsnius.

2. Pasiūlymas keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnį.

Diskusija dėl Seimo narių Juozo Bernatonio, Algimanto Valentino Indriūno ir Rolando Pavilionio pasiūlymo keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalį, įteisinant nuostatą, kad "asmenims iki 16 metų mokslas privalomas", prasidėjo dar 2002 m. Komisijos narių darbo grupė, parengusi naujos redakcijos Konstitucijos 41 ir 40 straipsnių pataisų projektus ir atsižvelgusi į Seimo frakcijų pageidavimą, nusprendė padaryti šio klausimo svarstyme pertrauką. 2003 m. diskusijos vyko toliau, gavus Komisijai adresuotą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Rolando Pavilionio raštą, kuriame buvo raginama registruoti Konstitucijos 41 straipsnio pataisą, ją siejant su Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos dėl mokslo privalomumo iki 18 metų neatitikimu Konstitucijos 41 straipsniui, kuriame nustatyta, kad mokslas privalomas asmenims iki 16 metų. Pagrindinė idėja siūlant daryti konstitucinę pataisą – įtvirtinti ypatingą prievolę valstybei rūpintis, kad jos piliečiai įgytų gerą išsilavinimą, kad nuo 16 metų amžiaus jie nebūtų našta visuomenei, kad ateityje Lietuvoje nedaugėtų nekvalifikuotos darbo jėgos. Kitų Komisijos narių nuomone, ir įrašius Konstitucijoje 18 m. amžiaus cenzą, praktiškai tikslas nebus pasiektas dėl šeimos ir valstybės galimybių, neleisiančių užtikrinti vidurinio mokymosi realizavimą. Todėl buvo pažymėta, kad Konstituciją keisti nėra būtina, o Švietimo įstatyme galima atsisakyti nuostatų, sukeliančių prieštaravimų Konstitucijai. Be to, tiek Komisijos darbo grupės, tiek frakcijų pasiūlyti Konstitucijos 41 straipsnio pataisų variantai dar nebuvo priimtini daugumai politinių jėgų, todėl buvo sutarta priimti sprendimą tik pasiekus jų bendrą sutarimą.

3. Pasiūlymai papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje.

Komisija, svarstydama pasiūlymus papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje, surengė 10 posėdžių. Komisija bendradarbiavo su konstitucinės teisės ekspertais (K.Lapinsku, E.Jarašiūnu – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjais, J.Žiliu – Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto dekanu, T.Birmontiene – Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros vedėja, E.Šileikiu – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros docentu, K.Virkečiu – Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriumi), prašydama jų pareikšti nuomonę dėl siūlomų konstitucinių pataisų. Pirmiausia Komisija turėjo nuspręsti, ar reikalingos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos, susijusios su Lietuvos Respublikos naryste ES. Komisija, atsižvelgusi tiek į 2001-2002 m.m., tiek į 2003 m. vykusių diskusijų metu išsakytas nuomones, 2003 m. spalio 2 d. posėdyje nusprendė, kad dėl Lietuvos Respublikos narystės ES tikslinga papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Komisijai buvo pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų projektai, kurie skyrėsi forma bei turiniu. Vadovaujantis nuostata, kad Konstitucijos pataisos turi būti minimalios apimties, kai kuriuose projektuose buvo siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją naujais straipsniais arba papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnius naujomis dalimis. Komisijai taip pat buvo pateiki projektai siūlant Lietuvos Respublikos Konstituciją papildyti nauju skirsniu arba konstituciniu aktu. Vienuose konstitucinių pataisų projektuose buvo siūloma nustatyti konstitucinį Lietuvos Respublikos narystės ES pagrindą ir numatyti galimybę perleisti dalį valstybės institucijų kompetencijos ES institucijoms bei apibrėžti ES ir nacionalinės teisės santykį, kituose – nustatyti aukščiau paminėtus dalykus bei papildomai įteisinti Vyriausybės ir Seimo (arba atitinkamo Seimo komiteto) bendradarbiavimą Lietuvos Respublikai dalyvaujant ES teisės aktų priėmime. Ypač daug dėmesio buvo skirta Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo nauju XIV skirsniu "Lietuvos valstybė ir Europos Sąjunga" ir dabartinio Konstitucijos XIV skirsnio numeracijos pakeitimo įstatymo projekto", parengto Darbo grupės "Dėl Seimo darbo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare koncepcijai ir reikalingiems teisės aktų pakeitimų projektams parengti" Konstitucijos pataisų darbo pogrupio, svarstymui. Svarstydami šį projektą, Komisijos nariai pateikė šių pastabų ir pasiūlymų:

1. Konstitucijos pataisos, skirtos santykių su Europos Sąjunga reglamentavimui, turi būti minimalios.
2. Svarstytina, ar Konstitucijos pataisų Darbo pogrupio pasiūlymas papildyti Konstituciją nauju atskiru skirsniu suteikiant jam XIV skirsnio numerį nepažeidžia juridinės technikos reikalavimų, kadangi dabartiniu metu galiojančios Konstitucijos XIV skirsnį siūloma keisti į XV, tuo tarpu kai Konstitucijoje nustatyta, kad XIV skirsnis gali būti keičiamas tik referendumu.
3. Diskutuotina, ar reikalinga Konstituciją papildyti atskiru nauju skirsniu, ar Konstitucijos pataisų projekte siūlomos nuostatos gali būti įrašytos į XIII skirsnį, reglamentuojantį užsienio politikos ir valstybės gynimo klausimus.
4. Naująjį skirsnį, kuriuo siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, logiška būtų pavadinti ne "Lietuvos valstybė ir Europos Sąjunga", o "Lietuvos valstybė Europos Sąjungoje".
5. Konstitucijos pataisų projekto 146¹ straipsnio nuostatos per daug imperatyvios.
6. Konstitucijos pataisų projekto 146¹ straipsnį tikslinga būtų papildyti žodžiais "Europos Sąjungos mastu" ir išdėstyti taip: "Lietuvos Respublika, siekdama dalyvauti Europos integracijoje bei spręsti bendrus Europos reikalus, taip pat užtikrinti Lietuvos Respublikos saugumą ir jos piliečių gerovę, dalyvauja Europos Sąjungoje ir patiki jai valstybės institucijų kompetenciją srityse ir apimtimi, kurios apibrėžtos Europos Sąjungos steigiamosiose sutartyse, tam, kad kartu su kitomis valstybėmis Europos Sąjungos narėmis bendrai vykdytų kompetenciją šiose srityse Europos Sąjungos mastu".
7. Atsižvelgus į dabartinę Lietuvos santykių su ES situaciją, pakeisti formuluotę "Lietuvos Respublika, siekdama dalyvauti Europos integracijoje…" formuluote "Lietuvos Respublika, dalyvaudama kaip ES narė…".
8. Projekto 146¹ straipsnyje turėtų būti įrašyta, kad Lietuva Europos Sąjungoje dalinsis valstybės institucijų kompetencija su ES ir kitomis valstybėmis, o ne patikės (atiduos) šią kompetencijŕ.
9. Svarstytina, ar reikėtų Konstitucijos pataisų Seimo kompetencijos klausimais, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnyje įtvirtinti Seimo įgaliojimai apima svarstomus dalykus. Taip pat abejojama, ar Konstitucijos pataisose iš viso turėtų būti nubrėžtas mechanizmas dėl detalaus kompetencijų paskirstymo tarp institucijų, kuris jau yra išdėstytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, be to, šiuo klausimu yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
10. Konstitucijos pataisų projekto 146² straipsnyje įrašytos ne visai aiškios formuluotės, pvz., "Vyriausybė nedelsiant informuoja Seimą ir Respublikos Prezidentą apie pasiūlymus priimti Europos Sąjungos aktus", "Vyriausybė atsižvelgia į teikiamas rekomendacijas".
11. Siūloma atsisakyti projekto 146² straipsnio, motyvuojant tuo, kad jame išdėstytos nuostatos yra per daug detalizuotos ir jomis reglamentuojami klausimai nėra Konstitucijos reguliavimo dalykas. Seimo struktūros bei procedūrų dalykai pagal Konstitucijos 76 straipsnį yra reglamentuojami Seimo statute, turinčiame įstatymo galią.
12. Dėl projekto 146² straipsnyje išdėstytų nuostatų siūloma apsispręsti tik po to, kai Seime bus patvirtinta koncepcija dėl ES reikalų tvarkymo.
13. Atsižvelgus į projekto 146³ straipsnio nuostatas, iškyla Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos Sąjungos teisės aktų santykio problema, kadangi Konstitucijos viršenybė įtvirtinta Konstitucijos I skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.

Komisija taip pat kreipėsi į teisės ekspertus, prašydama pareikšti nuomonę dėl šio projekto. Konstitucinės teisės ekspertai pareiškė pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų apimties, Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo nauju skirsniu, dėl ES ir nacionalinės teisės santykio, dėl kompetencijos paskirstymo tarp valstybės valdžios institucijų, dėl pateiktų projektų vertinimo. Teisės ekspertų J.Žilio, T.Birmontienės, K.Lapinsko nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucijos normos netrukdo Lietuvos narystei ES, o nusprendus daryti konstitucines pataisas, jos turėtų būti minimalios, t.y. tikslinga būtų papildyti Konstituciją nuostata dėl principų, kuriais remiantis Lietuva dalyvauja ES veikloje, o taip pat nuostata dėl ES teisės aktų viršenybės nacionalines teisės aktų atžvilgiu. Europos teisės departamento prie LRV generalinio direktoriaus V.Vadapalo siūlymu LR Konstitucijos pataisos turėtų nustatyti konstitucinį Lietuvos Respublikos narystės ES pagrindą ir numatyti galimybę perleisti (patikėti) dalį valstybės institucijų kompetencijos ES institucijoms, aiškiai apibrėžti ES ir nacionalinės teisės santykį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė, dalyvaudama ES Taryboje, tam tikrais atvejais vykdys įstatymų leidimo funkcijas, pakeisti šiuo metu galiojančiose konstitucinėse normose įtvirtintą institucinį balansą tarp valstybės institucijų. Pareikšdami nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo nauju skirsniu, vieni konstitucinės teisės ekspertai siūlė atsisakyti idėjos papildyti Konstituciją nauju skirsniu, ir Konstitucijos sisteminio vientisumo labui buvo siūloma papildyti Konstitucijos 136 ir 138 straipsnius atitinkamomis nuostatomis, kitų teisės ekspertų manymu priimtinesnis Konstitucijos papildymo atskiru skirsniu variantas. Teisės ekspertai pripažino, kad LR Konstitucijoje turi būti įtvirtintas teisinis pagrindas tiesioginiam ES teisės normų galiojimui bei jų viršenybei nacionalinių teisės normų atžvilgiu kolizijos atveju. Dėl to buvo siūloma papildyti LR Konstitucijos 136 ir 138 straipsnius arba papildyti Konstitucijos XIII skirsnį nauju straipsniu. Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo teisėjas K.Lapinskas siūlė papildyti LR Konstitucijos 138 straipsnį 4 dalimi: “Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir vykdant steigiamosiose sutartyse prisiimtus įsipareigojimus, teisės normų kolizijos atveju ES teisės norminiai aktai turi viršenybę nacionalinių teisės normų atžvilgiu (arba – turi viršenybę Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų normų atžvilgiu)". Taip pat Konstitucinio Teismo teisėjas K.Lapinskas pabrėžė, kad nenorėtų pripažinti ES teisės norminių aktų viršenybės Konstitucijos atžvilgiu. Kilus klausimui dėl ES priimtų teisės normų santykio su Konstitucija, tą dalyką turėtų reguliuoti Konstitucinis Teismas arba Europos Teisingumo Teismas. Konstitucinio Teismo teisėjo E.Jarašiūno siūlymu, reikėtų atsisakyti LR Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad tarptautinės normos yra sudėtinė Lietuvos teisės normų dalis. Ateityje reikėtų vadovautis principu, pagal kurį tarptautinės teisės normos yra taikomos tiesiogiai, ir reikėtų pereiti prie dviejų autonomiškai Lietuvoje funkcionuojančių teisės sistemų doktrinos. Tik toks požiūris leistų užtikrinti Konstitucijos viršenybe grindžiamą nacionalinės teisės autonomiją, atskiras sritis pavedant tvarkyti transnacionalinei teisei. Daugelio konstitucinės teisės ekspertų nuomone, LR Konstitucijoje nereikėtų reglamentuoti Lietuvos valstybės valdžios institucijų kompetencijų sprendžiant ES reikalus, nes šiuo klausimu pakanka Konstitucijoje apibrėžtų principų. Esant reikalui, tai galima reguliuoti įstatymu, o kilus ginčui dėl kompetencijos tarp aukščiausių valstybės valdžios institucijų, jį galėtų spręsti Konstitucinis Teismas. Taip pat teisės ekspertai pareiškė nuomonę, įvertindami pateiktus Seimo narių Konstitucijos pataisų projektus. Dauguma teisės ekspertų, pripažįstančių, kad Konstitucijos pataisos turi būti minimalios, pritarė Seimo nario J.Bernatonio pasiūlytam Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo nauju XIII¹ skirsniu "Lietuvos valstybė Europos Sąjungoje" įstatymo projektui, kartu nurodydami, kad turi būti padaryti tam tikri patikslinimai.

Po įvykusių Komisijoje diskusijų dėl Konstitucijos pataisų projektų 2003 m. gruodžio 11 d. posėdyje buvo nuspręsta Lietuvos Respublikos Konstituciją papildyti nuostatomis, susijusiomis su Lietuvos Respublikos naryste ES, pasirenkant konstitucinio akto formą. Komisijos nario V.P.Andriukaičio iniciatyva suredagavus Lietuvos Respublikos konstitucinio akto "Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje" tekstą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje” ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektas Nr. IXP-3149 2003 m. gruodžio 23 d. buvo pateiktas Seimui.

Komisijos pirmininkas Juozas Bernatonis