Seimo nariai - Vilija ALEKNAITĖ ABRAMIKIENĖ 

Gimė 1957 m. gegužės 4 d. tarnautojų šeimoje. Oficiali gimimo vieta – Raseinių rajonas (pagal tėvų registraciją), tačiau pasaulį išvydo Tauragėje. Mokyklą lankyti pradėjo Naujojoje Akmenėje, vėliau su tėvais persikėlė į Gargždus, o nuo 1968 m. gyvena Vilniuje.

1975 m. baigė M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą (dabar – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), 1980 m. su pagyrimu – Lietuvos konservatoriją (dabar – Muzikos akademija), kurioje vėliau dirbo koncertmeistere, Bendrojo fortepijono katedros dėstytoja, gilino žinias neakivaizdinėje aspirantūroje. Studijavo Mykolo Romerio universiteto magistrantūroje teisę ir valdymą.

Paauglystės metais buvo nuolatinė muzikinių televizijos laidų vaikams ir jaunimui dalyvė. Vėliau pati rengė ir vedė televizijos laidas, publikavo straipsnius Lietuvos periodinėje ir mokslinėje spaudoje. 1990–1992 m. buvo nuolatinė savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ bendradarbė, „Laisvosios Europos“ radijo politikos korespondentė.

Nuo 1988 m. birželio 3 d. – aktyvi Sąjūdžio narė. 1991 m. sausio mėnesį, po sovietų kariuomenės agresijos prieš Lietuvos Respubliką, kartu su grupe intelektualų įsteigė Piliečių chartiją, tapo šios organizacijos tarybos ir komiteto nare, nuo 1992 m. kovo mėnesio – Piliečių chartijos atstovė Sąjūdžio Seimo taryboje.

1992–1996 m. – VI Seimo narė, išrinkta daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Sąjūdžio koalicijos sąrašą. Dirbo Seimo Žmogaus ir piliečio teisių ir tautybių reikalų komitete, buvo Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su Europos Parlamentu grupės narė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narė.

1996–2000 m. – VII Seimo narė, išrinkta Tauragės rinkimų apygardoje Nr. 34. Dirbo Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Nuo 1997 m. vadovavo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijai. Dirbo tobulinant įstatymus šeimos, moterų ir vaikų interesų labui. Vyriausybės paskirta, vadovavo Šeimos kodekso rengimo darbo grupei. Buvo Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtiniame parlamentiniame komitete narė, vadovavo Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupei. Dalyvavo svarbiuose tarptautiniuose projektuose moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais. Buvo Šiaurės Ministrų Tarybos inicijuoto tarptautinių konferencijų ciklo „Vyrų ir moterų dialogas“ rengimo grupės vicepirmininkė.

1997 m. atstovavo Lietuvai Vienos konferencijoje „Gyvieji balsai“, kurioje pasakė kalbą dalyvaujant JAV pirmajai ledi Hilari Klinton (Hillary Clinton – buvusio JAV Prezidento Bilo Klintono (Bill Clinton) žmona, dabar – JAV valstybės sekretorė). Po šios konferencijos gavo JAV stipendiją trumpam tarptautinės prekybos ir saugumo politikos studijų kursui Jungtinėse Amerikos Valstijose.

2001–2004 m. dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2004 m. rugpjūčio 18 d. – lapkričio 14 d. – VIII Seimo narė, išrinkta daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Dirbo Aplinkos apsaugos komitete.

2004–2008 m. – IX Seimo narė, išrinkta daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Tėvynės sąjungos (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) sąrašą. Seime dirbo Teisės ir teisėtvarkos ir Europos reikalų komitetuose, buvo Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje narė, Tarpparlamentinių ryšių su Airija grupės pirmininkė, Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje narė.

2004–2008 m. kadencijos Seimo laikotarpiu pateikė per šimtą įstatymų pataisų ir pasiūlymų šeimos ir socialinės politikos, teismų sistemos, nacionalinio saugumo srityse. Aktyviai siekė, kad komunistų ir nacių totalitarinių režimų įvykdyti nusikaltimai žmoniškumui Europos Sąjungos būtų įvertinti vienodai teisingai, vadovaujantis Niurnbergo proceso metu apibrėžtais kriterijais. Yra Seime priimtų įstatymų, draudžiančių susirinkimų ir viešų akcijų metu naudoti komunistinius ir nacistinius simbolius ir ženklus, teikėja. Jos pateikta ir Seimo priimta Lygių galimybių įstatymo pataisa leidžia realizuoti konstitucinę tėvų ir globėjų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

2009 metų vasarą Vilniuje vykusios ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu buvo priimtos dvi jos inicijuotos rezoliucijos: dėl energetinio saugumo ir dėl suskaldytos Europos suvienijimo. Pastarojoje pasmerkti nacizmo ir stalinizmo totalitarinių režimų nusikaltimai bei paminėta Molotovo-Ribentropo pakto 70 metų sukaktis.

Viena iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) (dabar – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) steigėjų. Tėvynės sąjungos narė nuo 1993 m. gegužės 1 d., šios partijos prezidiumo ir tarybos narė, Tėvynės sąjungos moterų bendruomenės pirmininkė.

Už politinę veiklą yra gavusi Vatikano popiežiškosios šeimos tarybos padėką.

Vilniaus moterų klubo „Zonta“, remiančio lietuviškas mokyklas Pietryčių Lietuvoje, steigėja, tarptautinės federacijos „Už gyvybę“ narė, Katalikų tėvų asociacijos narė, Vilniaus miesto Žirmūnų–Paneriškių bendruomenės steigimo iniciatorė.

Aktyviai domisi tarptautiniais santykiais bei Europos Sąjungos teisės klau­simais.

 

Pomėgiai – filosofija, menas, religija.

Moka anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.

Vyras Kęstutis – architektas.

Turi du sūnus – Vytautą ir Žygimantą.