2010 m. birželio 15 d. pranešimas VIR
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo Lietuvos okupacijos 70-mečio ir pirmosios sovietinės invazijos aukos Ūtos pasienio baro viršininko Aleksandro Barausko 70-ųjų žūties metinių paminėjimo ceremonijoje.
Ceremonijoje dalyvavo Seimo ir Vyriausybės nariai, Šventojo Sosto, Čekijos, Gruzijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Švedijos, Turkijos ambasadoriai, žuvusio pasieniečio A. Barausko dukra Ona Brasiūnienė ir kiti artimieji.
Kalbėdama susirinkusiems, Seimo Pirmininkė priminė poeto Jono Aisčio žodžius, parašytus kartu su tauta skaudžiai išgyvenant Lietuvos tragediją: Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs, O varge jo vieno tu pasigedai.
Į šias dvi eilutes tilpo daugelį lietuvių per visą sovietmetį kankinę klausimai: negi tikrai 1940-aisiais neatsirado nei vieno pasipriešinusio okupantui, negi Lietuva tikrai sutiko priešą be bent vieno simbolinio šūvio? Aleksandro Barausko auka aiškiai ir nedviprasmiškai atsako: poetas suklydo ir tas kraujas buvo pasienio policijos viršilos Aleksandro Barausko, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad Ūtos pasienio užkardos užpuolimas ir žiaurus susidorojimas su sargybos viršininku Aleksandru Barausku, įžvalgiai nenorėjusiu atverti priešams valstybės vartų, yra svarbus istorinis faktas, paneigiantis vis dar kai kieno puoselėjamą mitą, neva Lietuva taikiai įstojo į SSRS, neva prieš Lietuvos Respubliką nebuvo panaudota ginkluota jėga, neva Lietuva savo noru įsileido SSRS ginkluotąsias pajėgas.
Visa tai akivaizdus melas, nes ciniška žmogžudystė čia, Ūtoje, įvyko gerokai anksčiau, nei baigėsi ultimatumo terminas, ir pasienio policijos viršila padarė tai, ko tuomet neišdrįso politikai ir generolai, bet ką vėliau dešimtimis tūkstančių aukų atkartojo pokario partizanai savo unikalia dešimtmečio kova miškuose, sakė Parlamento vadovė.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad 50 okupacijos metų tai dvi okupacijos žyme paženklintos kartos, šimtai tūkstančių užmuštų, sužeistų, fiziškai ir dvasiškai sužalotų likimų, beveik pusę milijono priverstinai pasitraukusių iš savo tėvynės.
Tai sunaikintas Tautos žiedas, pamintos tautinės ir bendražmogiškos vertybės, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės nuomone, A. Barauskas visiems laikams stoja į garbingiausių Lietuvos didvyrių gretas.
Aleksandro Barausko vardas ir jo auka Tėvynei visiems laikams įrašytas į garbingiausius tautos istorijos puslapius greta 1919ais už Lietuvą žuvusio pirmojo savanorio Povilo Lukšio ir karininko Antano Juozapavičiaus, greta pokario partizanų, Sausio 13-osios ir Medininkų didvyrių. To reikia ne nužudyto patrioto artimiesiems ar kovos draugams, to reikia mūsų tautai, to reikia dabarties Lietuvai ir kiekvienam iš mūsų. To reikia tam, kad pagaliau išrištume per okupaciją pripainiotų vertybių mazgą, kad ateitis būtų kuriama ant tiesos pamatų, sakė Parlamento vadovė.
I. Degutienė sakė nuoširdžiai pritariant neseniai Seime priimtai rezoliucijai dėl okupacijos pradžios ir pirmosios aukos pagerbimo ir įamžinimo.
Labai svarbu, kad Ūtoje veiktų muziejus, primenantis žiaurų 1940-ųjų birželio 15-osios rytą. Labai svarbu, kad iškiltų deramas paminklas pirmajai sovietinės okupacijos aukai Lietuvoje. Tačiau dar svarbiau, kad toks paminklas būtų mūsų atmintyje ir širdyse. Kaip amžinai budinti dvasia, kaip ištikimybė visų laikų Lietuvos laisvės gynėjams ir aukoms, sakė Seimo Pirmininkė.
Parlamento vadovė sakė tikinti, kad A. Barauskui yra skirti ir kito tautos dainiaus Maironio žodžiai.
Kaip šiandien ir visados Lietuvoje girdimi tautos dainiaus Maironio žodžiai Kam nusviro galva, tam dangaus angelai vainiką iš deimantų pina. Nuoširdžiai tikiu: šie žodžiai skirti ir Aleksandrui Barauskui, sakė I. Degutienė.
Šiandien Seimo Pirmininkė I. Degutienė taip pat dalyvaus Lietuvos okupacijos 70-mečio bei Gedulo ir vilties dienos minėjime Seime.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Atstovas spaudai Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073
