Seimo Pirmininkė pastebėjo, kad nuo pat 1940-ųjų metų vasaros pradžia Lietuvai visada buvo ir bus paženklinta skaudžių ir tragiškų istorinių įvykių ženklu.

„Nėra abejonių, kad mūsų tautai ir valstybei tai – vienas skaudžiausių išgyvenimų, viena juodžiausių patirčių, kuri savo padariniais daugelio istorikų laikoma didžiausia per visą istoriją išgyventa Lietuvos tragedija“, – sakė I. Degutienė.

Parlamento vadovė pabrėžė, kad tai buvo ne tik lietuvių, bet ir kaimyninių tautų nelaimė.

„Antrojo pasaulinio karo rėmuose vyko visuotinė tragedija, tačiau Rytų Europos šalys patyrė dvigubą grėsmę – turėjo laviruoti tarp dviejų okupantų, ir išsilaisvinimas nuo vieno iš jų nereiškė sugrįžimo į laisvę, demokratiją ir normalų gyvenimą. Todėl karo pabaiga Rytų ir Vidurio Europos tautoms, o ypač – Baltijos valstybėms – virto tragedijos tąsa, bet ne pabaiga, ne išėjimu iš kalėjimo į laisvę“, – sakė Seimo Pirmininkė.

I. Degutienė pažymėjo, kad tokiu kalėjimu tapo savi namai, sava žemė, geležinės uždangos atskirta nuo likusio pasaulio.

„Mums, sovietinį košmarą išgyvenusiai tautai, malonu girdėti, kad buvusi santvarka smerkiama, o jos vardu daryti nusikaltimai keliami į dienos šviesą. Džiugu, kad Europa vaduojasi iš dvidešimtojo amžiaus vidurio isterijų, o skaidymąsi, priekaištus ir senas nuoskaudas keičia normalus ir atviras bendravimas“, – sakė Seimo Pirmininkė.

Parlamento vadovės nuomone, tai yra geriausia, kas galėjo įvykti su geležine uždanga ir jos padariniais, stipriausias paliudijimas, kad geležinė uždanga iš tikrųjų sugriuvo ir nelabai svarbu - kaip.

„Daug svarbiau, kad Europa ir pasaulis kuo greičiau atsikratytų geležinės uždangos palikimo, medicinos terminu kalbant – liekamųjų reiškinių: politikoje, ideologijoje, požiūriuose, o svarbiausia – savo viduje. Nugriauti sieną Berlyne buvo lengviau, nei nugriauti nepasitikėjimo ir įtarumo sienas žmonių, tautų ir valstybių bendravime, ypač – nuoskaudas išgyvenusių žmonių atmintyje, mąstyme, emocijose“, – sakė I. Degutienė.

To reikia, kad būtume iš tikrųjų europietiškai mąstantys ir besielgiantys žmonės, kad būtume laisvi ne formaliąja politine, o humaniškiausia ir kūrybiškiausia šio žodžio prasme.

Seimo Pirmininkė išsakė įsitikinimą, kad Biblijos žodžius apie tiesą ir laisvę patvirtina ir mūsų visų išgyventa istorija: „Tiesa padarys Jus laisvus“ – skelbia Šventasis Raštas, o gyvenimas tai diena po dienos, metai po metų, amžius po amžiaus liudija“.

I. Degutienė palinkėjo nesibaiminti tiesos, kad ir kokia nemaloni ar nepalanki ji kartais būtų vienoms ar kitoms valstybėms, vieniems ar kitiems asmenims.

„Todėl linkiu ir mums visiems, ir šios Konferencijos dalyviams, ir kartu – visiems mūsų šalių žmonėms, visoms tautoms: nebijokime tiesos. Kad ir kokia nemaloni ar nepalanki ji kartais būtų vienai ar kitai valstybei, tautai, žmogui. Tai – vienintelis kelias eiti į susikalbėjimą, į abipusį supratimą ir pagarbą, į žmoniškąjį, tautinį ir valstybinį solidarumą. O tai savo ruožtu – vienintelis kelias Europai neprarasti savo pamatinių vertybių, neprarasti savo veido ir sielos. Vienintelis kelias sugriauti geležinę uždangą galutinai ir negrįžtamai ne tik istorine bei politine, bet ir žmoniškąja prasme“, – sakė Parlamento vadovė.

Seimo Pirmininkės sekretoriatas

Atstovas spaudai Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073