Šiomis dienomis kiekvienas iš mūsų savitai prisimename tuos momentus, kai tekdavo susitikti, bendrauti ir kartu dirbti su šviesios atminties Algirdu Brazausku. Prisiminkime šias asmenines ir jau istorinėmis tapusias patirtis, prisiminkime Velionį Signatarą, Prezidentą, Seimo Pirmininką, Premjerą, prisiminkime Žmogų – Algirdą Brazauską – ir pagerbkime Jo atminimą tylos minute...

Ačiū.

Sunku rasti tinkamus žodžius, kurie galėtų skambėti tokiomis dienomis ir tiksliai bei teisingai atskleistų viską, ką norėtųsi pasakyti.

Tačiau visi jaučiame: šiandien vyksta dar vienas valstybės gyvenimo lūžis, istorija tampa dar vienas Lietuvos istorijos etapas. Baigiasi valstybės laikotarpis, kurį ženklino Algirdas Brazauskas.

Prabėgę metai istorijos užmarštin nugramzdino ir faktą, kad šalia kitų garbingų ir atsakingų pareigų Algirdui Brazauskui teko būti ir Lietuvos Seimo Pirmininku. Šiandien išties labai sudėtinga net įsivaizduoti, ką reiškė eiti tokias pareigas 1992-ųjų Lietuvoje.

Šviesaus atminimo Prezidentas ne tik tvirtai stovėjo prie šturvalo savo jachtoje, bet ir sėkmingai laviravo didžiojoje politikoje tarp įvairių povandeninių srovių. Jam teko kelti bures pavėjui ir prieš srovę, būti bangų iškeltam labai aukštai ir bloškiamam žemyn, išgyventi ne vieną audrą ir patirti įvairių purslų ir rifų.

Tokia sudėtinga buvo Algirdo Brazausko istorinė realybė ir jis buvo ryškus tos realybės veikėjas. Galime tik džiaugtis, kad Velioniui Prezidentui užteko tvirtybės atlaikyti daugelį istorinių išbandymų ir priimti savalaikius ir istoriškai reikšmingus valstybei sprendimus. Jo nuomonė ir balsas buvo svarbūs neretai lėmė vieną ar kitą visos valstybės posūkį. Su Jo vardu ir darbais keitėsi valstybės samprata, politikos samprata, žmonių mąstymas, požiūris į valstybę ir valdžią. Su Algirdu Brazausku keitėsi ir pati Lietuva.

Toks Jis išliko ir mano atmintyje: iškilus politikas, bet pirmiausia Žmogus. Žmogus, kuris mokėjo ir galėjo bendrauti su visais paprasta ir kiekvienam suprantama kalba.

Šiame sudėtingame kelyje šalia Velionio Prezidento buvo nemažai draugų, bičiulių, bendražygių, kurie labiau už mus – stebėtojus iš šalies – čiuopė jo gyvenimo pulsą ir išgyvenimus.

Todėl šiandien tarti žodį noriu pakviesti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto Signatarą, buvusį Seimo Pirmininką, Seimo Pirmininkės pavaduotoją, ilgiausiai Parlamente dirbantį Seimo narį, ilgametį Algirdo Brazausko bičiulį ir bendražygį Česlovą Juršėną.

<Česlovo Juršėno kalba>

Dėkoju Seimo Pirmininkės pavaduotojui Česlovui Juršėnui.

Dabar kalbėti kviečiu ilgametį Seimo narį, buvusį Seimo Pirmininko pavaduotoją, 1999-2000 metų dešimtosios Vyriausybės Ministrą Pirmininką, dabartinį Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių.

<Andriaus Kubiliaus kalba>

Gerbiamieji,

Dėl Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirties šalyje paskelbtas gedulas. Nuoširdžiai linkiu, kad šiomis dienomis ne tik valstybėje, bet ir kiekvieno mūsų širdyje ir mintyse būtų daugiau ramybės, pagarbos, išminties. Vardan Lietuvos dabarties ir ateities, vardan pirmojo atkurtos nepriklausomos valstybės Prezidento Algirdo Brazausko atminimo.

Ačiū visiems, šią valandą mintimis ir iš tikrųjų buvusiems kartu.

Irena Degutienė

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė