2010 m. liepos 6 d. pranešimas VIR
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė
priėmė Lietuvoje nereziduojančius užsienio šalių ambasadorius, atvykusius į
Lietuvą paminėti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos.
Sveikindama užsienio valstybių
atstovus, Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad Liepos 6-oji yra
ne vien Lietuvos istorijos data, bet ir diena, kuri siejasi su visa Europa, su jos
istorija ir dabartimi.
Istorinė raida vyksta tam
tikrais ciklais, ir kai kurie svarbūs ar net lemtingi tautos gyvenimo įvykiai
po dešimtmečių ar net šimtmečių kartojasi. Lietuva tokiu lemtingu ir pamatiniu
istoriniu pasikartojimu gali laikyti ėjimą į Europą, grįžimą į savo tikruosius
istorinius namus. Nuo pat valstybės suvienijimo tryliktajame amžiuje Lietuva
atsigręžė į Europą kaip į savo didžiąją istorinę galimybę. Suprasdamas
bažnyčios vaidmenį, Viduramžiais iš esmės lėmusį valstybių gyvenimą, Lietuvos
valdovas Mindaugas jau tada žengė žingsnį, artinantį mūsų valstybę link
Europos, link jos kultūros plačiąja šio žodžio prasme ir 1251 metais
krikštijosi, o 1253 metų liepos 6-ąją Popiežiaus
pavedimu buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi, - sakė I.Degutienė.
Seimo Pirmininkė nuomone, šie
įvykiai ir šios datos neabejotinai žymi Lietuvos civilizacinį lūžį ir
įsiliejimą į Vakarų erdvę.
Lietuva ėmė laipsniškai
integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu saugodama ir plėtodama
unikalų baltiškąjį identitetą. Ir nors istorikai nemėgsta formuluotės kas
būtų, jeigu būtų..., tenka pripažinti: jeigu Lietuvai būtų leista nuosekliai
eiti savo keliu, jeigu mūsų valstybė nebūtų nuolat gyvenusi grėsmės
akivaizdoje, mums šiandien nereikėtų kalbėti apie nuolatines pastangas grįžti į
Europą, į savo istorinės paskirties vietą. Deja, Mindaugo nužudymas šalia
politinių intrigų reiškė ir grįžimą link pagoniškų šaknų, o Lietuvoje prasidėjo
tam tikros civilizacinės tuštumos periodas, trukęs iki Krėvos unijos 1385 ir
krikšto 1387 metais naujo Lietuvos žingsnio Europinės civilizacijos kryptimi,
- sakė Parlamento vadovė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad
Lietuva nuo pat valstybingumo ištakų derino siekį būti neatskiriama Vakarų
civilizacijos dalimi ir kartu geopolitiškai įsitvirtinti Rytų erdvėje.
Tai savo ruožtu valstybę nuolat
statė prieš dilemą: kaip tuo pačiu metu išlaikyti savitumą, stiprinti savo
geopolitinį vaidmenį ir visavertiškai integruotis į
Vakarų civilizaciją, - sakė I.Degutienė. Nors prabėgo daugiau nei šeši
amžiai, tačiau prieš Lietuvą vėl iškyla, tiesa, naujomis formomis, panašūs
istoriniai iššūkiai. Juk akivaizdu, kad mūsų integracija į NATO ir Europos
Sąjungą buvo grįžimas į Europą. Istoriškai pakartotas žingsnis, liudijantis
mūsų tautos pasirinkimą bei pastangas tą pasirinkimą realizuoti.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad
Lietuva visada buvo suinteresuota stumtelėti civilizacinę ribą kuo toliau į
Rytus, kartu mažindama savo, kaip paribio valstybės, statusą.
Todėl galima sakyti, kad
istorija ir šiuo aspektu kartojasi, o mūsų parama Gruzijai, Ukrainai, Moldovai,
šių šalių euroatlantinės integracijos ambicijoms, vėl
sutampa su mūsų istoriniais interesais, - sakė Parlamento vadovė. Todėl Liepos
6-ji, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, pasiekusi mus iš tryliktojo
amžiaus, tebėra aktuali ir šiandien. Aktuali ne tik kaip istorinės atminties
dalis, bet ir kaip paskata įžvelgti istorines analogijas, mokytis iš jų, ir
žengti pirmyn į ateitį. Kartu su kaimynėmis ir kolegėmis tiek Europos
Sąjungoje, tiek visoje Europoje, tiek ir visame pasaulyje.
I.Degutienė padėkojo visiems, kurių
dėka šis kelias įveikiamas lengviau ir greičiau, ir pasveikino visus ambasadorius
Valstybės Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga.
Seimo Pirmininkės
sekretoriatas
Atstovas spaudai Juozas Ruzgys, tel. 239
6023, 8 698 42073
