2010 m. liepos 10 d. pranešimas VIR
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė su
darbo vizito lankėsi Latvijoje, kur dalyvavo Durbės mūšio 750-ųjų metinių
minėjime.
Sveikindama renginio dalyvius, Parlamento vadovė priminė,
kad tyrinėtojai Durbės mūšį vadina istorijos stebuklu, nes prasčiau ginkluota
žemaičių kariuomenė, padedama kuršių ir estų, sutriuškino stipriausią to meto pasaulyje
karinę jėgą jungtinę Livonijos ordino ir Švedijos karalaičio kariuomenę.
Net Ordino kronikininkas Petras Dusburgietis stebėjosi,
kaip turėjo būti išgąsdinta vokiečių ir jų sąjungininkų kariauna, kad riteriams
traukiantis trys žemaičiai sugebėjo nukauti jų po šimtą, - sakė I.Degutienė.
Seimo Pirmininkė išskyrė du svarbius Durbės mūšio akcentus.
Pirmiausia, Durbės mūšis yra mūsų protėvių paliktas
ainiams istorinis liudijimas, kad ne visada laimi galingieji. Jei save pasaulio
prievaizdais vadinančių galybių tikslai nėra kilnūs, tuomet tokiose kovose
neretai įvyksta dvasiniai stebuklai, - sakė I.Degutienė. Toli ieškoti
nereikia: dar beveik visa mūsų karta, išskyrus jauniausiąją jos dalį, mena ir
kitą istorijos stebuklą: 1990 ir 1991 metais daugelį galingųjų ir jų
sąjungininkų nustebinusią ir sugluminusią Baltijos valstybių pergalę prieš
tūkstantį kartų stipresnį priešą prieš galingiausią to meto pasaulyje sovietų
imperiją. Ar tai ne tas pats XIII amžiaus Durbės mūšio stebuklas, tik įvykęs,
mūsų visų latvių, lietuvių, estų vėl pakartotas XX amžiaus pabaigoje?.
Seimo Pirmininkės nuomone, pergalė Durbės mūšyje lėmė
anuomet pavergtų tautų atgimimą.
Po žemaičių, kuriems talkino kuršiai ir estai,
triuškinančios pergalės sukilo ne tik žemaičių sąjungininkai mūšyje, bet ir
žiemgaliai, prasidėjo didysis Prūsų sukilimas. Jei ne ši pergalė, kažin ar
šiandien Rietavo, Plungės, Kretingos, Palangos ir Klaipėdos gyventojus
vadintume lietuviais. Jei ne žemaičių ir jiems į pagalbą perbėgusių kuršių ir
estų pergalė Durbės mūšyje, kažin ar šiandien geografiniame žemėlapyje būtų
žymimos Estija, Latvija ir Lietuva. Kažin, ar mūsų tautų nebūtų ištikęs
giminingų prūsų likimas, - sakė I.Degutienė.
Seimo Pirmininkė paragino nepamiršti, kad Durbės mūšio stebuklas -
tai dvasinių jėgų šaltinis ir istorinė pamoka, kurią turėtume perduoti ateinančioms
kartoms.
Durbės mūšis įvyko 1260 m. liepos 13 d. kuršių žemėje, prie
Durbės ežero (dabar Liepojos rajonas Latvijoje). Jame žemaičiai ir iš Ordino
kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius. Mūšyje žuvo ordino
kariuomenės vadai Burhardtas von
Hornhausenas, Heinrichas Botelis ir Švedijos
karalaitis Karolis, apie 150 ordino riterių ir daugybė karių. Tai buvo
didžiausias žemaičių ir lietuvių laimėjimas per XIII a. XIV a. karus su
Vokiečių ordinu.
Prieš atvykdama į Durbę, I. Degutienė G. Daudzės kvietimu apsilankė Ventspilyje vykstančioje Jūros
šventėje, apžiūrėjo Ventspilio regioninę ligoninę ir lankėsi naujoje Parvento bibliotekoje.
Seimo Pirmininkė grįš į Vilnių šiandien vėlai vakare.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Atstovas spaudai Juozas Ruzgys, tel. 239
6023, 8 698 42073