2010 m. rugpjūčio 19 d.
pranešimas VIR
Žiniasklaidos atstovų dėmesiui: Seimo Pirmininkės I.Degutienės
interviu telefonu apie Lietuvos parlamento vadovės NB8 susitikime Reikjavike
pranešimuose išsakytas mintis pageidaujantys žurnalistai turėtų kreiptis į
Seimo Pirmininkės patarėją užsienio politikos klausimais Lauryną Kasčiūną
telefonu +37069842524. Seimo Pirmininkės pranešimai numatyti (Lietuvos laiku):
13:45-14:30 - pranešimas apie šį pavasarį įvykusio Šiaurės ir Baltijos šalių
parlamentų pirmininkų vizito Vašingtone (JAV) rezultatus, 16:30-17:30 pranešimas
dėl Europos energetinės bendrijos įkūrimo idėjos ir kitų naujų bendrų
iniciatyvų energetikos srityje.
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė šiandien
Islandijos sostinėje Reikjavike surengtame Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8)
parlamentų vadovų susitikime pasiūlė pradėti konkrečias ir išsamias diskusijas
apie siūlymus steigti Europos energetikos bendriją ir naujas energetikos
politikos iniciatyvas, kurios leistų mažinti Europos Sąjungos (ES) valstybių,
taip pat ir Baltijos šalių, energetinę priklausomybę ir spręstų energetinių
salų problemą.
Seimo Pirmininkė NB8 parlamentų
vadovams pasiūlė svarstyti galimybę kurti ES strateginius rezervus, bendrą
energetikos fondą ir steigti dujų pirkimo grupes bei ateityje Europos
Sąjungos dujų pirkimo agentūrą.
I.Degutienės nuomone,
strateginiai rezervai galėtų būti naudojami greitai sprendžiant kilusias
problemas, o bendras energetikos fondas finansuotų energetinių tinklų tarp
šalių narių kūrimą ir naujų technologijų diegimą atsinaujinančių energijos
šaltinių srityje.
Lietuvos Parlamento vadovė
pažymėjo, kad dujų pirkimo grupės ar agentūra padėtų išvengti trečiųjų šalių
galimybes naudotis monopoline padėtimi ir skirtingoms ES valstybėms dujas
pardavinėti diskriminacinėmis kainomis.
Tokios grupės vykdytų derybas
dėl dujų tiekimo kontraktų su išorės tiekėjais, įgyvendintų bendrus
investicinius projektus ir kurtų dujų atsargų saugojimo infrastruktūrą.
Akivaizdu, kad tai pagerintų Europos Sąjungos energetinių krizių valdymo
pajėgumus, leistų išvengti tiekimo sutrikimų, išplėtotų Europos Sąjungos
reagavimo į kritines situacijas mechanizmą, apribotų kai kurių energetinių
išteklių tiekėjų galimybes naudotis monopoline padėtimi ir atskirų valstybių
narių atžvilgiu vykdyti diskriminacinę dujų kainų politiką, - pabrėžė I.Degutienė.
Lietuvos Parlamento Pirmininkė
atkreipė dėmesį, kad ES neturi pilnavertės bendros energetinės politikos, nes
iki šiol energetinio saugumo tikslą buvo bandoma pasiekti tik per Europos
Sąjungos energetinės rinkos liberalizavimo procesą.
Be abejo, energijos tiekimo ir
gamybos atskyrimas nuo tinklų eksploatavimo yra rimtas žingsnis į priekį,
tačiau lieka opi problema iki šiol priimti sprendimai nėra įgyvendinami
valstybėse narėse, jiems išjudinti trūksta politinės valios, - sakė
I.Degutienė.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad ES
energetikos politika vis dar neturi išorinio matmens.
Nėra svertų, kurie leistų daryti
įtaką energijos importui į Europos Sąjungą, todėl išoriniai energetinių
išteklių tiekėjai labai lengvai gali vykdyti skaldyk ir valdyk politiką. Net
ir Lisabonos sutartyje abstrakčiai paminėtas solidarumo principas energetikos
srityje nereiškia jokių teisinių įsipareigojimų valstybėms narėms teikti viena
kitai abipusę pagalbą kilus krizėms, - sakė I.Degutienė.
Lietuvos Parlamento vadovė
pabrėžė, kad šios problemos ir tokie siūlymai yra įvardyti ir ES tyrimų
instituto Notre Europe šį pavasarį pristatytoje
studijoje Europos energetikos bendrijos link: politikos pasiūlymai, bei
bendroje šio instituto iniciatoriaus, buvusio Europos Komisijos prezidento Žako
Deloro (Jacques Delors) ir Europos Parlamento Pirmininko Ježio Buzeko (Jerzy Buzek)
paskelbtoje deklaracijoje, kurioje konstatuojama, kad Europai yra reikalinga
stipresnė ir gilesnė bendra energetikos politika.
Seimo Pirmininkė išsakė
įsitikinimą, kad Šiaurės ir Baltijos šalių regionas gali tapti novatoriškų
idėjų, pilotinių projektų ir tikslingų europinės integracijos gilinimo
iniciatyvų atsiradimo vieta.
Todėl siūlau pradėti plačią
diskusiją apie Europos energetinę bendriją ar atskiras jos priemones. Galėtume
pasiūlyti savo parlamentams kreiptis į vyriausybes, kad jos įvertintų šį
bendros energetikos politikos pasiūlymų paketą ir tarp vyriausybių aptartų
galimą bendrą poziciją ir jos turinį, - sakė I.Degutienė, pažymėdama, kad
nauja energetikos strategija yra viena iš pagrindinių artėjančio rudens ir 2011
metų pradžios ES darbotvarkės temų.
NB8 (angl. santrumpa Nordic Baltic Eight) yra
aštuonios Šiaurės ir Baltijos valstybės - Suomija, Švedija, Danija, Norvegija,
Islandija, Lietuva, Latvija, Estija, kurios nuo 1992 metų reguliariai
bendradarbiauja įvairiose srityse ir politiniuose lygmenyse.
Šiomis dienomis Islandijos
sostinėje vykstančiame NB8 parlamentų vadovų susitikime taip pat diskutuota apie
svarbiausias NB8 valstybių politikos ir parlamentų aktualijas ir galimas tolesnes
bendras NB8 iniciatyvas. Parlamentų pirmininkai taip pat išklausė Švedijos
Parlamento ataskaitą apie parlamentų tarptautinę veiklą ir Islandijos
Parlamento Specialiosios tyrimų komisijos tyrimo dėl Islandijos bankų griūties
pristatymą. Šiaurės ir Baltijos palamentų vadovai aptarė ir pagalbos naujoms
demokratinėms šalims aktualijas.
Seimo Pirmininkė į Vilnių grįš
penktadienį vakare.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Atstovas spaudai Juozas Ruzgys, tel. 239
6023, 8 698 42073
