2010 m. rugsėjo 16
d. pranešimas VIR
Vašingtone
(Jungtinėse Amerikos Valstijose) su darbo vizitu viešinti Seimo Pirmininkė
Irena Degutienė dalyvavo JAV sostinėje surengtame
Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo susitikime.
Sveikindama
konferencijos dalyvius, Lietuvos parlamento vadovė pakvietė juos aptarti Rytų
Europoje šiuo metu esančias demokratijos įtvirtinimo galimybes ir numatyti
veiksmus, kurie neleistų šiam galimybių langui užsidaryti. Seimo Pirmininkė
pažymėjo, kad langas visuomet skiria dvi erdves, du skirtingus pasaulius,
tačiau gali juos ir sujungti.
Tą skirtumą mato
ir jaučia Rytų Europos valstybių piliečiai. Šios valstybės vis dar tebėra tarp
dviejų integracinių erdvių Europos Sąjungos iš vienos pusės ir vis labiau
stiprėjančių integracinių procesų posovietinėje erdvėje iš kitos. Deja,
dažnai galime išgirsti teiginius, kad tai tik formali konkurencija tarp
Europos Sąjungos partnerėms siūlomos laisvos prekybos erdvės ir
Rusijos-Baltarusijos-Kazachstano muitų sąjungos ar tarp NATO ir Kolektyvinio
saugumo sutarties organizacijos. Tikrai neteisinga šį skirtumą suvesti vien į
ekonominę ar gynybinę dimensiją, nes pirmiausiai tai kokybinė konkurencija
tarp skirtingų vertybinių ir politinių sistemų, tarp skirtingų demokratijos
sampratų. Europos Sąjungos erdvėje saugumą lemia skaidrumas, abipusis
pasitikėjimas, atsivėrimas ir glaudūs tarpusavio ryšiai. Tuo tarpu anapus
lango likusioje erdvėje politinis režimas yra centralizuotas, o ekonomika yra
neatskiriamai suaugusi su politine sistema, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės
nuomone, tai aiškiai parodo, kad integralios Europos saugumo sistemos kūrimas
dar nebaigtas ir kad ES bei NATO privalo rasti būdų, leisiančių partnerėms
Rytuose ištrūkti iš šių politinių ir geopolitinių spąstų. I.Degutienė perspėjo,
kad ES ir NATO neradus tokių būdų, Europos saugumo sistemos statybą užbaigs
Rusija, kuri vadovausis vien savo interesais.
Būtent todėl šiame
regione reikia stiprinti ir akcentuoti europinio ir transatlantinio socialinio,
politinio ir ekonominio modelio privalumus, sakė Seimo Pirmininkė.
Lietuvos parlamento
vadovė pastebėjo, kad šiandien daug kas atvirai pripažįsta, jog ES padarė
klaidą, kai 2005 metais po oranžinės revoliucijos nepasiūlė Ukrainai kad ir
tolimos narystės Bendrijoje perspektyvos.
Galbūt šis
sprendimas būtų pakeitęs šios strategiškai itin svarbios Rytų Europos valstybės
politinės ir ekonominės raidos trajektoriją, o mes jau būtume kalbėję apie
Ukrainos politinės ekonominės sistemos funkcionavimą, paremtą europinėmis, o
ne oligarchinėmis taisyklėmis. Juk narystės ES perspektyva labiausiai
kaimynines šalis reformuotis skatinanti priemonė, ir Lietuva gali tai patvirtinti,
remdamasi sava patirtimi, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė
pabrėžė, kad Europa turi aiškiai apsispręsti dėl tolesnės savo plėtros
politikos.
O kol tarp ES
narių šiuo klausimu bendro sutarimo nėra, tikslinga daryti tai, kas įmanoma
šiai dienai susitelkti ties ES laisvos prekybos erdvės plėtra, bevizio režimo
tarp ES ir šalių partnerių kūrimu. ES privalo kuo plačiau atverti savo rinką,
tačiau kartu šį, dalinį, atsivėrimą suvokti ne kaip alternatyvą narystės ES
perspektyvai, o kaip tarpinę stotelę nuosekliame kelyje į visavertę narystę
Bendrijoje. Tai kelias ištrūkti iš uždaro rato, kuriame Europos Sąjunga
nesuteikia narystės perspektyvos, o ES narės neturi tikslo reformuotis ir
laipsniškai artėti prie ES taisyklių. Šiandien tokių galimybių langas yra
atsivėręs Moldovoje, ir ES su JAV turi surasti būdą padėti šiai šaliai toliau
eiti demokratinių politinių ir ekonominių reformų keliu, sakė Lietuvos parlamento
vadovė.
Seimo Pirmininkės
nuomone, viena iš ES užsienio politikos problemų yra bandymas visų pirma
atsižvelgti į Rusijos poziciją ir nuomonę.
Deja, Europos
Sąjunga per du dešimtmečius nuo Šaltojo karo pabaigos nesugebėjo sukurti
priemonių paketo, kuris būtų paskatinęs Rusijos modernizaciją pagal
europietiškų taisyklių perėmimo scenarijų, o ne pagal savitą
"rusišką" raidos modelį, pastebėjo I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė
nuomone, ES yra pernelyg linkusi be ypatingų įpareigojimų siūlyti Rusijai
įvairias priemones, kurias Ukrainai ir Gruzijai pristato kaip paskatas imtis
reformų.
Ar normalu, kai
Pietų Osetijos gyventojas, turintis nelegaliai išduotą Rusijos piliečio pasą.
gali lengviau įvažiuoti į ES, nei žmogus iš Gruzijos, kuri dalyvauja ES Rytų
partnerystės iniciatyvoje?, klausė I. Degutienė.
Lietuvos parlamento
vadovė išreiškė įsitikinimą, kad JAV inicijuota santykių su Rusija perkrovimo
politika netaps nauja principo Rusija pirmiausia išraiška, neskatins
didžiųjų žaidėjų geopolitinių susitarimų mažųjų Rytų Europos valstybių saugumo
sąskaita.
Mes remiame JAV
pradėtą perkrovimo politiką kaip Rusijos modernizacijos strategiją ir kartu
siekiame, kad Rusijos modernizacija apimtų ne tik ekonomikos sektorių, bet ir
teisės viršenybės principą, demokratinę sanklodą bei struktūrines politines
reformas, sakė I.Degutienė. Tik taip galimybių langas taps ne kaimynus
atskiriančiu, o kaimynus suartinančiu simboliu.
Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo diskusijose dalyvavę JAV Atstovų Rūmų Pirmininkė Nensė Pelosi (Nancy Pelosi) ir senatorius
Džonas Makeinas (John McCain) prieš prasidedant renginiui pasirašė Demokratijų
bendrijos Parlamentinis forumo steigimo deklaraciją, kurią šių metų kovo 12
dieną Vilniuje pirmoji pasirašė Lietuvos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.
Kartu su parlamento
vadove renginiuose Vašingtone dalyvauja būsimasis Seimo opozicijos lyderis, Seimo
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius bei Seimo
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Seimo Pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys, tel. 239 6023,
8 698 42073
