2010 m. spalio 8 d.
pranešimas VIR
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo Lietuvos
Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos
Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos III sesijoje.
Sveikindama
Asamblėjos dalyvius Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad negatyvių tendencijų
kategorija tampa ir nauji energetinės infrastruktūros projektai, tokie kaip Šiaurės
Europos dujotiekis ar Pietų srovė, kuriais siekiama aplenkti energetinio
tranzito valstybes ir taip didinti joms spaudimą bei diktuoti sąlygas.
Deja, neretai santykiuose su Europos Sąjunga veikiama per
sostines, taip kuriant kliūtis arba ardant vieningą ES energetinę politiką. Tai
tik keli aspektai, kurie dar kartą liudija: energetika šiandien vienas iš
svarbiausių Vidurio ir Rytų Europos saugumo iššūkių, o be energetinės
nepriklausomybės neįmanomas ir politinis savarankiškumas. Būtent todėl kaip
svarbiausią šios Asamblėjos temą iškėlėme energetinį saugumą. Tikiuosi, jog,
pasitelkus Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos energetinio saugumo ekspertus, mums
kartu pavyks atrasti bendrą vardiklį tiek adekvačiai vertinant energetinio
saugumo iššūkius, tiek ir kuriant jų įveikimo strategiją. Nuoširdžiai linkiu,
kad ši mūsų Asamblėja taptų kad ir nedideliu, bet realiu žingsniu šia
kryptimi, sakė Lietuvos Seimo Pirmininkė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad bendrų Europos saugumo namų
statyba nėra baigta tiek kalbant apie Bendrijos geografinę plėtrą, tiek ir apie
problemas pačios Europos Sąjungos viduje. Lietuvos Parlamento Pirmininkė
įvardijo vieną opiausių mūsų šalims problemą: energetinę izoliaciją ir
priklausomybę nuo vienintelio energetinių išteklių tiekėjo.
Ukrainą nuo mūsų politiškai vis dar skiria ES išorės
siena, tuo tarpu pačios Baltijos šalys energetiškai tebėra nuo Europos
izoliuota energetinė sala. Paminėsiu keletą tai patvirtinančių faktų. Baltijos
šalių elektros energijos sistema tebėra įjungta į posovietinės erdvės sistemą ir
nėra Vakarų elektros energijos sistemos dalis. Tuo tarpu dujas perkame iš
vienintelio tiekėjo. Gal tai būtų ir nekeltų didelių problemų, jei šis tiekėjas
vadovautųsi rinkos ekonomikos, o ne ekonomikos politizavimo ir energetinės
diplomatijos principais. Akivaizdus tokios situacijos padarinys faktas, kad
Baltijos šalys už dujas Rusijai moka daugiau nei Vokietija ar kitos ES narės,
sakė I. Degutienė.
Lietuvos parlamento vadovė taip pat išreiškė viltį, kad Asamblėja
bus dar vienas konkretus Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendro istorinio likimo
paliudijimas.
Man labai malonu, kad trišalė Lietuvos, Lenkijos ir
Ukrainos Asamblėja pagaliau atkeliavo ir į Lietuvą. Mums yra garbė ją rengti
kaip tik tuo metu, kai visos trys tautos prisimena ir švenčia Žalgirio mūšio
600-ąsias metines. Tikiuosi, kad tai bus ne tik chronologinis sutapimas, bet ir
dar vienas mūsų bendro istorinio likimo paliudijimas, kadangi Žalgirio mūšis
visada buvo ir bus laikomas ne tik visų trijų tautų bendru istoriniu paveldu,
bet ir neginčijamu Vidurio bei Rytų Europos politinės vienybės simboliu,
sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad istorinė lietuvių, lenkų ir
ukrainiečių unijinės valstybės tradicija šiandien reikalauja modernių, dabartį
geriausiai atitinkančių bendrų veikos krypčių ir pažymėjo vis dar matanti
nemažai kliūčių Ukrainos kelyje į Europos Sąjungą.
Nors šiandien realybė būtent tokia, privalome dar kartą
aiškiai išsakyti nuostatą, kol Ukraina netaps visateise Europos Sąjungos nare,
bendrų Europos saugumo namų statyba tikrai nebus baigta. Tad ir šios trišalės
parlamentinės Asamblėjos svarbiausia misija padaryti viską, kas šiandien
įmanoma, kad Ukrainos kelias į Europos bendriją būtų greitesnis ir lengvesnis,
sakė I. Degutienė.
Lietuvos parlamento vadovės nuomone, Europos Sąjungos
sprendimas nesuteikti Ukrainai bent jau tolimos narystės Bendrijoje
perspektyvos negali būti galutinis.
Europos Sąjunga turi aiškiai apsispręsti dėl to, kur
prasideda ir baigiasi Europa. O kol tarp ES narių bendro sutarimo šiuo klausimu
nėra, būtina daryti tai, kas įmanoma šiandien: Susitelkti ties ES laisvosios
prekybos erdvės plėtra ir bevizio režimo tarp ES ir Ukrainos kūrimu. ES privalo
kuo plačiau atverti savo rinką ir kartu šį dalinį atsivėrimą suvokti ne kaip
alternatyvą Ukrainos narystei ES, bet kaip tarpinę stotelę nuosekliame Ukrainos
kelyje į visavertę narystę Bendrijoje. Tai šiandien ko gero, realiausia
galimybė ir trumpiausias kelias ištrūkti iš uždaro rato, kuriame ES nesuteikia
narystės perspektyvos, o Ukraina negauna motyvacijos laipsniškai artėti prie ES
taisyklių, sakė Seimo Pirmininkė.
I. Degutienė pabrėžė, kad mūsų valstybė ir visa ES
tikisi ryžtingų politinių ir ekonominių reformų Ukrainoje ir kad ši Asamblėja
gali paspartinti Ukrainos eurointegraciją. Lietuvos Parlamento Pirmininkė
paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos veikloje vadovautis geriausiomis
Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo tradicijomis ir principais.
Būtų puiku, jei Asamblėjos veikla neapsiribotų vien tik
kasmetiniu forumu ir pavyktų surasti naujų veiklos krypčių. Ir gerų pavyzdžių
toli ieškoti nereikia. Jūs puikiai žinote, jog jau kelis metus sėkmingai veikia
penkių Šiaurės šalių ir trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimo grupė NB8.
Šių šalių parlamentų vadovai ne tik susitinka kartą per metus, bet ir rengia
bendrus vizitus į strategiškai svarbias valstybes. Per keletą metų įvyko bendri
Šiaurės ir Baltijos šalių vizitai į JAV, Ukrainą, Gruziją. Tokie bendri vizitai
išryškina Šiaurės ir Baltijos šalių regioninį bendradarbiavimą, pritraukia
strategiškai svarbių valstybių politinį dėmesį arba politiškai paremia tuos,
kuriems tos paramos labai reikia. Kodėl gi šio formato neperkėlus į trišalių
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos santykių praktiką? Manau, kad tokie bendri
vizitai į svarbiausias Europos Sąjungos valstybes leistų greičiau pralaužti kai
kuriose Europos Sąjungos valstybėse Ukrainos integracijos atžvilgiu
susiformavusius ledus ir atskleisti integracijos privalumus Bendrijos gerovei
ir saugumui, sakė I. Degutienė.
Visas
Seimo Pirmininkės kalbos tekstas.
Seimo Pirmininkės
sekretoriatas
Seimo Pirmininkės patarėjas
Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073
