2010 m. spalio 8 d.
pranešimas VIR
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, dalyvaudama Lietuvos
Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos
Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos III sesijoje, pabrėžė būtinybę
įgyvendinti konkrečius infrastruktūrinius projektus, liberalizuoti dujų
sektorių ir steigti bendrą ES dujų pirkimo agentūrą.
Viena skaudžiausių sovietinio palikimo dalių yra ta, kad
mūsų valstybė iki šiol neturi realios energetinės rinkos ir yra esmingai
priklausoma nuo Rusijos išteklių. Konkrečiai tai ypač pajutome nuo Ignalinos
atominės elektrinės uždarymo, kai Lietuva apie pusę valstybei reikalingos
elektros energijos buvo priversta importuoti iš Rusijos, kadangi vis dar nesame
prisijungę prie Vakarų Europos elektros energijos sistemos. Išsivaduoti iš
tokios situacijos padėtų tik konkretūs infrastruktūriniai projektai, ir
pirmiausiai elektros tiltai su Lenkija bei Švedija ir, žinoma, naujos
regioninės atominės elektrinės statyba. Be abejo ir plečiant alternatyvios
energijos šaltinių išteklių plėtrą Lietuvoje, sakė I. Degutienė.
Lietuvos parlamento vadovė pabrėžė, kad įgyvendindami
naujos atominės jėgainės projektą, turime atlikti namų darbus susitarti su
strateginiu investuotoju ir aiškiai nusistatyti techninius naujos jėgainės
parametrus.
Pradėję parengiamuosius darbus, iš karto deklaravome
siekį, kad šis projektas sustiprintų Europos Sąjungos narių Estijos, Latvijos,
Lietuvos ir Lenkijos energetinį saugumą. Tačiau, kai tik Lietuva paskelbė savo
aiškią poziciją dėl naujos branduolinės jėgainės statybos ir pradėjo
konsultacijas su kaimynėmis, Rusija ir Baltarusija taip pat paskelbė planus
šalia mūsų valstybės statyti savo atomines jėgaines. Šiandien negalime tiksliai
pasakyti, ar šie Rusijos ir Baltarusijos projektai statomi ant realaus
pagrindo, ar tai tik geopolitiniai manevrai, siekiant stabdyti mūsų
energetinius planus, tačiau įvairūs viliojantys signalai, ypač iš Rusijos
pusės, jau siunčiami mūsų kaimynams, sakė I. Degutienė
Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Rusija šiandien
kaimyninėms šalims siūlo pirkti elektros energiją iš planuojamos statyti
Kaliningrado atominės elektrinės arba kitokia forma bendradarbiauti šiame
projekte.
Gerbsime kaimynų pasirinkimą, kad ir koks jis bus, tačiau
tikimės, kad vertinant konkuruojančius projektus Lietuvoje ir Kaliningrado
srityje, bus atsižvelgta ne tik į realų Rusijos pasiūlymų ekonominį pagrindą,
bet ir įvertinta visą geopolitinė veiksmų logika. Juk energetika neatskiriama
politikos ir geopolitikos dalis. Lietuva siekia pastatyti atominę jėgainę, kuri
būtų regioninė ir todėl unikali visoje Europos Sąjungoje, o jos valdymas būtų
paremtas europinio verslo modeliu. Tuo tarpu Rusijoje verslas ir politika yra
neatskiriamai susiję, o energetikos sektorius itin politizuotas, sakė
Lietuvos parlamento vadovė.
Seimo Pirmininkė klausė, kas gali garantuoti, kad Rusijoje
pasikeitus politinėms nuotaikoms vieną dieną kaimynams ir projekto partneriams
nebus pradėtos taikytos panašios energetinio spaudimo formos, kaip buvo taikoma
Ukrainai ar Baltarusijai?
Tokia geopolitinio spaudimo forma iš dalies galima laikyti
ir niekaip nesibaigiantį naftotiekio Družba remontą, dėl kurio nukenčia ne
tik Lietuva, bet ir Mažeikių naftą valdanti Lenkijos kompanija PKN Orlen,
sakė I. Degutienė.
Parlamento vadovės teigimu, Lietuvos ir Lenkijos elektros
tiltas yra geopolitiškai labai svarbus infrastruktūrinis projektas.
Būtent ši jungtis užtikrintų galimybę Lietuvai ištrūkti iš
posovietinės energetinės erdvės ir prisijungti prie Vakarų Europos elektros
perdavimo sistemos. Dėkojame mūsų kaimynams lenkams, kad šis projektas įgauna
pagreitį, pažymėjo Seimo Pirmininkė.
I. Degutienė pabrėžė, kad dujų sektorių Lietuva
pradeda reformuoti pagal naujas Europos Sąjungos nuostatas, kuriomis siekiama
stiprinti energetinę rinką ir siaurinti monopolijų įtaką.
Mūsų tikslas įgyvendinti ES siūlomą visiško atskyrimo
principą, pagal kurį energetinių išteklių gamyba ir transportavimu negalėtų
užsiimti ta pati bendrovė. Šios nuostatos įgyvendinimas Lietuvai neabejotinai
leistų efektyviau plėtoti energetinį savarankiškumą stiprinančius projektus
suskystintų dujų terminalą, dujotiekio jungtį su Lenkija. Juk patys suprantate,
kaip sunku, esant dabartinei situacijai, derėtis su Gazprom valdoma įmone dėl
energetinių projektų, kurie mažintų to paties Gazprom įtaką Lietuvoje, -
sakė Parlamento Pirmininkė.
Seimo vadovė pažymėjo būtinybę Europos Sąjungos lygmeniu
remti kiekvieną sprendimą, kuris suteiktų pranašumo ir keltų Bendrijos galią
derybose su energetinių išteklių tiekėjais.
Viena iš tokių priemonių dujų sektoriaus liberalizavimas
ir abipusiškumo principo taikymas. Pagal jį, kuriant bendrą Europos Sąjungos
vidaus energetikos rinką, Bendrijos kompanijoms taikomi veiklų atskyrimo
principai analogiškai turi galioti ir išorės kompanijoms, siekiančioms
investuoti į Europos Sąjungos energetikos rinką. Paprasčiau sakant, turime
siekti vienodų verslo sąlygų tiek Europos Sąjungai, tiek ir Rusijai, sakė I. Degutienė
ir kaip geros praktikos pavyzdį pateikė Ukrainą, kuri nusprendė įsitraukti į
Europos energijos bendriją ir taip priartinti savo dujų ūkį prie europietiškų
taisyklių.
Dar vienu svarbiu žingsniu siekiant energetinės
nepriklausomybės Seimo Pirmininkė pavadino idėją steigti bendrą Europos
Sąjungos dujų įsigijimo agentūrą.
Kitas svarbus žingsnis būtų tai, ką savo iniciatyvoje
siūlo Europos Parlamento Pirmininkas Ježis Buzekas ir buvęs Europos Komisijos Pirmininkas
Žakas Deloras įsteigti bendrą Europos Sąjungos dujų įsigijimo agentūrą, kuri
apribotų energetinių išteklių tiekėjų galimybes įgyvendinti diskriminacinę
kainų politiką. Įsiklausykime į šį pasiūlymą, kuris yra labai reikšmingas ir
turintis aiškią perspektyvą. Tuo pačiu Lisabonos sutartyje įrašytas solidarumo
energetikoje principas įgautų realų turinį, sakė I. Degutienė.
Lietuvos parlamento vadovės nuomone, ši mūsų energetinė
strategija dar nėra įgavusi realaus kūno, tačiau ji nubrėžia aiškias
energetines gaires, kuriomis turėtume vadovautis ateityje.
Visas
pranešimo tekstas.
Seimo Pirmininkės
sekretoriatas
Seimo Pirmininkės patarėjas
Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073
