Pranešimai žiniasklaidai 

EN  FR

Seimo Pirmininkė I. Degutienė Helsinkio proceso pradžios minėjimo dalyviams: persekioti, teisti, kankinti ir šmeižti žmonės nusipelno tautos bei pasaulio dėkingumo ir garbingos vietos istorijoje


2010 m. spalio 19 d. pranešimas VIR 

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo Seimo minėjime, skirtame Helsinkio proceso pradžiai ir įtakai Rytų Europai paminėti bei Lietuvos pirmininkavimui Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais pristatyti. 

Pradėdama iškilmingą minėjimą, Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad šiandien tarsi sugrįžtame į istoriją, prasidėjusią prieš 35 metus ir keitusią visą pasaulį, Europą ir Lietuvą. 

„Todėl nei į 1975-ųjų metų Helsinkio Konferenciją, nei į jos baigiamuosius dokumentus, nei į visą Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos darbą negalime žvelgti vien šaltu racionaliu žvilgsniu. Tai – ir Lietuvos laisvės bylos dalis, mūsų kelio į atgimimą, nepriklausomybės atkūrimą bei realizavimą dalis“, – sakė I. Degutienė.

Parlamento vadovės nuomone, šiandien dažnas žmogus, žvelgdamas į Helsinkio baigiamąjį aktą, stebisi: kiek daug sutapimų tarp to, ką prieš trisdešimt penkerius metus deklaravo Europa bei pasaulis, ir tarp Lietuvos siekių dvidešimtojo amžiaus pabaigoje.  

„Tautų lygybė ir teisė apsispręsti savarankiškai, pareiga gerbti žmogaus teises ir laisves – šie ir kiti principai buvo neatsiejami Lietuvos tautinio išsivadavimo ir valstybės atkūrimo orientyrai. Šiomis nuostatomis vadovavosi Vakarų valstybių vadovai ir diplomatai, nepripažindami Lietuvos okupacijos. Šiuos dokumentus realizuodami, drąsiausi okupuotos Lietuvos žmonės susibūrė į Helsinkio grupę ir siekė pranešti pasauliui apie tikrąją žmogaus teisių ir laisvių padėtį Sovietų Sąjungoje“, – sakė Seimo Pirmininkė.

I. Degutienė pažymėjo, kad toks žingsnis sukėlė skirtingas reakcijas. 

„Okupacinė valdžia baudė kalėjimais, tremtimi, priverstiniu gydymu psichiatrijos ligoninėse. Tuo tarpu laisvasis pasaulis lietuvių, rusų ir ukrainiečių Helsinkio grupes nominavo Nobelio taikos premijai. Neabejotina, kad Lietuvos kelias į dabartį – laisvą valstybę be svetimos kariuomenės – be šių organizacijų būtų buvęs ir sunkesnis, ir ilgesnis“, – sakė Parlamento vadovė.  

Seimo Pirmininkės nuomone, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vaidmuo išvedant sovietinę kariuomenę ir įtvirtinant Baltijos valstybių tarptautinį savarankiškumą  nusipelno deramos pagarbos.  

„Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ESBO – ne tik iššūkis Lietuvos užsienio politikai, bet ir simbolinė padėka šiai organizacijai“, – sakė I. Degutienė. 

Parlamento vadovė padėkojo visiems, kurie kalbėjo, rašė ir dirbo tuomet, kai kūrėsi Helsinkio grupė ir kai mes gyvenome tik teisingesnės ir laisvesnės ateities viltimis. 

„Tai, kas atrodė nerealu, tapo pačia tikriausia realybe. Imperija, demonstravusi stipriausią karinę galią, nustojo egzistavusi, o persekioti, teisti, kankinti ir šmeižti žmonės sulaukė tautos ir pasaulio dėkingumo. Vien už tai organizacijos, apie kurių veiklą šiandien kalbėjome, vertos padėkos, vertos garbingos vietos pasaulio, Europos ir, žinoma, Lietuvos istorijoje. Dėkoju visiems, kurie šiandien išmintingais žodžiais ir prasmingais darbais tą istoriją tęsia“, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės sekretoriatas

Seimo Pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ