Pranešimai žiniasklaidai 

EN  FR

Seimo Pirmininkė I. Degutienė: neteisingas ir labai siauras būtų požiūris palikti Jono Jablonskio darbus tik kalbos mokslui, kalbos istorijai


2010 m. lapkričio 30 d. pranešimas VIR

 

Lapkričio 30 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo paminėtos vieno iškiliausių Lietuvos kalbininkų, valstybės ir kultūros veikėjų, Jono Jablonskio 150-osioms gimimo metinės.

 

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, tardama įžanginį žodį, pažymėjo, kad J. Jablonskiui turėtų būti skiriama garbinga vieta ne tik gramatikos istorijoje.

 

„Man visada šiek tiek apmaudu, kai Jonui Jablonskiui skiriama garbinga vieta gramatikos istorijoje, ir tarsi viskas tuo baigiasi. Bet, gerbiamieji, pamąstykime, ką reiškė mūsų tautai ir juo labiau valstybei, XX amžiaus pradžioje praktiškai iš naujo kuriančiai savąjį identitetą, turėti norminę kalbą?“, – klausė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad tautą kuria ir įtvirtina bendra žemė, bendros tradicijos ir bendra kalba, ir būtent šis pastarasis veiksnys anuomet buvo bene labiausiai pažeidžiamas.

 

„Po daugiau nei šimtą metų carinės Rusijos vykdytos rusinimo politikos, o prieš tai šimtmečius vykdyto lenkinimo, Lietuva tik per savo pasišventėlius, per knygnešius ir daraktorių mokyklas išsaugojo savo šaknis ir ėmėsi kurti bendrinę kalbą, kuri greitai tapo viešojo gyvenimo dalimi ir tarsi skiepas medyje natūraliai prigijo spaudoje, švietime, valstybės reikaluose ar ūkio tvarkyme. Todėl dar kartą sakau: neteisingas ir labai siauras būtų požiūris palikti Jono Jablonskio darbus tik kalbos mokslui, kalbos istorijai“, – sakė I. Degutienė.

 

Parlamento vadovės nuomone, visa J. Jablonskio kūryba ir darbai buvo grįsti gyva tradicija ir gyvu žodžiu.

 

„Visi jo raštai ir bendrinės kalbos kūrimas, visos teorinės formuluotės pagrįstos gyva tautos atmintimi, perteikta tautosakos, ir gyvu žodžiu, atsineštu iš valstiečio buities, iš studento, iš šalia esančio žmogaus. Tokie dalykai liudija puikią gramatinę, kalbinę klausą, bet kartu – ir itin atidžią tautinę klausą, dvasinę klausą“, – sakė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkė paragino deramai įvertinti šios iškilios mūsų tautos asmenybės palikimą.

 

„Mokėkime deramai įvertinti šio žmogaus darbus, mokėkime deramai įsižiūrėti į šios asmenybės dvasią, savo dydžiu ir svarba prilygstančią Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus ir kitų didžių Lietuvos kūrėjų dvasiai“, – kvietė I. Degutienė.

 

Parlamento vadovė linkėjo neleisti tokioms istorinėms asmenybėms likti vien garbingais mokslininkais, bet vertinti juos kaip itin svarbius mūsų tautinei sąmonei ir tapatybei žmones.

 

„Mano noras ir palinkėjimas liekas tas pats, kurį išsakiau posėdžiui prasidedant: neleiskime valstybės masto asmenybėms likti tik nusipelniusiais ir gerbiamais mokslininkais. Matykime juos ir jų darbus šiek tiek platesniame horizonte, šiek tiek skvarbesnėje šviesoje – lietuvių tautos, Lietuvos valstybės kultūrinės ir dvasinės pilnatvės šviesoje“, – sakė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkės įžanginis žodis.

 

Seimo Pirmininkės sekretoriatas

 

Seimo Pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073

 





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ