2010
m. gruodžio 18 d. pranešimas VIR
Seimo
Pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo parlamente surengtuose dešimtuosiuose
nacionaliniuose maldos pusryčiuose, kurių tema Amžinosios vertybės bei
politinė išmintis krizės ir sunkmečio fone".
Sveikindama
maldos pusryčių svečius, I. Degutienė paragino ne tik susimąstyti, kaip
mes pasitinkame Kalėdas Kristaus gimimą, bet ir pagalvoti apie vertybes,
kuriomis grindžiame savo gyvenimus ir kuriomis remdamiesi kuriame Lietuvos
valstybę.
Seimo
Pirmininkės nuomone, artėjant gražiausioms krikščioniškoms metų ir šeimų
šventėms, į maldos pusryčius susiburta susikaupti maldoje ir uždegti Tikėjimo,
Vilties ir Meilės liepsną savo širdyse ir protuose, savo ir artimųjų
gyvenimuose.
Tačiau
ne vien tai. Jau rytoj įžengsime į paskutinę, ketvirtąją, advento savaitę prieš
pat Kalėdas. Tad šiandien ir čia turime puikią galimybę savęs pačių paklausti:
koks buvo ir yra šis džiaugsmingas laukimas, kaip jį išgyvenau ir išgyvenu, o
gal per visus darbus ir rūpesčius taip ir neturėjau progos susimąstyti: kaip aš
pasitiksiu ateinantį Kristų?, sakė I. Degutienė.
Parlamento
vadovė prisiminė ir popiežiaus Benedikto XVI mintis, išsakytas prieš keletą
savaičių, prasidedant adventui: Laukimas persmelkia mūsų asmeninį, šeimyninį,
socialinį gyvenimą. Laukimas yra dalis tūkstančių situacijų, nuo mažų ir
banalių iki pačių svarbiausių, kurios mus visiškai įtraukia. Pagalvokime, tarp
jų, apie sutuoktinių vaiko laukimą, apie iš toli atvykstantį mūsų giminaičio ar
bičiulio laukimą, apie egzamino ar pokalbio dėl darbo rezultatų laukiantį
jaunuolį, apie susitikimo su mylimu žmogumi laukimą, apie atsakymo į laišką ar
atleidimo priėmimo laukimą. Būtų galima pasakyti, kad žmogus yra gyvas kol
laukia, kol jo širdyje gyva viltis.
I. Degutienė
sakė tikinti, kad visi esame vienaip ar kitaip pergyvenę tokias laukimo
akimirkas, kai tarsi ir esame pasirengę, bet vis vien naujai peržiūrime viską,
apžvelgiame visas kerteles, susimąstome, ar visi daiktai yra savo vietose ir ar
tikrai nieko nepritrūks.
Deja,
bet šiandieniniame Lietuvos gyvenime matau ypač daug dvasinio pasimetimo,
dažnas savo gyvenimą grindžia vien materialine ar finansine nauda, bet ne
šimtmečių išbandyta dvasios stiprybe. Šiandien tarsi turime viską, ko tik
užsigeidžiame. Tačiau širdimi jaučiame: visgi kažko trūksta. Net ir šiomis
savaitėmis vykstančios gausios labdaros ir paramos akcijos kartais panašėja
vien į renginius, skirtus sąžinei nuraminti. Surenkame keturženklį telefono
numerį, paaukojame keletą litų ir tarsi atsikratome priekaišto patys sau,
bandome įtikinti save, kad padarėme viską likimo labiau nuskriaustiems vaikams
ar seneliams padėti, - sakė Seimo Pirmininkė.
Jos
nuomone, tokiomis akimirkomis jausmas, kad kažko vis trūksta, išlieka.
Nes
svarbiausia yra ne paaukotas litas, ne stokojantiems parūpinta sriuba, bet
asmeninis dėmesys kiekvienam sunkiau gyvenančiam, vienišam, stokojančiam.
Žinoma, materialinė parama ir pagalba yra svarbu. Tačiau dar svarbiau
ištiesti ranką, apkabinti, ištarti šiltą žodį. Tik tuomet širdį užlies palaima,
kad tikrai padariau viską, kad Lietuvoje būtų mažiau atstumtų, mažiau vienišų,
mažiau stokojančių žmonių, sakė I. Degutienė ir klausė, ar nepraradome
šio nuoširdaus rūpesčio, laukimo, troškimo pasitarnauti artimui, ar nenuklydome
patogesniais keliais.
Norėčiau
pasakyti, kad nepraradome. Tačiau laikome visas šias vertybes paslėpę kažkur
giliai ir tik retkarčiais, tik nedrąsiai, atskleidžiame jas, prabylame apie jas
garsiau ir aiškiau, sakė I. Degutienė.
Seimo
Pirmininkė priminė ir Evangelijos pagal Matą pasakojimą apie išmintingą žmogų,
statantį namą ant uolos ir apie paiką žmogų, statantį ant smėlio.
Kartais
atrodo, kad mūsų dvidešimt metų trunkanti valstybės namo statyba vyksta ne ant
tų pamatų, kad statoma ant smėlio. Daug kas gaunasi kreivai, šleivai, ne taip,
kaip norėtųsi. Tačiau tai nereiškia, kad nieko pakeisti negalime. Galime šiuos
pamatus sutvirtinti, galime juos stiprinti, galime juos atnaujinti ir taip
sutvirtinti visą valstybę. Juolab, kad ir 1991 metų nekaltų aukų krauju ir
nepriklausomos valstybės viltimi sutvirtinti pamatai yra išties tvirti, nes
jokia veidmainystė ar melas jų sugriauti nesugebės, jei tik neprarasime
kertinių vertybių, sudarančių šių pamatų kertinius akmenis, sakė I. Degutienė.
Parlamento
vadovė priminė ir popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, prieš septyniolika metų
sakytus Lietuvos jaunimui, kuriuos Prezidentas Valdas Adamkus citavo ir pernai
vykusių maldos pusryčių metu, ir kurie nepraranda aktualumo: Tavęs, Lietuvos
jaunime, laukia sunkus, bet garbingas uždavinys: ne nuo langų, bet nuo pamatų
pastatyti savo krašto ateitį.
Nes
valstybės, visuomenės ir bendro sugyvenimo bei santarvės namo statyba niekuomet
nesibaigia, nes diena iš dienos turime stiprinti ir šio namo pamatus, ir jo
sienas, ir prižiūrėti langus ar stogą. Prisiminti, kokiomis vertybėmis
grindžiame savo gyvenimus net ir sunkiausiomis akimirkomis, net ir sunkmečio
laikotarpiu, sakė I. Degutienė.
Seimo
Pirmininkė pabrėžė, kad Kūčių vakaras ir Šventos Kalėdos suteikia tokią
nuostabią galimybę susiburti šeimos rate ir susėdus prie bendro stalo dalintis
šiluma, meile, viltimi.
Dalintis
vertybėmis, kurios mus jungia ir daro neišardoma šeima, sutvirtina mūsų
bendruomeninius ryšius ir leidžia tikėti ateitimi. Tad, kad ir kokie rūpesčiai
mus slėgtų, tikiu: visi sunkumai praeis, o pamatinės vertybės išliks ir telks
mus, sakė parlamento vadovė, linkėdama visų namams nepritrūkti tokių
nepakeičiamų gyvenimo prieskonių, kaip Tikėjimas, Viltis ir Meilė.
Nacionalinius
maldos pusryčius Seimo Pirmininkė rengia kartu su parlamentine maldos grupe.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Atstovas spaudai Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073
