2011 m. gegužės 10 d. pranešimas VIR
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad nesant Europos Sąjungos narių bendro sutarimo dėl Ukrainos narystės ES, prasminga daryti tai, kas įmanoma šiandien susitelkti ties ES laisvosios prekybos erdvės plėtra ir bevizio režimo tarp ES ir Ukrainos kūrimu.
Tai Seimo Pirmininkė sakė dalyvaudama neeiliniame trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentinės asamblėjos prezidiumo posėdyje Europos Parlamente Strasbūre (Prancūzijoje).
I. Degutienė pažymėjo, kad praėjus vos savaitei po Gegužės 3-iosios Konstitucijos 220-ųjų metinių paminėjimo Lenkijoje ir Lietuvoje toks Strasbūre vykstantis susitikimas yra simboliškas.
Esu tikra, kad mūsų buvimas čia paremtas ta pačia dvasia ir tomis pačiomis europinėmis vertybėmis, kurios lėmė šio svarbaus politinės mūsų pirmtakų veiklos dokumento, beje pirmosios Europos rašytinės konstitucijos atsiradimą, ir tai neabejotinai yra ne tik mūsų, bet ir visos Europos vertinga politinio paveldo dalis, sakė Seimo Pirmininkė ir pabrėžė, kad šio paveldo vieta ne tik istorinėje atmintyje.
Parlamento vadovė pažymėjo, kad šiandien ne tik prisimenama bendra patirtis ir bendros nuostatos, bet ir siekiama konkrečiais darbais paveikti politinius Europos procesus.
Istorinė trijų tautų lietuvių, lenkų ir ukrainiečių unijinės valstybės tradicija šiandien reikalauja modernių, geriausiai dabartį atitinkančių bendrų veiklos krypčių, sakė I. Degutienė.
Ji pripažino, kad Ukrainos kelyje į Europos Sąjungą nuolat iškyla nemažai kliūčių, tačiau būtina vertinti ne tik dabartį, bet ir galvoti apie perspektyvą.
Todėl privalome dar kartą aiškiai išsakyti nuostatą: kol Ukraina netaps visateise Europos Sąjungos nare, bendrų Europos saugumo namų statyba tikrai nebus baigta. Supraskime: Ukraina ne Europos kaimynė, o europietiška valstybė, kuri buvo ir turi likti Europoje, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė paragino visas puses susitelkti ties ES laisvosios prekybos erdvės plėtra ir bevizio režimo tarp ES ir Ukrainos kūrimu.
Europos Sąjunga privalo kuo plačiau atverti savo rinką. Bet šią mintį noriu pabrėžti šis dalinis atsivėrimas jokiu būdu negali būti suvokiamas kaip alternatyva Ukrainos narystei Europos Sąjungoje, o tik kaip tarpinė stotelė nuosekliame kelyje į visavertę narystę Bendrijoje, sakė Parlamento vadovė ir pasveikino pastaruoju metu ES ir Ukrainos derybose dėl laisvos prekybos pastebimą realią pažangą.
I. Degutienė paragino siekti, kad ES ir Ukrainos laisvos prekybos sutartis būtų pirmoji Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutartis Rytų kaimynystėje, numatanti kiek įmanoma ambicingesnį laisvosios prekybos režimą.
Tai nėra vien ekonominiai sprendimai, nes Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimas dėl laisvos tarpusavio prekybos ilgainiui galėtų tapti tarpine Ukrainos stotele į visavertę narystę Europos Sąjungoje. Kita vertus, laikantis principinių strateginių nuostatų, būtina reaguoti ir į naujus iššūkius, kurių nuolat kyla. Atidžiai stebime situaciją dėl padidėjusio Rusijos spaudimo Ukrainai prisijungti prie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos. Neabejotina, jog šis spaudimas tapo pašaliniu faktoriumi, smarkiai veikiančiu Europos Sąjungos ir Ukrainos derybas, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė sakė neabejojanti, kad Ukrainos prisijungimas prie šios muitų sąjungos ne tik padarytų neįmanomą laisvos prekybos su ES sutartį, bet ir atneštų Ukrainai labai didelių nuostolių Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).
Nuolat girdime žinių, kad Rusija suteiks Ukrainai nuolaidų už dujas, jei ši jungsis prie muitų sąjungos ir atsisakys laisvos prekybos su Europos Sąjunga. Rusija tvirtina, jog su Europos Sąjunga dėl laisvos prekybos geriausia derėtis visiems kartu, t.y. Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjungai ir Ukrainai kaip tokios sąjungos potencialiai narei. Akivaizdu, jog Rusija, lošdama šį geopolitinį žaidimą, jau išsitraukė savo pagrindinį kozirį dujų kainų politiką. Tad Ukrainai tenka tikrai sunkus išbandymas, sakė I. Degutienė.
Tačiau Seimo Pirmininkė pabrėžė tikinti Ukrainos vadovų tvirtai reiškiamais teiginiais, kad šių Rusijos siūlymų kontekste Ukrainos prioritetai nesikeičia ir kad Ukraina sieks pabaigti derybas dėl laisvos prekybos su ES dar šiais metais.
Kad tai virstų realybe, ir kiek galima greičiau, aktualu mums visiems. Juk visi suprantame: kuo greičiau bus sudaryta laisvos prekybos sutartis tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos, tuo greičiau atkris geopolitinis Muitų sąjungos klausimas. Europos Sąjunga turi tai suvokti ir imtis priemonių, kad galimybių langas Ukrainoje neužsidarytų, sakė I. Degutienė.
Jos nuomone, pasiekta sutartis su ES reikštų, kad Ukraina pagaliau nustojo būti dviejų integracinių erdvių kryžkelėje ir kad europinė integracija nėra tik tušti žodžiai.
2011 m. gegužės 10 d. Strasbūre rengiamame posėdyje dalyvavo ne tik trijų valstybių parlamentų pirmininkai, bet ir Europos Parlamento vadovas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek) bei Europos Parlamento nariai.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovai antradienį taip pat stebės EP plenarinį posėdį.
Pasibaigus oficialiai trišalės parlamentinės asamblėjos programai yra planuojamas Seimo Pirmininkės susitikimas su Europos Komisijos nariu, atsakingu už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu, Algirdu Gediminu Šemeta. EK narys pristatys Seimo Pirmininkei nemažai nerimo Lietuvoje dėl galimo dyzelinių degalų brangimo sukėlusią ES energijos apmokestinimo reformos direktyvą.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Seimo Pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073
