2011 m. gegužės 16 d. pranešimas VIR
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasveikino į bendrą posėdį Lietuvos Seime susirinkusius Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos parlamentų gynybos komitetų delegacijų narius.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad saugumo ir gynybos klausimai tradiciškai priskiriami didžiosios politikos sričiai, kuri lemia valstybių politinį savarankiškumą, saugo ir gina nacionalinius interesus.
Todėl faktas, kad konsultacijos tokiais svarbiais klausimais Šiaurės ir Baltijos jūros regione vyksta reguliariai ir bendrai, liudija, jog mūsų valstybių požiūriai į šiuolaikinius saugumo ir gynybos politikos iššūkius tampa vis artimesni, o tai savo ruožtu lemia glaudesnio ir intensyvesnio bendradarbiavimo tąsą, sakė I. Degutienė.
Jos nuomone, tok glaudus regioninis bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje sudaro sąlygas ne pačioms didžiausioms ir ne įtakingiausioms Europos saugumo sistemos dalyvėms nelikti didžiųjų valstybių politikos periferijoje.
Nes ir mažos valstybės privalo turėti savo balsą ir savo požiūrį didžiosios politikos procesuose. Tik veikdami kartu, siūlydami optimalius visam regionui sprendimus, koordinuodami savo veiksmus ir vienu balsu kalbėdami prie derybų stalo, kur priimami strateginiai Europos saugumą lemiantys sprendimai, galime tikėtis geriausių rezultatų. Būtų idealu, jei šis procesas taptų impulsu rastis Šiaurės ir Baltijos jūros regiono saugumo bendruomenei, vienijamai bendros saugumo sampratos, tvirtino I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į konkrečius iššūkius, kurie šiandien kelia daugiausiai nerimo Europos saugumo sistemai.
Ko gero, grėsmingiausias iššūkis tai galimi slapti ar atviri didžiųjų valstybių susitarimai, kurie silpnintų tarptautinių organizacijų tokių, kaip NATO, užtikrinančių Europos saugumą pozicijas. Labai svarbu, kad į Europą nebegrįžtų kai kada ciniškos ir antivertybinės Realpolitik tendencijos, sakė Lietuvos Parlamento Pirmininkė.
I. Degutienė atkreipė dėmesį ir į dilemą, kaip į bendrus gynybos projektus įtraukti valstybes, kurios laikosi kitokios saugumo ir nacionalinių interesų sampratos, bei kartu neleisti tokioms valstybėms kontroliuoti Europos saugumo procesų ar įgyti jiems neproporcingai didelę įtaką.
Manau, jog būtent šis klausimas iškyla, kai NATO ieško galimybių bendradarbiauti su Rusija kuriant priešraketinės gynybos sistemą, sakė Seimo Pirmininkė.
Jos nuomone, itin svarbia išlieka ir energetinio saugumo tema, kuri jau tikrai įsitvirtino daugelio Europos valstybių vidaus ir užsienio politikos darbotvarkėje.
Energetinių išteklių tiekimo monopolizavimas, energetinė diplomatija, dujų kainų politizavimas tai tik kelios šios problemos variacijos. Būtent energetinis saugumas yra svarbiausias klausimas šiandieninės Lietuvos saugumo politikos darbotvarkėje. Esame izoliuota nuo Europos Sąjungos energetinė sala, be to, įgyvendindami dujų sektoriaus pertvarką, mokame vieną didžiausių kainų Europoje už dujas. Todėl Lietuva jau suprato, kad be energetinės nepriklausomybės nebus ir politinio savarankiškumo, tačiau tai norėtume tikėti nėra vien tik Lietuvos problema, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė priminė ir jau keletą metų gvildenamą Šiaurės gynybos sąjungos idėją.
Diskusijos šia tema Šiaurės šalyse ypač suaktyvėjo 2008 metais, po Rusijos ir Gruzijos karo. Mums būtų labai įdomu žinoti, ar Šiaurės šalys, projektuodamos tokią gynybos sąjungą, mato joje ir Baltijos valstybes? Kokios šios idėjos stipriosios ir silpnosios pusės? Norėtųsi, kad šioje konferencijoje būtų kalbama ir apie tai, nes apie šią temą jau esame diskutavę ir NB8 formato parlamentų pirmininkų susitikimuose, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė palinkėjo, kad bendros Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos parlamentų gynybos komitetų konsultacijos būtų gyvos, turiningos ir atneštų sėkmingų rezultatų.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Seimo Pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073
