2011 m. birželio 22 d. pranešimas VIR
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė lankėsi Telšiuose, kur dalyvavo Telšių senosiose kapinėse vykusioje Rainių kankinių pagerbimo ceremonijoje ir bendroje maldoje už nekaltas aukas, klausėsi poetinės oratorijos „Diena, kai atėjo laikas verkti“ prie buvusio Telšių kalėjimo.
Kalbėdama renginio dalyviams Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad šiandien esame netoli vietovės, kurios vien tik ištartas pavadinimas priverčia susimąstyti ir prisiminti tragišką tautos praeitį.
„Rainiai kiekvienam doram Lietuvos žmogui reiškia tą patį, ką ir KGB kalėjimas Lukiškių aikštėje ar Tuskulėnų parkas, žodžiai „Inta“ ar „Mordovija“. Tai mums, mūsų tautai, jau niekada nebus vien geografiniai vietovių pavadinimai. Tai – tautos ir valstybės tragedijos simboliai, primenantys laisvės kankines ir kankinius, padėjusius galvas už laisvę ir tiesą, padėjusius galvas už Lietuvą“, – sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė priminė, kad Rainių žemėje prieš septyniasdešimt metų buvo pralietas nekaltų žmonių kraujas.
„Naktis iš 1941-ųjų birželio 24-osios į 25-ąją buvo tarsi žiauri birželio 14-osios didžiųjų trėmimų tąsa. Sovietų okupantai, supratę, kad nespės ištremti visų, kuriuos ketino, bėgdami iš Lietuvos, jos piliečius tiesiog žudė. Žiauriai ir sadistiškai, kankindami ir tyčiodamiesi iš jau nužudytų. Kai Lietuvai atsirado galimybė deramai krikščioniškai perlaidoti savo laisvės aukas, atsivėrė šiurpūs vaizdai, primenantys lenkų Katynės tragediją ar koncentracijos stovyklas“, – teigė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad tie sovietų okupantų vadinami „politiniai kaliniai“ ir mirtinai pavojingi sovietų režimo priešai iš tikrųjų buvo gimnazistai ir jų mokytojai, ūkininkai, tarnautojai, darbininkai.
„Bet gal iš tikrųjų sovietų smogikai ir jų pakalikai šiuo atveju neklydo – gal iš tikrųjų kiekvienas doras lietuvis, kiekvienas doras ir sąžinės nepraradęs, bet kuriai tautai priklausantis Lietuvos žmogus, buvo grėsmė sovietiniam režimui. Savo meile tiesai ir laisvei, savo buvimu žmogumi – neišduodančiu ir neparsiduodančiu, nesiklaupiančiu ir nepataikaujančiu okupantui, netampančiu kolaborantu“, - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė paragino įsižiūrėti į Rainių tragedijos nuotraukas, įsiskaityti į dokumentus ir istorines knygas.
„Išgirskime šią laisvės dvasios žinią, pasiekiančią mus iš 1941-ųjų. Negailėkime laiko ir pastangų perduoti ją kuo platesniam žmonių ratui, ypač jaunimui, moksleiviams. Kad Lietuva niekada nepamirštų, kas pasiaukojo už jos laisvę. Kad kiekvieno žmogaus atmintyje ir širdyje rastųsi vieta Rainių žudynių aukoms ir visoms Lietuvos laisvės aukoms. Amžinoji ramybė telydi visus Rainiuose nužudytus Lietuvos žmones! Amžinas tautos dėkingumas ir pagarba per amžius tesaugo jų vardus ir auką!“, – sakė I. Degutienė.
I. Degutienė taip pat išlydėjo simbolinio gyvo jaunimo vėrinio nuo buvusio kalėjimo iki Rainių koplyčios „Atminties gija – gyvybės liudijimas“ dalyvius.
Išlydėjusi procesiją į Rainių koplyčią, Seimo Pirmininkė kartu su J. E. Telšių vyskupu Jonu Boruta lankėsi Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros kriptoje, kur pagerbė vyskupų – Vasario 16-osios Akto signataro Justino Staugaičio, Vincento Borisevičiaus ir Pranciškaus Ramanausko atminimą.
1941 metais naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją traukiantis sovietų armijai jos kariškių Rainių miškelyje žiauriai nukankinti 76 politiniai kaliniai, suimti 1940–1941 metais ir kalinti Telšių kalėjime.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Seimo Pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073
