Pranešimai žiniasklaidai 

2011 m. birželio 30 d. pranešimas VIR

 

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo Seime surengtame Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo susitikime „Kelias į demokratiją: Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo vaidmuo“ ir pasveikino tarptautinio renginio dalyvius.

 

Pradėdama forumą Seimo Pirmininkė svečiams priminė, kad šiandien minime Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimimo šimtmetį, o šiuos metus Lietuva ir Lenkija, o taip pat ir UNESCO yra paskelbusi šio iškilaus poeto ir rašytojo metais.

 

I. Degutienė pabrėžė, kad dar tik pernai šiame Seime įvyko steigiamasis Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo susitikimas ir simbolišku pavadino šiandieninį susitikimą, kuris vyksta artėjant Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai finišui.

 

„Per pirmąjį Parlamentinio forumo susitikimą kalbėjome apie demokratijos būklę ir jos pasaulines tendencijas. Šiandien, prabėgus metams, klausiame: ar galime teigti, jog kas nors kokybiškai pasikeitė? Ar radome sprendimų įveikti problemas, kurias kėlėme pirmojo susitikimo metu? Be abejo, ryškiausi pastarųjų metų pasaulinio masto įvykiai – demokratinės revoliucijos arabų pasaulyje – perbraižė demokratinį pasaulio žemėlapį. Bet ar tai leidžia teigti, kad prasidėjo nauja ir negrįžtama demokratijos banga?“, – klausė I. Degutienė.

 

Jos nuomone, šiandieninis pasaulis sparčiai keičiasi, kyla naujos karinės ir ekonominės jėgos, regimos sunkiai apčiuopiamos grėsmės ir naujos skiriamosios linijos tarp demokratinių ir autoritarinių režimų.

 

„Akivaizdu, jog autoritarinės valstybės tarptautiniu lygmeniu ir toliau propaguoja savo politinio, ekonominio ir socialinio modelio privalumus, o tarptautinė finansinė parama dažnai išnaudojama nedemokratiniams politiniams režimams palaikyti. Ir visa tai sukuria sąlygas „demokratijos stagnacijai“. Tačiau kartu terpę šiems procesams kuria ir tarptautinė aplinka, o svarbiausia – stiprėjančios „realpolitik“ tendencijos. Kartkartėmis išaiškėjantys didžiųjų valstybių geopolitiniai mainai, įtakos sferų braižymas prisideda prie demokratijos plėtros „įšaldymo“ ir netgi padeda įteisinti autoritarines tendencijas“, – teigė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad autoritarinės valstybės šiuolaikiniame pasaulyje ieško naujų pasiteisinimo ir įsitvirtinimo būdų.

 

„Naudojama „savojo raidos kelio“ ir modernizacijos retorika. Išryškėjo nauja tendencija, kai politinis autoritarizmas veikia kartu su liberalia ekonomika. Kinijos pasirinktas ekonomikos ir politikos modelis – pavyzdys, kuri siekia atkartoti ir kitos į autoritarizmą linkusios valstybės. Negalime leisti, kad demokratijos ribojimas būtų teisinamas modernizacijos sąvoka. Modernizacija niekada nebuvo ir nėra vien tik technologijų perėmimas ir ekonominė pažanga. Turime kalbėti apie gilesnę, esminę modernizaciją, apimančią politines reformas, teisės viršenybės principą ir pilietinės visuomenės plėtrą“, – sakė parlamento Pirmininkė.

 

Ji klausė forumo dalyvių, ar Vakarai susitaikys su autoritarinių režimų siūlomomis žaidimo taisyklėmis, kai ekonominė modernizacija iš esmės tik sustiprina autoritarinius režimus? Ar Vakarų demokratijos turi svertų realiai pakeisti šias vien tik politiniam autoritarizmui palankias žaidimo taisykles?

 

„Pabaigai norėčiau keletą sakinių skirti Rytų Europai. Akivaizdu, Rytų Europos valstybės tebėra geopolitinėje kryžkelėje, nes yra įspraustos tarp dviejų erdvių – Europos Sąjungos iš vienos pusės ir vis labiau stiprėjančių ekonominių ir karinių integracinių procesų, – iš kitos. Ir tai tikrai nėra vien tik paprastos skirtingų politinių ir ekonominių organizacijų varžybos. Tai – esminė konkurencija tarp skirtingų vertybinių ir politinių sistemų, tarp skirtingų demokratijos sampratų“, – sakė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkės nuomone, vis tai dar kartą aiškiai parodo, kad Europos saugumo sistemos kūrimas vis dar nebaigtas.

 

„Jeigu ES ir NATO nesugebės atrasti būdų, kaip Rytų partnerėms ištrūkti iš šių geopolitinių spąstų, deja, Europos saugumo sistemos kūrimą užbaigs Rusija. Užbaigs, suprantama, pagal savo interesus. Turime aiškiai suvokti, jog galimybę ištrūkti iš šio uždaro rato Rytų Europos valstybės gaus tik tada, kai Europos Sąjunga atvers šioms šalims narystės ES perspektyvą. Tai, ko gero, –  pati efektyviausia ES turima demokratijos ir europinių taisyklių skatinimo priemonė. Deja, ES akivaizdžiai primiršo šį savo privalumą, ir turime jai apie tai nuolat priminti“, – sakė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkė teigė, kad du dalykai liko nepakitę – tai rimtos grėsmės pasaulio saugumui ir demokratijai bei būtinybė mąstyti bei ieškoti išeičių pasauliniu lygiu.

 

„Jei nesiimsime bendrų veiksmų, taika ir stabilumas bus trūkstami dėmenys pasaulyje, padalytame į tuos, kurie turi, ir tuos, kurie neturi pamatinės teisės į saugumą bei gerovę. Siūlau įsiklausyti į prieš kelis metus JAV senatoriaus Johno McCaino pasakytus žodžius: „Turime apibrėžti savo politiką ne tik pagal tai, prieš ką mes kovojame, bet ir pagal tai, už ką mes esame“. Visi esame „už” pasaulio demokratijų ateitį“, – sakė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkės sekretoriatas

 

Seimo Pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073