2011 m. rugsėjo 10 d. pranešimas VIR
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, pirmininkaudama Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingam minėjimui, skirtam Lietuvos atkurtos nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo dvidešimtmečiui, pristatė renginyje kalbančius svečius ir įvardino jų nuopelnus atkuriamai Lietuvos valstybei.
Pristatydama nepriklausomybės gynėją, pirmąjį po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės vadovą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo Pirmininką, Nepriklausomybės Akto signatarą, Europos Parlamento narį profesorių Vytautą Landsbergį, Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad jam teko nelengva pareiga belstis į užsienio valstybių vadovų sąžinę.
Prieš 20 metų pirmieji užsienio valstybių ambasadoriai teikė skiriamuosius raštus pirmajam po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės vadovui, Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Jo politinis sumanumas ir įžvalga bei bekompromisis siekimas tarptautinėje arenoje įtvirtinti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę stebino ir glumino ne vieną užsienio vadovą ar žurnalistą. Lietuva Vytauto Landsbergio asmenyje ne vieną kartą beldėsi į galingiausių pasaulio valstybių vadovų sąžinę, deja, dažnai taip ir nesulaukdama palankaus atsakymo. Susitikimuose su užsienio valstybių parlamentų delegacijomis ar aukščiausiais valstybių vadovais Vytautas Landsbergis ne kartą kantriai aiškino apie Lietuvos žmonių širdyse gyvą tikėjimą tiesa ir teisingumu, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad kitas minėjimo kalbėtojas, Emanuelis Zingeris yra ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ir pirmasis Aukščiausios Tarybos Atkuriamojo Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininkas, kuris ir dabar vadovauja Seimo Užsienio reikalų komitetui.
Priėmus Kovo 11-osios Aktą, daugeliui Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputatų užsienio politika buvo nauja ir neįprasta. Daugeliui jų teko imtis ir politiko, ir diplomato vaidmens, dažnai vadovautis tik savo intuicija ar savo sąžine, remtis savo asmeniniais ryšiais. Džiugu, kad tais sudėtingais laikais Atkuriamojo Seimo Užsienio reikalų komisijos nariai galėjo semtis patirties iš tokių mūsų diplomatijos šviesuolių kaip paskutinis prieškario užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, užsienyje veikę diplomatai Stasys Lozoraitis jaunesnysis, Kazys Lozoraitis, Anicetas Simutis, Antanas Stasys Bačkis, Adolfas Venskus, Antanas Dambrava ir kiti, sakė I. Degutienė.
Pristatydama Algirdą Saudargą pirmąjį užsienio reikalų ministrą, kuris po Kovo 11-osios tiesė nepriklausomos Lietuvos valstybės diplomatijos kelią, o šiandien yra Europos Parlamento narys, Seimo Pirmininkė priminė, kad jam teko pareiga iš nieko kurti Lietuvos diplomatinę darnybą.
Pirmieji po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos diplomatijos žingsniai buvo audringi ir kartais net spontaniški, nes reikėjo greitai reaguoti į užsienio valstybių institucijų pareiškimus, atkurti nepriklausomos valstybės diplomatinį korpusą, surasti žmonių, kurie nebaigę diplomatijos mokslų, mokydamiesi protokolo taisyklių, sutiktų atvykusias delegacijas, vestų svarbias derybas, rengtų tarptautines sutartis, protokolus, o išvykę į užsienį pasakotų apie sovietų okupaciją, vykdytas žiaurias represijas ir ilgus metus trukusį partizaninį karą. Praėjus tik penkioms dienoms nuo paskyrimo užsienio reikalų ministru Algirdas Saudargas jau atstovavo savo valstybei susitikime Varšuvoje su Lenkijos užsienio reikalų ministru Kšištofu Skubiševskiu, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad dvidešimtmečio renginiuose dalyvaujantis pirmasis Švedijos Karalystės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Larsas Magnusonas primena, kad būtent Švedija pirmoji iš Vakarų valstybių atidarė savo diplomatinę atstovybę Vilniuje.
Šiandien sunku išvardyti visus Lietuvoje apsilankiusius aukštus užsienio valstybių vadovus, parlamentų ir tarptautinių delegacijų narius. Mūsų širdyse ir atmintyje išliks dėkingumas užsienio valstybių parlamentarams, žurnalistams, politikams ir visuomenės veikėjams, Kovo 11-osios išvakarėse ir vėliau atvykusiems į Lietuvą. Esame dėkingi užsienio valstybių piliečiams, kurie palaikė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę ir raštu, ir eidami į mitingus savo miestų aikštėse. Nuoširdų ačiū tariame ir Švedijos piliečiams, kurie nuo 1990 iki 1991 metų rugsėjo mėnesio kiekvieną pirmadienį vienoje Stokholmo aikščių rinkdavosi į Baltijos valstybių palaikymo mitingus. Lietuviai prisimena ir tai, kad prieš dvidešimt metų, rugpjūčio 29-ąją, praėjus tik dienai po diplomatinių santykių atnaujinimo, Švedijos Karalystė pirmoji iš Vakarų valstybių atidarė savo ambasadą Vilniuje, sakė I. Degutienė.
Kviesdama kalbėti užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį, Seimo Pirmininkė priminė, kad Lietuva šiandien yra visavertė tarptautinės bendrijos narė, o Lietuvos diplomatijos vadovas buvo ir aktyvus tuometinių įvykių dalyvis.
Šiandien Lietuva, būdama visateisė tarptautinės bendruomenės narė, pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, o po dvejų metų pirmininkaus ir Europos Sąjungai. Dabartinis užsienio reikalų ministras, Lietuvos diplomatinio korpuso vadovas Audronius Ažubalis buvo aktyvus mūsų menamų laikų dalyvis: Sąjūdžio metais savaitraštyje Atgimimas rengė reportažus apie atgimstančią Lietuvą, vėliau Aukščiausiojoje Taryboje darbavosi atstovu spaudai, buvo Informacijos ir analizės centro vedėjas. Jam teko ne tik dalyvauti įvairiuose istoriniuose susitikimuose, bet ir pranešti apie juos visam pasauliui, žaibiškai reaguoti į nuolat kintančią padėtį, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė, baigdama iškilmingą minėjimą, taip pat pakvietė visus ir kiekvieną atskirai būti savo šalies patriotais ir savo tėvynės ambasadoriais.
1990-aisiais Tautos valia atkūrę Lietuvos Laisvę, 1991-aisiais ją apgynę, šiandien minėjome Lietuvos grįžimo į pasaulio valstybių šeimą dvidešimtmetį. Tikiu, kad Lietuvos diplomatija ir toliau sėkmingai tęs dar didžiųjų Lietuvos kunigaikščių pradėtus diplomatijos darbus, kad nebūsime abejingi ir tiesime pagalbos ranką visiems, kovojantiems už demokratines vertybes. Taip pat tikiu, kad istorinė mūsų patirtis nenugrims į dūlančius archyvus ir liks mums kelrode žvaigžde dirbant vardan tos Lietuvos. Kiekvienas atskirai ir visi kartu būkime savo šalies patriotai, savo tėvynės ambasadoriai ne tik iš tribūnų sakomais žodžiais ar garsiai skanduodami Lietuva per krepšinio rungtynes, bet ir kiekvieną dieną savo nuveiktais darbais, savo poelgiais tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Seimo Pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys, tel.: 2396023, 8 698 42073
