2011m. lapkričio 11 d. pranešimas VIR
Sutinku su nuomone, kad iš konteksto išimtos atskiros mano pasisakymo nuostatos ir ypač straipsnio pavadinimas viename garsiame mūsų internetiniame dienraštyje nuskambėjo kaip apibendrinantis kaltinimas visai naujajai emigrantų bangai ir todėl nuoširdžiai atsiprašau visų lietuvybę emigracijoje puoselėjančių lietuvių, kuriuos toks apibendrinimas užgavo, šiandien kalbėdama Žinių radijui sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad emigravusių lietuvių likimai yra labai skirtingi, patys emigrantai labai skirtingi, emigracijos priežasčių yra daug, ir visko sumauti ant vieno kurpaliaus negalima, ir kad ji to nenorėjo daryti. Tačiau taip jau nuskambėjo viešoje erdvėje ir tai bus man gera pamoka kalbėti atsargiau ir atidžiau šia ypač jautria tema, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė akcentavo, kad yra ir kita šios problemos pusė, kurią ji ir norėjo pabrėžti kalbėdama konferencijoje apie patriotizmą tai mūsų visų atsakomybė už savo kalbą, už tūkstantmetę istoriją, už savo valstybės išsaugojimą. Mes, išrinkti į valdžią, rytoj jau joje nebebūsim, bet Lietuvos valstybė, lietuvių kalba turi išlikti ilgai. Turi išlikti tai, dėl ko dešimtmetį bunkeriuose šalo ir badavo ir miškuose galvas guldė mūsų pokario partizanai, dėl ko dešimtmečiais kalėjo mūsų disidentai, dėl ko kelios kartos kankinosi Sibiro lageriuose. To mes neturime teisės užmiršti, sakė Seimo Pirmininkė.
Irena Degutienė sakė, kad jai labai liūdna, kad emigravimas dėl emigravimo, savo kalbos ar tėvynės niekinimas kai kuriuose mūsų visuomenės sluoksniuose, ypač tarp jaunesnių žmonių, jau tapo tiesiog mada, nes neva Lietuva tai atsilikėlių šalis, čia viskas blogai, čia lieka tik kvailiai, tokios šalies greitai nebeliks. Seimo Pirmininkės nuomone, toks mąstymas yra pražūtingas Lietuvai.
Atsiprašydama emigravusių Lietuvos patriotų dėl jau minėto pasisakymo visgi tikiuosi, kad iš jo bus bent tiek naudos, jei mes visi tiek išvykę, tiek likę patys sau kiekvienas išsikelsime šiuos klausimus: kodėl pagal pragyvenimo lygį Lietuva nėra prasčiausia valstybė Europoje, juolab pasaulyje, tačiau pagal emigracijos mastus yra viena pirmaujančių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje? Kas iš tiesų lemia tokį lietuvių nusivylimą savo Tėvyne ir pačių savimi ar vien bedarbystė ir neteisinga valdžia? Ar netapo mada visada ir visur menkinti savo Tėvynę? Kodėl pagal naujausią Gerovės indeksą Lietuva užėmė 44-ąją vietą pasaulyje iš 110 įvertintų šalių, nes, kaip teigia autoriai, aukščiau pakilti Lietuvai neleido ne pragyvenimo lygis, o visuomenėje esantis perdėtas pesimizmas. Kodėl lietuviai, gyvena geriau nei latviai, bulgarai, rumunai, tačiau turimas sąlygas vertina prasčiau nei daugelis neturtingesnių Afrikos, Amerikos ar Azijos šalių žmonių?, klausė Seimo Pirmininkė.
Seimo Pirmininkė akcentavo, kad jos pasisakymo diskusijoje su pedagogais tikslas buvo ne kaltinti ką nors ar smerkti, ne iškelti vienų prieš kitus, o tiesiog pakviesti neišsibėgioti, neišsiskirstyti po kitas šalis. Norėjau pasakyti, kad nėra jau taip blogai toje laisvoje Lietuvoje, kaip užsimiršę mes kartasi pašnekame, kad ir kitose šalyse ne visada duona skalsesnė, kad nesitikėtume, kad kažkas kitas be mūsų pačių čia gali sukurti teisingumą, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Seimo Pirmininkės vyresnysis patarėjas Dalius Stancikas, tel.: (8 5) 239 6362, 8 698 42 237
