2012 m. vasario 7 d. pranešimas VIR
Pastarųjų kelerių metų įvykiai globalinė finansinė krizė, katastrofiški jos padariniai ir chaosas rinkose atskleidė, kad egzistuojančios ekonominio žaidimo taisyklės anaiptol nėra tobulos. Tai Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sakė pradedama Seime surengtą tarptautinę konferenciją Socialinė rinkos ekonomika atsakymas į pasaulinę finansinę ir ekonominę krizę ir ragindama ieškoti Lietuvos žmonėms naudingiausių sprendimų.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad visuose pasaulio kampeliuose pasėtas nerimas verčia rimtai susimąstyti apie perspektyvas ir sakėsi tikinti, jog ši konferencija gali būti bent nedidelis žingsnis į priekį ieškant efektyvių atsakymų, mokantis iš savų ir svetimų klaidų, aptariant galimus ateities scenarijus.
Tai nepaprastai svarbi užduotis. Juk dar nepamiršta 19291933 metų Didžioji depresija, prisidėjusi prie tragiškų būsimų dešimtmečių įvykių. Ir šiandien prasmingus argumentus dažnai nustelbia bauginimai bei nenoras konstruktyviai spręsti problemas. Viliuosi, kad vieni iš kitų pasisemsime idėjų, kurios padės kurti gražesnį rytojų, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės nuomone, kaip teiginys suformuluota konferencijos tema būtų dar prasmingesnė formuluojama kaip klausimas.
Istorija patvirtino, kad kraštutiniai ekonomikos raidos scenarijai nepasiteisina: nepatvari nei totalitariniams režimams būdinga absoliuti valstybės kontrolė, nei libertarinė rinkų laisvė. Tad sprendimas turėtų slypėti per vidurį. Tačiau kur būtent? Nors ir abstraktų, tačiau vieną variantų pateikia socialinė rinkos ekonomika, kuri net yra tiesiogiai paminėta Europos Sąjungos Lisabonos sutartyje, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė priminė, kad šiame modelyje akcentuojama rinkų laisvė, konkurencingumas, privati iniciatyva, tačiau ne mažiau svarbiu laikomas ir socialinio teisingumo užtikrinimas.
Nes rinkos, deja, neišvengia ydų. Turime atrasti geriausią valstybės įsikišimo ir laisvos rinkos santykį akcentuodami ne tiek vienam ar kitam deleguotų sričių skaičių, kiek analizuodami būdus ir jų taikymo efektyvumą. Socialinę rinkos ekonomiką apibrėžiantys individualumo, solidarumo bei subsidiarumo principai leidžia tikėtis, jog esminis tikslas yra ne tik ekonominis rodiklis, bet ir atsakomybė, krikščioniškojo broliškumo pajauta, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pastebėjo, kad galingiausia Europos ekonominė valstybė Vokietija ilgus dešimtmečius vadovaujasi šiuo modeliu ir įrodė, kad gali atsitiesti net ir po visa griaunančio karo.
Dabar tokia patirtis gali tapti svarbiu esamų problemų Lietuvoje ir kitose valstybėse sprendimo įrankiu. Tiesa, niekuomet negalime pamiršti, kad kitur sėkmingai įgyvendinta praktika nebūtinai duos tuos pačius rezultatus. Dėl to tikiuosi ir prasmingo mūsų pačių vertinimo svarstant, kurie būdai galėtų pasitarnauti Lietuvos visuomenei, žmonių gerovei, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Seimo Pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073
