2012 m. gegužės 3 d. pranešimas VIR
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasveikino į Parlamentinio demokratijos forumo tarptautinę konferenciją Parlamentarų vaidmuo stiprinant Rytų Europos demokratines valstybes: kelias į demokratinę visuomenę susirinkusius svečius.
I. Degutienė pažymėjo, kad dvigubi vertybiniai standartai, politiniai žaidimai su autoritarinėmis valstybėmis, jų rūšiavimas į naudingas ir nenaudingas trina ribas tarp demokratijų ir autoritarinių režimų ir pabrėžė, kad ES kartu su NATO turi tęsti atvirų durų politiką ir taip motyvuoti Rytų Europos valstybes eiti demokratijos keliu.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad gegužės 3-oji yra simboliška ne tik Lenkijai ir Lietuvai, bet ir visai Europai, nes šiandien sukanka 221 metai nuo Gegužės 3-osios Konstitucijos pirmosios rašytinės konstitucijos Europoje priėmimo. Šis dokumentas, anot Seimo Pirmininkės, neabejotinai yra Europos politikos, kultūros, istorijos paveldo dalis.
Manau, kad esminis, pamatinis istorinis ir kultūrinis Gegužės 3-iosios Konstitucijos palikimas pastangos telkti ir solidarizuoti. Ir būtent todėl tiesiogine sąšauka su istoriniu dokumentu laikau šiandien kartu su mumis esančio JAV senatoriaus Džono Makeino (John McCain) žodžius: Turime apibrėžti savo politiką ne tik pagal tai, prieš ką mes kovojame, bet ir pagal tai, už ką mes esame. Bendras buvimas už buvo skiriamasis pažangos ženklas Abiejų Tautų Respublikoje, toks jis yra ir šiandien, čia ir dabar, sakė I. Degutienė.
Pasak Seimo Pirmininkės, po Berlyno sienos griuvimo ir sovietinės imperijos suirimo atrodė, kad Europą į dvi dalis skyrusi geležinė uždanga tėra tragiška praeitis, tačiau šiandieniniai geopolitiniai procesai Rytų Europoje verčia kalbėti apie naujas skiriamąsias linijas.
Akivaizdu, jog saugių ir demokratiškomis vertybėmis paremtų bendrų Europos namų statyba dar nėra baigta. Deja, tačiau dvigubi vertybiniai standartai, politiniai žaidimai su autoritarinėmis valstybėmis, jų rūšiavimas į naudingas ir nenaudingas šiandien būdingas net ir Vakarų demokratinėms valstybėms. Tokios laikysenos padarinys trinamos ribos tarp demokratijų ir autoritarinių režimų. Deja, tokią takoskyrą išryškinti darosi vis sudėtingiau, nes pačios autoritarinės valstybės ieško ir randa vis naujų būdų pasiteisinti, įtikinti ir įsitvirtinti. Naudojama savojo raidos kelio ir modernizacijos retorika, aiškinama, kad kai kurioms tautoms istoriškai neduota gyventi demokratijos sąlygomis, - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad demokratija yra ne formali abstrakcija, o realiai pasiekiamas tikslas, tačiau ir šiandien Rytų Europa tebėra geopolitinėje kryžkelėje, nes šio regiono valstybės išsidėstę tarp dviejų labai skirtingų geopolitinių erdvių Europos Sąjungos iš vienos pusės ir vis labiau stiprėjančių ekonominių ir karinių integracinių procesų iš kitos.
Todėl principinis siekis šioje situacijoje - neleisti, kad didžiųjų valstybių tarpusavio susitarimai būtų daromi mažųjų valstybių ir demokratinių vertybių sąskaita. Ir jeigu Europos Sąjunga ir NATO nesugebės atrasti būdų, kaip Rytų partnerėms ištrūkti iš geopolitinių spąstų, deja, Europos saugumo sistemos kūrimą užbaigs kiti. Aišku, užbaigs sau naudinga kryptimi. Siekdama išvengti šio scenarijaus, Europos Sąjunga turi aiškiai apsispręsti dėl to, kur prasideda ir kur baigiasi Europa, ir kartu su NATO tęsti atvirų durų politiką. Narystės NATO ir Europos Sąjungoje perspektyva geriausias būdas motyvuoti Rytų Europos valstybes eiti demokratijos keliu, sakė I. Degutienė.
Savo kalboje Seimo Pirmininkė aptarė ir kai kurias temas, kurios susijusios su Rytų kaimynystėje esančiomis ir demokratinių pokyčių siekiančiomis valstybėmis.
Didelį susirūpinimą kelia Baltarusijos politinė ir žmogaus teisių situacija: šalyje išlieka politiniai kaliniai, įtvirtinti apribojimai susirinkimų laisvei, nevyriausybinių organizacijų veiklai. Esame tvirtai įsitikinę, kad esminė sąlyga atnaujinti dialogą su Baltarusija visų politinių kalinių paleidimas ir reabilitavimas. Baltarusijai reikalingi sisteminiai pokyčiai, o ne parodomosios akcijos, kurias režimas demonstruoja tada, kai prireikia Vakarų finansinių kreditų ar kai ima blogėti santykiai su Rytais, sakė I. Degutienė.
Pasak Seimo Pirmininkės, pastarieji rinkimai Rusijoje rodo, kad šios valstybės politinėje sistemoje vietos gali atsirasti tik sisteminei opozicijai, nes reali, nesisteminė opozicija tebėra nustumta.
Kita vertus, daugiatūkstantinės piliečių demonstracijos Rusijoje liudija pasikeitusią vidaus situaciją, kuri ilgainiui gali reikšti realią Rusijos demokratizacijos galimybę. Svarbu, kad pokyčiai, prasidėję Rusijos visuomenėje po Dūmos ir prezidento rinkimų, nenutrūktų, sakė I. Degutienė.
Pasak Seimo Pirmininkės, Julijos Tymošenko atvejis Ukrainoje irgi kelia didžiulį susirūpinimą, nes tokiais veiksmais Ukraina neabejotinai silpnina demokratiją ir praranda paramą kelyje į Europos Sąjungą.
Demokratijos standartų laikymasis esminė Ukrainos pažangos santykiuose su Europos Sąjunga sąlyga. Visi esantys čia sutariame, kad Ukrainos demokratijos erozija tai scenarijus, kurio siekiame išvengti. Diskutuoti galime nebent apie tai, kokių priemonių turėtume imtis, kad tai sustabdytume? Ar reikėtų stabdyti Ukrainos integraciją su Europos Sąjunga tol, kol nebus išspręstas Julijos Tymošenko klausimas? O gal atvirkščiai reikėtų pasirašyti Asociacijos susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos, nes nuolat patirdama spaudimą iš kitos pusės, Ukraina gali pasirinkti ekonominę ir politinę integraciją Rytų kryptimi? Ypač turint galvoje tai, kad ir pati Ukrainos opozicija remia Ukrainos europinę integraciją, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad integracija į Europos Sąjungą ir NATO turi būti nuolat akcentuojama kalbantis su Gruzijos bei Moldovos vadovais.
Turime aukščiausiu lygiu nuolat kartoti paramą Gruzijos suverenumui ir teritoriniam vientisumui bei išlaikyti 2008 metais NATO Bukarešto viršūnių susitikime sutartą narystės perspektyvą. Turime padėti ir sudaryti sąlygas realizuoti Moldovos provakarietiškos vyriausybės pasirinktą užsienio politikos vektorių integraciją į Europos Sąjungą. Moldova, kaip ir kitos Rytų partnerystės valstybės, turėtų matyti realią narystės Europos Sąjungoje perspektyvą, sakė I. Degutienė.
Baigdama sveikinimo kalbą, Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad demokratija nėra baigtinė būsena, pasiekiama kartą ir visiems laikams, bet nuolat turi būti kuriama ir ginama, palaikoma ir stiprinama.
Kai Abiejų Tautų Respublika priėmė 1791 metų Gegužės 3-osios Konstituciją, tas dokumentas irgi buvo labiau siekis, perspektyva, nei realybė. Šiandien Lietuva gyvena kitoje realybėje. Šiandien Lietuva yra laisva, nepriklausoma ir demokratinė valstybė. Šiandien to linkiu ir visiems kitiems, kurie šiuo keliu einate, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Seimo Pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073
