Lietuva turi daug ir įvairių švenčių, bet šiandieninė yra viena pamatinių. Juk tikrai ne atsitiktinai ir mūsų Konstitucijos preambulėje pabrėžiama, kad šis pamatinis dokumentas priimtas visos lietuvių tautos, ne tik prieš amžius sukūrusios savo valstybę, bet ir per šimtmečius išsaugojusios savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius.

Tad mūsų kalba, mūsų raštas ir spausdintas žodis yra vienas iš kertinių valstybės ir tautos gyvavimo pamatų. O istorija ir jos audros, kurias sėkmingai įveikėme, lėmė, kad spaudos laisvė ir tautos laisvė nuo pat dvidešimtojo amžiaus pradžios sutampa ir kuria viena kitą.

Manau visi puikiai prisimename ir kiek daugiau nei prieš du dešimtmečius mūsų delnuose šiugždėjusias „Sąjūdžio žinias“ ir Sausio agresijos akivaizdoje redakcijas, spaustuvininkus ir visus Lietuvos žmones suvienijusios „Laisvos Lietuvos“ numerius, ir gimstančius naujus ir jaunus leidinius, kurie turėjo brėžti kokybiškai kitokios žiniasklaidos Laisvoje Lietuvoje gyvenimą.

Prisimename ir su savotiška nostalgija, bet ir su džiaugsmu, kaip kažką, kas liko brangu ir artima. Tačiau linkėčiau visa tai prisiminti ne nostalgiškai. Juk anuomet kiekvienas naujas leidinys, kiekviena spaustuvė buvo kažkas naujo, kažkas nežinomo, kažkas – ką reikia kurti ir atrasti. Todėl linkėčiau prisiminti tą jausmą, kai atgimstanti lietuviška spauda buvo tarsi atsiveriantys vartai į naujoves, į galimybę kurti naujoviškai ir kokybiškai.

Tikiu, kad visi kalbėsiantys po manęs daug giliau ir išsamiau pažvelgs į dviejų dešimtmečių pasiekimus ir dar neįsikūnijusias viltis. Sąmoningai pabrėžiu žodžių junginį „dar neįsikūnijusias“, nes šie žodžiai reiškia, kad vis dar turime ko siekti ir kur tobulėti.

Dabartinės elektroninės žiniasklaidos ir technologinių, internetinių naujovių akivaizdoje tai tampa vis aktualiau ir aktualiau. Nes mums visiems kyla naujas iššūkis – kūrybiškai padėti sugyventi informacinių technologijų naujovėms ir amžių išbandymus atlaikiusiam spausdintam žodžiui. Tikiu, kad Jums tai pavyks. Tikiu, kad ir Lietuvos žmonės nepraras to jausmo, kuris apima į rankas paėmus dar vis spaustuvės dažais kvepiančius: knygą, žurnalą, laikraštį. Kūrybiškus ir kokybiškus spausdinto žodžio nešėjus.

Todėl ir šiandien noriu pabrėžti, kad Jūs esate šios kūrybos tęsėjai. Jūsų rūpesčiu lietuviškas žodis šiandien saugo lietuvišką tapatybę. Geriau nei bet kas kitas žinote, kad spaudos laisvė – tai kartu ir moralinis įsipareigojimas tiesai, žmogiškumui, bendroms mūsų tautos ir visų tautų vertybėms.

Šios gražios šventės proga noriu Jums visiems padėkoti: kurie kantriu kasdieniu darbu ištikimai tarnauja gimtajam žodžiui, kurių rūpesčiu esame ir – neabejoju – būsime gilių tradicijų, stiprių dvasinių šaknų tauta ir valstybė.

Tebūna lietuviškas žodis laisvas, atsakingas ir gyvas.

Irena Degutienė

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė