2012 m. rugsėjo 21 d. pranešimas VIR
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sako pasigendanti kasdienio, artimesnio ir suprantamesnio piliečiui Konstitucijos dalyvavimo mūsų gyvenime ir ragina teisiškai šviesti visuomenę ir stiprinti jos žinias.
Tai Seimo Pirmininkė teigė sveikindama Mykolo Romerio universitete surengtos konferencijos Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: lūkesčiai, realijos, perspektyvos dalyvius.
Ji pastebi, kad Konstitucijos priėmimas 1992 metais tapo vienu svarbiausių ne tik deklaruotos, bet iš tikrųjų veikiančios nepriklausomybės veiksnių.
Konstitucijos priėmimas, pasiryžimas jos laikytis kiekvienos šalies, žmonių, pilietinės ir valstybinės brandos požymis, brandos egzaminas, nuolat tikrinantis kiekvieną viešojo gyvenimo dalyvį. Taip buvo, kai Lietuva priėmė savo Konstituciją 1992-aisiais. Taip buvo ir 1918-ųjų ir 1922-ųjų Lietuvoje. Taip buvo ir gerokai seniau, kai mūsų tauta dalyvavo kuriant europinio gyvenimo pagal konstituciją tradiciją. Kalbu apie tai, kuo galime didžiuotis prieš visą pasaulį: apie pirmąją Europoje ir antrąją pasaulyje Konstituciją, priimtą 1791 m. gegužės 3-ią dieną Abiejų Tautų Respublikos Seime. Tokie istoriniai faktai ne tik suteikia teisę didžiuotis, bet ir įpareigoja, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė atkreipia dėmesį, kad dvidešimt metų galiojanti Konstitucija įsitvirtino teisinėje bazėje kaip svarbiausias veiksnys, abejonių atveju leidžiantis padaryti galutines ir neginčijamas išvadas.
Per dvidešimt metų Konstitucija ne kartą parodė ir įrodė savo galią, kad ne deklaracijomis, o iš tikrųjų esame teisinė valstybė. Tačiau ne kartą buvo paliudyta: Konstitucija svarbi ne tik kaip dokumentas, suteikiantis pagrindą įstatymų visumai, reglamentuojančiai mūsų ūkinį, socialinį, politinį gyvenimą, visus jo aspektus. Kartu Konstitucija svarbi kaip solidarumo ir bendrystės ženklas, kaip susitarimas visuotinis, visa apimantis ir visiems lygiai privalomas. Todėl bet kokie mėginimai Konstituciją apeiti ir nepaisyti, iškilus probleminei situacijai netoleruotini. Konstitucija negali būti taikomoji ir pritaikomoji. Tai visuomenė prie Konstitucijos turi taikyti savo įstatymus, politiką, teisės ir gyvenimo normas, sakė Seimo Pirmininkė.
I. Degutienės teigimu, Konstitucija, kaip tautos gyvenimo atspindys ir išraiška, negali būti kartą ir visiems laikams priimtas nepajudinamas dokumentas. Ji sako įžvelgianti tendenciją, kad Konstitucija dažnai veikia kaip neginčijamas ir galutinis argumentas tam tikrose ribinėse situacijose, bylose, kurios kartais tampa rezonansinėmis ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos teisėtvarkoje.
Tačiau aš pasigendu kasdienio, artimesnio ir suprantamesnio piliečiui Konstitucijos dalyvavimo mūsų gyvenime. Reikėtų ieškoti kelių, kaip plėsti daugumos piliečių gebėjimą suvokti Konstitucijos teikiamas galias kasdieniame gyvenime, sprendžiant teisinius, socialinius ar ūkinius klausimus. Matau problemą, kad daugeliui žmonių Konstitucija iki šiol lieka formaliu pagrindiniu šalies įstatymu ir retorinių tezių rinkiniu, bet ne gyvenimo valstybėje ir visuomenėje pagrindu. Kartais ir šiandien žmonės nustemba sužinoję, kad Konstitucija gali naudotis savigynai ne vienoje probleminėje situacijoje kaip galingu teisiniu ginklu, o daugelis įstatymais apibrėžtų pareigų yra susietos su teisėmis, kurių gynyba bei apsauga ir Konstitucijos objektas, sako I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė taip pat pasveikino tokias iniciatyvas, kaip Konstitucijos egzaminas, tačiau atkreipė dėmesį, kad vien to nepakanka.
Būtina teisiškai šviesti visuomenę, stiprinti jos žinias taip pat ir konstitucines, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Seimo Pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys, tel.: 2396023, 8 698 42073
