Pranešimai žiniasklaidai 

EN  FR

Seimo Pirmininkė I. Degutienė: neiškeiskime laisvos Lietuvos į pigesnį kubinį metrą dujų ar elektros kilovatvalandę


2010 m. sausio 13 d. pranešimas VIR 

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo iškilmingame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti. 

Sveikindama renginio svečius Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad 1991-ųjų Sausio 13-oji visiems laikams įrašyta į mūsų istoriją ir paženklinta didelės tragedijos, skausmo ir kraujo, bet kartu – ir didelės vilties, apsivalymo, tikros vienybės ženklais. 

Tą naktį tapome kaip niekada vieningi, sąžiningi vieni prieš kitus, prieš pačius save, prieš Dievą. Prisiminkime šį jausmą dar kartą. Prisiminkime laužus, kurie šildė mūsų rankas ir sielas. Prisiminkime puodelį arbatos, su didele meile ištiestą mums nepažįstamo žmogaus. Prisiminkime laisvės gynėjus – tuos, kurie grįžo, ir tuos, kurie, išėję ginti laisvės, visiems laikams toje laisvėje liko“, – sakė I. Degutienė. 

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad ne tik žuvusieji, bet ir visi Parlamento, Televizijos bokšto, Televizijos ir radijo pastatų gynėjai paliko viską, ko buvo pasiekę, ir stojo į pirmas gretas prieš sovietinius agresorius už laisvą Tėvynę, už laisvą Lietuvą.  

„Tik tokią ano meto Lietuvą – susivienijusią ir vieningą, susitelkusią ir garbingą norėtume atsiminti ir šiandien. Tačiau išlikime teisūs ir teisingi šioje istorijos akivaizdoje: ne visų keliai Sausio 13-osios naktį vedė prie sovietinių okupantų puolamų nepriklausomos Lietuvos valstybės simbolių, ne visų žvilgsniai krypo į auštančią laisvės šviesą, – sakė I. Degutienė. – Ne visi išgirdo mūsų tautos dainiaus Bernardo Brazdžionio tuomet ypač garsiai skambėjusį kvietimą: „Iš sutemų, iš prieblandų išeikit, / uždekit naują ugnį širdyse, / vergams palikit vergo naktį klaikią! – / šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia“. 

Parlamento vadovės nuomone, sovietų nakties vergovė dar slėgė ne vieną iš okupacijos tamsos išsivaduoti siekiančios Lietuvos gyventoją, kuris su atsargumu žvelgė į grėsmingus agresijos ženklus ir baiminosi tik dėl asmeninės, bet ne dėl Lietuvos valstybės, ateities. I. Degutienė pastebėjo, kad tokia buvo realybė, kurios šiandien dažnas nenori prisiminti, o okupantų ilgus metus skiepytas susiskaldymas ir erozija buvo giliai įsismelkę į mūsų gyvenimus. 

Todėl Seimo Pirmininkė klausė, ar Lietuva išmoko šias istorijos pamokas, ar materialinės gerovės troškimas tapo stipresnis už troškimą gyventi tikrai laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje? 

„Kokioje Lietuvoje mes norime gyventi: Sausio 13-osios stebuklo Lietuvoje, ar ekonominio ir energetinio vergo nakties šešėlyje?“, – klausė I. Degutienė. 

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad Sausio tryliktoji išgrynino mūsų moralę ir tikėjimą, suteikė dvasinės stiprybės žengti laisvės keliu ir paragino gerbti už laisvą Lietuvą žuvusių piliečių atminimą. 

„Nežeminkime jų žygdarbio ir jų atminimo vardan siaurų vienadienių interesų, vardan pigesnio kubinio metro dujų ar elektros kilovatvalandės. Mokykimės gyventi laisvai, oriai, gindami savo valstybę ir nepriklausomybę, laikydamiesi tos krypties, kuria ėjome nuo tautinio atgimimo, nuo Sausio 13-osios. Jei ateina minutė, kai dvejojame, ar dorai ir teisingai elgiamės, pasitarkime mintyse su tą naktį žuvusiais laisvės gynėjais. Mirties ir amžinybės akivaizdoje daug kas nušvinta tikra išmintimi, orumu ir laisve, tikrąja ramybe“, – kvietė I. Degutienė. 

Parlamento vadovė pastebėjo, kad tokios ramybės kartais stinga šiandieninėje Lietuvoje, o su neretomis rietenomis, pykčio protrūkiais, netylančiais įtarinėjimais, kaltinimais ir sąmokslais iš gyvenimo traukiasi kažkas labai vertingo.  

„Abejingumas, materialinės gerovės troškulys, gyvenimas šia diena, agresija tampa kasdieniu reiškiniu, – sakė Seimo Pirmininkė. – Beje, turbūt visi prisimename, kad istorinėmis Sausio dienomis vienas iš šūkių buvo toks: „Stabdykime agresiją!“. Kad ir kaip paradoksaliai ar apmaudžiai skambėtų, tas šūkis aktualus ir šiandien“.

I. Degutienė pabrėžė, kad valstybingumo ir nepriklausomybės įtvirtinimo kelias yra sunkus ir labai sunkus, tačiau alternatyvos jam nėra.  

„Visi žuvusieji už laisvę – 1918-ųjų savanoriai, pokario partizanai, kritusieji 1991 metais – įrodė, kad meilė Tėvynei ir atsidavimas nepriklausomai valstybei, pagarba žmogui ir žmogaus orumui stipriau už okupantų ginklus, stipriau už mirtį.  Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie tuo tiki, kurių žodžiai ir darbai šį tikėjimą paverčia tikrove. Ačiū Lietuvos žmonėms, atsispyrusiems okupacijos tamsai ir vergystės nakčiai, ir pasirinkusiems gyvenimą laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvos valstybėje!“, – sakė Seimo Pirmininkė.

Seimo Pirmininkės sekretoriatas 

Atstovas spaudai Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ