Sveikindama renginio dalyvius, Parlamento vadovė pabrėžė, kad būtina stiprinti Lietuvos užsienio politikos analitines galias ir tiesti kuo artimesnius tiltus tarp užsienio politikos formuotojų, vykdytojų ir akademinės bendruomenės bei analitinių centrų.

I. Degutienė taip pat klausė, ar tokios konferencijos surengimas dvidešimtaisiais nepriklausomybės metais reiškia, kad abejojame pagrindinėmis savo politikos kryptimis, apimančiomis tikslus atkurti nepriklausomybę, kuo sėkmingiau ją realizuoti, įstoti į struktūras, užtikrinančias valstybės saugumą ir ekonominės gerovės prielaidas.

Tačiau Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad visas pasaulis yra gyvas, dinamiškas, nuolat besikeičiantis ir nuolat atsinaujinantis politinis darinys, todėl nuostatos, orientyrai ir tikslai dabarties gali būti labai rimtai koreguojami ir yra būtina periodiškai kelti tokius klausimus.

„Mūsų pastangos turėtų sutapti su realia, o ne įsivaizduojama politine tikrove“, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės nuomone, pastaraisiais metais Lietuvos užsienio politikoje buvo juntamas tam tikras institucinis „nesusikalbėjimas“ tiek dėl Lietuvos užsienio politikos vizijos, tiek ir dėl jos įgyvendinimo priemonių, o ypač daug diskusijų ir emocijų kėlė sprendimai ir veiksmai Lietuvos Rytų politikos fronte.

Parlamento vadovė pažymėjo, kad tokios diskusijos greičiausiai kilo dėl permainų globalesniame tarptautinių santykių lygmenyje, o konkrečiai – JAV paskelbtos santykių su Rusija „perkrovimo“ iniciatyvos.

„Vieni teigė, jog toks Junginių Valstijų politikos posūkis verčia ir Lietuvą prisiderinti prie pasikeitusio globalaus geopolitinio fono, atitinkamai tiesti „tiltus“ dvišaliuose santykiuose su Rusija bei siekti pragmatinių tikslų, – sakė I. Degutienė. – Kiti argumentavo, jog tai – ne fundamentalūs pokyčiai, o tik taktiniai JAV užsienio politikos niuansai, kuriais Jungtinės Valstijos tiesiog siekia įtraukti Rusiją į sau palankų geopolitinį veikimo lauką, už tai Maskvai nesuteikiant jokių realių politinių dividendų. Todėl Lietuvai reikia nepasiduoti vadinamosios „Reapolitik“ tendencijoms, o toliau tęsti vertybinę Rytų politiką“.

Seimo Pirmininkė klausė, ar turime savo Rytų politikos viziją ir pakvietė ieškoti atsakymų į iškylančius klausimus. Vienu iš tokių klausimų I.Degutienė įvardijo abejonę, ar Lietuvos narystė NATO ir Europos Sąjungoje nėra tik formali ir ar tikrai garantuoja Lietuvos saugumą ir stabilumą.

„Akivaizdu, jog šias abejones padėtų išsklaidyti Aljanso vykdoma atitinkama gynybos planavimo, pratybų ir infrastruktūros plėtros politika, numatytos praktinės kolektyvinės gynybos priemonės, padidintas NATO sutarties 5-ojo straipsnio „matomumas“. Kuo integralesne gynybinio Aljanso dalimi jausis Lietuva, tuo daugiau rasis galimybių mums ne taip jautriai reaguoti į įvairias JAV ir Rusijos ar NATO ir Rusijos dialogo iniciatyvas“, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės nuomone, Lietuvos ir Rusijos santykiuose esminiai klausimai yra šie: ar įmanoma Europos Sąjungos ir Rusijos santykiuose priversti veikti teisinio abipusiškumo principą? Ar turime neišnaudotų galimybių keisti esamą situaciją, kai Rusija aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos vidiniuose procesuose, tačiau nenori prisiimti jokių realių įsipareigojimų?

„Jeigu Europos Sąjunga neturi įtakos svertų tai padaryti, turime aiškiai užduoti tokį „namų darbą“ Europos Sąjungos institucijoms. O jei paaiškėtų, kad tai neįmanoma, imsime svartyti, kad ir mums reikia išmokti plaukti pasroviui ir veikti pagal Rusijos nustatytas taisykles? Klausimas saviironiškas ir, tikiuosi, retorinis, tačiau tiesiogiai susijęs su konceptualia problema: ar išmokome, siekdami savo užsienio politikos tikslų, naudotis Europos Sąjungos teikiamais instrumentais?“, - sakė I. Degutienė.

Parlamento vadovė pabrėžė, kad ne mažiau diskusijų kelia ir Europos Sąjungos bei Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu.

„Viena vertus, „dviejų eismo juostų“ strategija, kai lygiagrečiai dirbama ir su demokratine šios šalies opozicija, ir su dabartine politine valdžia, verčiant ją kuo plačiau atverti šalį Europos Sąjungos taisyklėms ir normoms, yra sveikintinas sprendimas. Kita vertus, nuolat kyla klausimas: kas ir kam modeliuoja šią situaciją? Ar galime nustatyti aiškias taisykles, pajėgias kontroliuoti dvišalių santykių su Baltarusija darbotvarkę?“, - klausė Seimo Pirmininkė.

I. Degutienė palinkėjo, kad šios dienos konferencijoje būtų rasti atsakymai į šiuos plačius, strategiją ir taktiką apimančius klausimus.

„Akivaizdu, kad būtina stiprinti į mūsų užsienio politiką nukreiptas analitines galias. Būtina tiesti kuo artimesnius tiltus tarp užsienio politikos formuotojų, vykdytojų ir akademinės bendruomenės bei analitinių centrų. Kaip vieną iš tokių tiltų ir sveikinu šiandieninę mūsų konferenciją“, – sakė Seimo Pirmininkė.

Seimo Pirmininkės sekretoriatas

Atstovas spaudai Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073