Pranešimai žiniasklaidai 

EN  FR

Seimo Pirmininkė I. Degutienė: tarnybinės etikos normų pažeidimų negalima vertinti tik kaip smulkių valdininkų nusižengimų, nes jie dažnai veda korupcijos ir sunkesnių nusikaltimų link


2010 m. balandžio 15 d. pranešimas VIR

 

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo konferencijoje „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų įgyvendinimas savivaldos institucijose“.

 

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad viešieji ir privatūs interesai dažniausiai kertasi dėl finansinių priežasčių, tačiau tai tampa ir valstybine problema.

 

„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, analizuodama savivaldybių veiklą, tarnybinių pažeidimų pobūdį ir mastą, įžvelgė ir įvardijo ne finansinę, o valstybinę problemą. Problemą, kuri ir šiandien kelia pavojų ir ateityje bus pavojingesnė, nei ekonominė krizė ar socialiniai sunkumai. Tai – augantis visuotinis visuomenės nepasitikėjimas bet kokia valdžia, nepasitikėjimas visų valstybinės valdžios institucijų atstovais ir iš to kylantis nepasitikėjimas valstybe, demokratija ir laisve kaip vertybėmis. Siekiant įveikti ar bent sumažinti šias tendencijas, būtina suvienyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos Respublikos Seimo jėgas“, – sakė I. Degutienė. 

 

Parlamento vadovė pažymėjo, kad tarnybinės etikos normų pažeidimai negali būti traktuojami tik kaip blogas valdininko elgesys, nes jie veda daug sunkesnių nusikaltimų ir korupcijos link.

 

„Viena didžiausių kliūčių, kovojant su šia problema, - požiūris, kad tarnybinės etikos normų pažeidimas tai – viso labo blogas valdininko elgesys, ir tiek. Deja, tikrovė liudija ką kita. Tarnybinės etikos pažeidimai paprastai tampa pirmu laipteliu į korupciją, jos „preliudija“, kuri savo ruožtu parengia dirvą nusikalstamai veiklai, – sakė I. Degutienė. – Taip, viešųjų ir privačių interesų konfliktas pats savaime dar nėra korupcija. Tačiau patirtis rodo, kad korupciniai ryšiai randasi būtent ten, kur konfliktai tarp valstybės tarnautojų privačių interesų ir viešųjų pareigų sprendžiami netinkamai arba visai nesprendžiami. Beje, tai pabrėžiama ir tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) dokumentuose“.

 

Seimo Pirmininkė susirinkusiųjų klausė, ką gali padaryti valstybė ir visuomenė spręsdamos šias problemas.

 

„Valstybės instrumentai sukurti, ir jie veikia: konkrečių tarnybinės etikos normų pažeidimų atvejais priežiūros institucijos atlieka tyrimus ir priima sprendimus. Tačiau to akivaizdžiai maža. Manau, kad kovoje su viešųjų ir privačių interesų konfliktais savivaldos lygmuo iki šiol reiškėsi per mažai. O juk aktyvi Lietuvos savivaldybių asociacijos veikla siekiant išaiškinti ir įvertinti politikų, savivaldybių darbuotojų, kitų valstybinės tarnautojų veiksmus interesų konflikto situacijose galėtų ir turėtų tapti stipriu rezervu, stipria ir aktyvia jėga“, – sakė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkės nuomone, tinkamai ir laiku įgyvendinus prevencines Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, sumažėtų ne tik neskaidrios ir įtartinos veiklos bei tarnybinės etikos pažeidimų, bet ir korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

 

„Pašalinus problemos priežastis, nereikėtų kovoti su padariniais – su interesų konfliktais ar vėliau su korupcija. Atsakomybė už minėto įstatymo nuostatų įgyvendinimą pirmiausiai tenka institucijų vadovams, kitiems  vadovaujančias pareigas einantiems asmenims ir visiems valstybės tarnautojams“, – sakė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkės sekretoriatas

 

Atstovas spaudai Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ