Sveikindama renginio svečius, Parlamento vadovė prisiminė svarbiausius dvidešimties metų įvykius Vilniuje ir pažymėjo, kad sostinės istorija yra neatsiejama nuo visos šalies gyvenimo istorijos.

“Tačiau be šventinės ir fasadinės miesto gyvenimo pusės yra ir kantriu darbu grįsta kasdienybė ir nuovargis, nuolatinės pastangos ir rūpesčiai, buitis ir rutina, - sakė I. Degutienė. – O kalbėdama apie miesto fasadą tiesiogine šio žodžio prasme, norėčiau pasidžiaugti tuo, kas padaryta per dvidešimt metų. Kasdien eidami ta pačia gatve, tikriausiai nepastebime, kaip keičiasi miesto veidas ir siela. Tačiau palyginę šiandieninę sostinę su 1990-ųjų Vilniumi, tikriausiai sutiksime, kad svečių sakomi komplimentai nėra tuščias mandagumas”.

Seimo Pirmininkės nuomone, per problemas ir sunkumus, per senus rūpesčius ir naujus iššūkius tiek Lietuva, tiek ir Vilnius vis tiek nuosekliai eina pažangos kryptimi.

“Žinau, kad miesto valdžią slegia daugybė rūpesčių, tiesiogiai gulančių ant vilniečių pečių. Naujų įmonių ir naujų darbo vietų kūrimas, investicijų pritraukimas šiuose rūmuose – ne abstraktus siekis, o konkretus uždavinys. Kaip ir pastangos spręsti švietimo, sveikatos apsaugos, kitas socialines problemas, saugoti ir tobulinti tiek gamtinę, tiek socialinę, tiek ir dvasinę aplinką, kurioje gyvena ir dirba vilniečiai”, - sakė I. Degutienė.

Parlamento vadovė pabrėžė, kad pats svarbiausias dalykas, kuris išryškėjo sprendžiant šiuos ir kitus klausimus – tai bendro darbo, bendrų pastangų vertė.

“Bendruomeniškume ir visuomeniškume slypi mūsų stiprybė, bet, deja ir mūsų silpnumas – tiek Vilniaus ar kurios nors kitos savivaldybės, tiek ir visos valstybės lygmeniu. Gebėjimo ir noro veikti bendrai stoka tebėra itin didelė problema visoje Lietuvoje, ir Vilnius čia – ne išimtis”, - sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės nuomone, sostinė kiekvienoje valstybėje diktuoja politikos ir viešojo gyvenimo madas ir paragino aktyviai ieškoti atsakymų į klausimus: kaip kokybiškai keisti valdymą, kad sumažėtų atotrūkis tarp valdžios ir piliečių? Kaip keisti savivaldos rinkimų sistemą ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl galimybės rinkimuose dalyvauti ne tik partijų, bet ir bendruomenių kandidatams? Ar tiesioginiai merų ir seniūnų rinkimai realiai pagerintų savivaldą? Pagaliau – kodėl mūsų savivalda formuojasi taip lėtai ir kas šį procesą paspartintų?

“Šie klausimai rūpi daugybei Lietuvos žmonių, rūpi ir man. Ir ne tiek kaip politikei ar Seimo Pirmininkei, o labiau kaip vilnietei, kuriai ne tas pats, kokiame mieste gyvenu aš ir mano vaikai bei anūkai. Problemų ir klausimų daug, ir atsakyti į juos galime greičiau darbais, nei žodžiais. Tačiau kiekvienoje problemoje slypi galimybė – galimybė pasitarnauti savo miestui, jo dabarčiai, jo istorijai, jo ateičiai, jo bendruomenei. Nenuvertinkime šių galimybių, išnaudokime jas kūrybingai ir rezultatyviai”, - kvietė Parlamento vadovė.

Seimo Pirmininkės sekretoriatas

Atstovas spaudai Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073