2010 m. gegužės 10 d. pranešimas VIR
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasveikino Europos studijų centro Lietuvos Respublikos Seime surengtų debatų Baltijos šalių nepriklausomybė ateinantys 20 metų dalyvius ir svečius.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad prieš dvidešimt metų nemažai klausimų dėl mūsų ir visos Europos ateities rodėsi lengvesni ir paprastesni, šiandiena kelia naujus iššūkius ir naujas problemas.
Parlamento vadovė išreiškė viltį, kad šios konferencijos suburtas draugų ir bendraminčių ratas, jų išsakytos nuomonės, suteiks Europos lyderiams dar vieną progą susipažinti tiek su Baltijos šalių integracijos į euroatlantines saugumo struktūras patirtimi, tiek ir su ilgalaike Baltijos šalių saugumo, politikos ir ekonomikos perspektyva.
Neabejotina, kad įsigilinę į šią patirtį Europos politiniai lyderiai daug lengviau suprastų egzistencines Baltijos šalių saugumo dilemas ir motyvus, kodėl mūsų valstybės renkasi vienas ar kitas užsienio ir saugumo politikos kryptis, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės nuomone, Europos partneriai kartais rezervuotai ir santūriai vertina mūsų šalies įvardijamas grėsmes ir iššūkius ypač užsienio ir saugumo politikoje.
Nebijokime pripažinti: Baltijos šalys iš tiesų kartais vadovaujasi kiek kitokia saugumo samprata nei likusi Europos Sąjungos dalis, sakė I. Degutienė ir atkreipė dėmesį, kad tai lemia ir filosofija.
Parlamento vadovė pabrėžė, kad pasibaigus Šaltajam karui Vakarų Europoje įsivyravo Imanuelio Kanto kultūrai būdinga tarptautinių santykių samprata, pagal kurią Europa dabar gyvena amžinosios taikos sąlygomis, o iškylančios saugumo problemos turi būti sprendžiamos remiantis daugiašališkumo, abipusio pasitikėjimo ir tarpusavio priklausomybės principais.
Net ir tų geopolitinių veikėjų, kurių elgesys dažnai smarkiai prasilenkia su europinėmis normomis, atžvilgiu Europos Sąjunga taiko ne bausmių ar sankcijų politiką, o siekia juos integruoti, susaistyti ar įkalbėti keistis, sakė Seimo Pirmininkė.
I. Degutienės nuomone, Lietuva ir kitos Baltijos šalys vis dar gyvena Tomo Hobso kultūros sąlygomis, kai santykiai su europinių normų nesilaikančiomis valstybėmis vertinami per konkurencijos ir galios pusiausvyros prizmę.
Tikriausiai tuo ir galima paaiškinti šiek tiek prasilenkiantį dialogą, kai Europos Sąjungai labiausiai rūpi klimato kaita, humanitarinių krizių įvairiose pasaulio šalyse sureguliavimas ar tvaraus ekonominio augimo klausimai, o Baltijos šalys tebesiekia išsivaduoti iš energetinės izoliacijos ir tapti visavertėmis Europos Sąjungos ir ypač NATO narėmis, sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad energetinis saugumas yra pati jautriausia ir, greičiausiai, pati silpniausia Lietuvos vieta, nes mus šiandien akivaizdžiai veikia energetinės ir infrastruktūrinės izoliacijos problema.
Susiklostė paradoksali situacija, kad Lietuva, būdama aktyvi Europos Sąjungoje ir NATO, kaip ir prieš dvidešimt metų važinėja sovietinių standartų geležinkeliais, o dujas ir naftą perka iš to paties tiekėjo. Būtent todėl bendra ES energetinė politika akivaizdus ir neatidėliotinas Lietuvos, o kartu ir kitų Baltijos šalių, prioritetas, - teigė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga per du dešimtmečius nuo Šaltojo karo pabaigos taip ir nepasiūlė Rusijai tokio santykių modelio, kuris būtų paskatinęs jos politinę ir ekonominę pažangą pagal europietiškų taisyklių perėmimo scenarijų.
Juk negalima laikyti normalia nei teisinga situacijos, kai Rusijos energetikos įmonės monopolistės gali iš esmės laisvai investuoti į Europos Sąjungos rinką, tuo tarpu Rusijos strateginėse ūkio šakose veikia tvirti riboženkliai tiesioginėms užsienio investicijoms, sakė Parlamento vadovė.
I. Degutienė sakė, kad tai verčia vėl klausti: ar Europos Sąjunga turi poveikio svertų Rusijos atžvilgiu ir kodėl Europos Sąjungos ir Rusijos dialogas neplėtojamas pagal europietiškas taisykles?
Akivaizdu, jog Rusijos ekonominė modernizacija turi vykti lygiagrečiai su politinės sistemos reformomis. Todėl, Lietuvos požiūriu, Europos Sąjunga ir Rusijos santykiai turėtų būti grindžiami teisinio abipusiškumo principu, pagal kurį Rusija privalėtų laikytis europinių taisyklių bent jau tose srityse, kuriose ji siekia integralumo su Europos Sąjunga, sakė Seimo Pirmininkė.
I. Degutienė paragino kalbėtis, keistis mintimis ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų spręsti problemas ir išryškintų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių raidos viziją, prisidėtų prie politinės ir ekonominės pažangos ateityje.
Seimo Pirmininkės sekretoriatas
Atstovas spaudai Juozas Ruzgys, tel. 239 6023, 8 698 42073
