1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	32 16 16
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą	4
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados	2
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	-
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji bendri posėdžiai su kitais komitetais	20 - 1
2.2.	Klausymai	14
3. Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų		8
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	175
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	86
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	4
5.2.	Kiti renginiai	8
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	-
6.2.	Priimta delegacijų	2

II. AKTUALIAUSI DARBAI

1. priimti svarbiausi teisės aktai

1) Žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. XI-912); 2) Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo (Nr. XI-913); 3) Žemės reformos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XI-914); 4) Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 4, 12, 16, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Šiais teisės aktais buvo įgyvendintos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos programos nuostatos dėl apskričių viršininkų vykdomų žemėtvarkos funkcijų perskirstymo.

Pritarus Lietuvos Respublikos Prezidentės veto, visą valstybinę žemę nuo 2010 m. liepos 1 d. tvarkys viena valstybės institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Priėmus Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą patikslinta piniginių kompensacijų už žemę, miškus ir nekilnojamąjį turtą bus mokėjimo tvarka.

Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimo įstatymas (Nr. XI-786).

Šis įstatymas nustato geodezijos ir kartografijos darbus, Lietuvos informacijos infrastruktūros paskirtį, valstybinius georeferencinių erdvinių duomenų rinkinius, kadastro paskirtį pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas dėl Europos Bendrijos informacijos infrastruktūros (INSPIRE) ir dėl paslaugų vidaus rinkoje (Paslaugų direktyvos).

Priimtas Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo patikslintas subjektų sąrašas, kurie gali verstis licencijuoto sandėlio veikla, patikslinti licencijų išdavimo reikalavimai ir labiau reglamentuota sandėlio veikla.

2. ES teisės aktų ir integracinių įstatymų projektų svarstymas

2010 m. gegužės mėn. 12 d. Komiteto posėdyje svarstytos Lietuvai aktualios Europos Komisijos iniciatyvos pagal 2010 m. Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programą. Europos Komisija šias iniciatyvas ketina pateikti 2010 – 2014 metais. Žemės ūkio, maisto ūkio, žuvininkystės, veterinarijos ir fitosanitarijos srityse Vyriausybė išskyrė tris prioritetines iniciatyvas – Komunikatas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities, Paketas dėl žemės ūkio produktų kokybės ir Pasiūlymai dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos.

Komitetas bendru sutarimu pritarė šioms Vyriausybės iškirtoms aktualioms iniciatyvoms ir pasiūlė taip pat į Seimo prioritetus įtraukti kaip aktualų teisės akto pasiūlymą dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių ir kaip labai aktualų - Gyvūnų sveikatos įstatymą.

2010 m. gegužės mėn. 19 d. Komitetas apsvarstė ES Tarybos sprendimo projektą, kuriuo nustatomos taisyklės tam tikrų žuvininkystės produktų importo į ES iš Grenlandijos (KOM(2010) 176) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento projektą (KOM(2010) 145), kuriuo nustatomos tikslinės Bendrosios žuvininkystės politikos finansavimo išlaidos ir konstatavo, kad neįžvelgia galimo prieštaravimo subsidiarumo principui.

2010 m. birželio mėn. 23 d. Komitetas pritarė Pasiūlymams dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos daugiamečių kultūrų statistikos (Nr. ES-10-19), kuriuo siekiama atnaujinti, supaprastinti ir patobulinti dabartinę Europos daugiamečių kultūrų statistikos sistemą.

3. Parlamentinė kontrolė

2010 m. kovo 3 d. Komitetas pasiūlė Vyriausybei sudaryti darbo grupę dėl gyvulininkystės, paukštininkystės ir kitų žemės ūkio įmonių objektų sanitarinių apsaugos zonų nustatymo, taršos mažinimo ir gyvulių koncentracijos nustatymo.

Šios darbo grupės pasiūlymų pagrindu Vyriausybė pavedė Aplinkos, Sveikatos ir Žemės ūkio ministerijoms iki š. m. rugsėjo 1 d. nustatyti didžiausią per metus leistiną galvijų ir kiaulių skaičių naujose fermose, parengti reikalavimus senoms fermoms, numatyti techninių priemonių taikymo reikalavimus mėšlo tvarkymui, kaupimui ir trešimui, sukurti kvapų kontrolės sistema bei patikslinti sanitarines zonas aplink taršos objektus gyvulininkystės srityje.

2010 m. kovo 31 d. Komitetas išklausė informaciją apie mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymą.

Nuo 2014 m. keisis mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimo metodika. Europos Komisija siūlo tokias vietoves identifikuoti pagal 8 biofizinius (gamtinius) kriterijus ir šiuos kriterijus atitinkanti plotas turi sudaryti ne mažiau nei 66 proc. žemės ūkio naudmenų ploto. Lietuva pasirinko 4 kriterijus – tai dirvožemio sudėtis, drenažas, žema temperatūra ir šlaito nuolydis. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės bus išskiriamos seniūnijų lygiu. Lietuva derisi, kad vietovės būtų išskiriamos kadastrinių vietovių lygiu, kadastrinė vietovė būtų tinkama gauti paramą jei 50 proc. žemės ūkio naudmenų turi gamtinių trūkumų.

2010 m. Balandžio 7 d. Komitetui teko nagrinėti šienainio pakuotės tvarkymo klausimus. Komitetas nepritarė Aplinkos ministerijos specialistų nuomonei, kad pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą šienainio ritinys yra pakuotė. Komitetas atkreipė Aplinkos ministerijos dėmesį į tai, kad reikia gerinti šienainio plėvelės surinkimą, ieškoti jos perdirbimo būdų. Dabar Aplinkos ministerijoje rengiami nauji Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai.

Balandžio 14 d. Komitetas pritarė valstybinio audito ataskaitai „Lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės sklypus, panaudojimas“, atkreipiant dėmesį į būtinybę siekti tokio teisinio reguliavimo, kad visos lėšos, gautos pardavus valstybinę žemę, būtų skirtos tik žemės būklės gerinimui, žemės sklypų formavimui ar kitiems žemės tvarkymo darbams finansuoti.

Išklausyta informacija apie naują Teritorijų planavimo koncepciją. Vyriausybei pasiūlyta pavesti Aplinkos ministerijai, rengiant naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo projektą, atsižvelgti į šiuos pasiūlymus:

1. Teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžtos urbanizuojamų ir neurbanizuojamų teritorijų sąvokos, numatyta kokiais principais vadovaujantis ir kokie projektai ar planai turės būti rengiami naujų ūkininko sodybų ir gamybos pastatų, vienkiemių, kaimo turizmo sodybų bei energetikos įrenginių statyba žemės ūkio paskirties žemėje.

2. Tobulinant teritorijų planavimo teisinį reguliavimą saugomose teritorijose turi būti labiau atsižvelgta į gyventojų teises, vykdant ūkinę veiklą ir gerinant gyvenimo kokybę.

3. Siekiant suformuoti racionalias žemėvaldas, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius, į specialiųjų planų sąrašą turėtų būti įtraukti ir žemės konsolidacijos planai.

4. Į rengiamo naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo projekto darbo grupę įtraukti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovą.

Yra daug problemų dėl ūkinės veiklos ir statybų saugomose teritorijose. Bendra ES ateities politika yra nukreipta gamtosauginių reikalavimų didinimui, tačiau pas mus formuojant saugomų teritorijų politiką yra tam tikrų perlenkimų, ne visada ieškoma pusiausvyros tarp gamtos išsaugojimo ir žmogaus veiklos. Seime įregistruota virš 10 įstatymų projektų susijusių su saugomomis teritorijomis, poveikio aplinkai vertinimu ir pan.

Komitetas teikia pasiūlymus į minėtų įstatymų projektus, siekiame kad formuojant saugomų teritorijų politiką dalyvautų Žemės ūkio ministerija, kuri dabar yra nušalinta nuo ūkinė veikos reglamentavimo saugomose teritorijose.

Komiteto iniciatyva pateiktas pasiūlymas, kad būtų galima savininkams savo miško žemėje pasistatyti jo priežiūrai nedidelį namelį.

Kartu su Žemės ūkio ministerija pavyko įtikinti aplinkos ministrą pakeisti atitinkamus statybos techninius reglamentus, todėl gyventojai be statybos leidimo ir kai kurių kitų procedūrų galės įsirengti didesnius šiltnamius, vandens telkinius, gyvūnų aptvarus, didesnes sandėliavimo aikšteles, siloso ir šienainio tranšėjas, lengviau galės sumontuoti grūdų saugojimo bokštus ir stacionarines grūdų džiovyklas.

Balandžio 21 d. Komitetas svarstė, kaip įgyvendinama Seimo 2005 m. spalio 18 d. rezoliucija „Dėl biodegalų gamybos ir vartojimo skatinimo“.

Posėdžio metu nuspręsta pasiūlyti Vyriausybei 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti didesnes lėšas biodegalų gamintojams, siekiant jiems kompensuoti žaliavos įsigijimo išlaidas. Taip pat, pasibaigus sunkmečiui, peržiūrėti akcizų lengvatų taikymo biodegalams galimybę, įvertinanti ES šalių patirtį.

Komitetas pritarė Vyriausybės 2009 metų veiklos ataskaitai. Svarstymo metu buvo aptarti aktualiausi žemės ūkio klausimai. Žemės ūkio ministras informavo, kad žemės ūkio ir maisto produktai sudaro vis didesnę Lietuvos užsienio prekybos dalį (2008 m. – 15 proc., 2009 m. – beveik 20 proc.). Šių produktų užsienio prekybos balansas teigiamas – nuo 0.75 mlrd. litų 2008 m. padidėjo iki 1,36 mlrd. litų 2009 m.

Atlikti Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos pakeitimai – padidintas paramos intensyvumas, išplėtotos paramos gavimo galimybės, supaprastinti paramos teikimo reikalavimai, administravimo procedūros, panaikinti kai kurie pareiškėjams taikomi kiti reikalavimai ir kriterijai.

Gegužės 26 d. išklausyta Žemės ūkio ministerijos informacija apie pertvarkymus jai pavaldžiose žuvininkystės įstaigose bei pasiūlymai verslinės ir mėgėjų žvejybos plėtrai vidaus vandens telkiniuose. Atlikus pertvarkymus Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose žuvininkystės įstaigose darbuotojų skaičius sumažėjo 115 pareigybių. 2011 planuojama sutaupyti apie 3,2 mln. Lt. biudžeto lėšų.

4. Nebuvo priimti svarbūs įstatymai

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XP-2605(2) ES). Projektu siūloma leisti asmenims auginti tų veislių kanapes, kuriose THC kiekis neviršija 0,2 procento, numatytas 2008 m. vasario 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 145/2008, iš dalies keičiančiame reglamentą (EB) Nr. 796/2004, nustatantį išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XP-3084(2)).

Siūloma nustatyti, jog žemės sklypo, įgyto iš valstybės pagal šį įstatymą pasinaudojus pirmumo teise, taip pat žemės sklypo, įgyto kompensuojant paskolos žemės ūkio paskirties žemei įsigyti palūkanų dalį, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama ne anksčiau kaip po 5-erių metų nuo žemės sklypo įgijimo dienos. Šis draudimas būtų taikomas ir perleidus žemės sklypą tretiesiems asmenims.

Įstatymo projekte siūloma numatyti ir sąlygas, kuriomis valstybė įgyja teisę atpirkti nenaudojamus žemės ūkio veiklai be aukciono įsigytus valstybinės žemės sklypus.

Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai (Nr. XP-2722, Nr. XP-3451, Nr. XIP-934).

Šiais projektais siūloma šalinti daugiaprasmybes, išryškinamos ne tik draudžiamos, bet ir skatinamos saugomose teritorijose (ST) fizinių ir juridinių asmenų piliečių veikos, išryškintos ST planavimo stadijos ir patikslintos procedūros, numatyta galimybė ir nustatyti kriterijai saugomų teritorijų statusui panaikinti, atsisakyta atitinkamo režimo ST zonose kai kurių ligšiolinių ribojimų, t. y. leidžiama ir skatinama rekreacinės infrastruktūros tinklo plėtra, apibrėžtų parametrų vėjo jėgainių statyba, teritorijų planavimo dokumentais ir procedūromis kontroliuojamas žemės sklypų atidalijimas, siekiama sumažinti ūkinės veiklos ribojimų perteklių saugomose teritorijose, neignoruojant žmonių teisių, užtikrinti regionų, patekusių į saugomas teritorijas, normalią plėtrą; pagerinti gamtos ir kultūros paveldo apsaugą Lietuvos ST bei vietinių ST gyventojų socioekonomines sąlygas, remiantis subalansuotos plėtros principais, įtraukiant į šių problemų sprendimą vietos savivaldos struktūras, vietines bendruomenes ir vietinius gyventojus.

Komitetas svarsto Vyriausybės teiktą Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1176(2), Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1177(2), Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIP-1178) bei Geriamojo vandens įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIP-1179). Šiuos projektus reikia suderinti su Alkoholio kontrolės įstatymu, patikslinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, jos pavaldžių įstaigų funkcijas, pareigūnų teises ir pareigas. Tarnyba buvo norima prijungti prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau Komiteto pastangų dėka ji lieka Vyriausybės įstaiga.

Seime parengtas ir rudenį bus svarstomas Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymo projektas. Komitetas dėjo daug pastangų, kad šiuo įstatymu ūkininkams būtų sudarytos palankesnės sąlygas statyti elektros jėgaines ir parduoti pagamintą energiją. Dabartiniu metu įstatymo projekte nurodoma, kad elektrinės, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 250 kW supaprastinta tvarka prijungiamos prie tinklų nedelsiant. Komitetas siūlo tokią tvarką taikyti ir biodujų elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 500 kW.

Įregistruotas pasiūlymas šiam projektui, siekiant paspartinti alternatyvios energijos įgyvendinimą bent 5 metams ir, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 2015 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus.

5. Renginiai

2010 m. kovo 9 d. Komiteto posėdyje buvo diskutuojama dėl šiuo metu apskričių atliekamų funkcijų žemėtvarkos ir kitose srityse perdavimo kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Komiteto organizuotų klausymų metu savo nuomones pareiškė Vyriausybės, LR Prezidentės, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, dėl jų savo pasiūlymus įregistravo Seimo nariai. Dėl apskričių viršininkų vykdomų funkcijų perskirstymo Komitete buvo įvairios nuomonės.

Komitetas surengė diskusiją „Dėl žemės ūkio subjektų apmokestinimo“. Šios diskusijos pagrindu pateikti pasiūlymai Vyriausybei artimiausiais metais taikyti tik 5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifą ūkininkų apmokestinamosioms pajamoms ir pelno mokesčio tarifą žemės ūkio įmonių apmokestinamajam pelnui bei netaikyti pensijų perskaičiavimo nuostatas žemės ūkio veikla užsiimantiems gyventojams.

2010 m. balandžio 21 d. Komitetas kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu surengė bendrą diskusiją ”Dėl mokslinių tyrimų institutų pertvarkos ir finansavimo”. Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlyta atsižvelgti į žemės ūkio tyrimų specifiką ir vertinant mokslo produkciją, įvertinti mokslines publikacijas mokslo straipsnius žurnaluose, kurie įtraukti į Master Journal List, ISI WOS bei kitas tarptautines duomenų bazes. Į vertinimo metodikos kriterijus įtraukti ir monografijas, knygas bei mokslininkų vykdomą mokslo rezultatų sklaidos veiklą, didinančią šalies ūkio konkurencingumą. Aptartos ir žemės ūkio krypties universitetinių studijų programų perspektyvos.

Kaimo reikalų komitetas surengė konferenciją ”Lietuvos kaimas: reformų ir narystės ES keliu”, skirtą Komiteto veiklos 20-mečiui paminėti.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis apžvelgė Komiteto istoriją ir nuveiktus darbus reformų ir narystės ES laikotarpiais. Jis pažymėjo, kad žemės klausimas visais laikais buvo vienas svarbiausių ir sukeliantis daug politinių diskusijų, kaip ir žemės ūkio ekonominių santykių valstybinis reguliavimas, dėl kurio anksčiau buvę aštrūs ginčai gerokai aprimo Lietuvai prisijungus prie Europos Sąjungos vieningos žemės ūkio politikos.

Komiteto pirmininkas paminėjo naujus iššūkius - klimato kaitą, gamtinių išteklių tausojimo būtinybę, stiprėjančią konkurenciją ir laisvėjančią prekybą. Be to, būtina spręsti ir vietines problemas – baigti žemių grąžinimą, spartinti žemės konsolidaciją, gerinti kaimo infrastruktūrą, įvairinti ekonominę veiklą kaime ir gausinti darbo vietas, pažaboti stambiųjų prekybos tinklų dominavimą, protingai atlikti apskričių reformą, efektyviai įsisavinti ES paramą, stengtis apginti Lietuvos poziciją dėl žemės ūkio politikos po 2013 metų ir nuveikti daug kitų darbų.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius perskaitė pranešimą ”Lietuvos žemės ūkis 1990 – 2010 metais ir perspektyvos po 2013 metų”, o Agrrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė - ”Žalioji knyga. Lietuvos kaimo ateitis”. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas papasakojo apie žemdirbių savivaldos ir Komiteto bendradarbiavimo patirtį.

Diskusijose dalyvavę buvę Komiteto pirmininkai Eimantas Grakauskas, Mykolas Pronckus, Jeronimas Kraujelis, Gintautas Kniukšta, Jonas Jagminas ir Viktoras Rinkevičius pasidalino prisiminimais, išsakė savo požiūrį į dabartinius procesus kaime.

2010 m. gegužės 26 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas ir Seimo Europos informacijos biuras surengė diskusiją „Lietuvos Kaimo vizija“. Diskusijoje pranešimus skaitė Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ ir Panevėžio rajono savivaldybės atstovai.

Daug buvo svarstyta problemų susijusių su pieno gamyba ir perdirbimu, kooperacijos plėtra. Jeigu bus pradėta statyti nauja kooperatinė pieno perdirbimo įmonė, tai neabejotinai pieno rinkoje sukels tam tikrus poslinkius ir konkurencinė kova didins pieno supirkimo kainas.

2010 m. liepos 2 d. Seime vyko Komiteto ir Žemės ūkio rūmų organizuota konferencija „Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vieta šalies ekonomikoje. Lietuvos pozicija derybose dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos 2010 – 2020 m.“.

Konferencijoje pažymėta, kad Lietuvos atstovų derybose laukia nelengvas darbas. Dabar vyksta pirminės diskusijos. Europos Komisija šių metų lapkričio mėn. pateiks Komunikatą dėl BŽŪP ateities po 2013 metų, todėl siektina, kad jis būtų Lietuvai palankus.

6. Tarpparlamentiniai ryšiai

2010 m. kovo 3 – 4 d. Seimo Komitete lankėsi Rumunijos parlamento Atstovų rūmų Žemės ūkio, miškininkystės maisto pramonės ir specialiųjų paslaugų komiteto delegacija vadovaujama komiteto pirmininko Valeriu Tabara.

Rumunijos parlamento nariai aktyviai domėjosi Lietuvos patirtimi sprendžiant aktualius žemės ūkio klausimus klausimus, taip pat kitus su ES bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimu susijusius klausimus, žemės ūkio ir maisto pramonės bei mokslo institucijų ryšiais, žemdirbių savivaldos veikla ir daugeliu kitų aktualių žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimų.

2010 m. balandžio 30 d. Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis ir komiteto narys Antanas Baura susitiko su Tadžikistano Respublikos delegacija, vadovaujama Ekonominio vystymo ir prekybos ministro pavaduotojos Gulčehra Bazarova. Svečiai domėjosi reformomis žemės ūkyje, bendradarbiavimu su Žemės ūkio ministerija.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis