1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	29 9 20
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą	12
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados	4
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	3
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji bendri posėdžiai su kitais komitetais	20 - -
2.2.	Klausymai	4
3. Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų		10
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	200
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	103
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	1
5.2.	Kiti renginiai	1
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	3
6.2.	Priimta delegacijų	1

II. AKTUALIAUSI DARBAI

priimti svarbiausi teisės aktai

Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1176(3). Priėmus šį įstatymą įtvirtinamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statusas. Ši tarnyba tampa Vyriausybės įstaiga, kurios nuostatus ir administracijos struktūrą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybės politiką veterinarijos srityje formuoja žemės ūkio ministras.

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2279. Priėmus šį įstatymą žemdirbiams, žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėms gerėja atsiskaitymo už šią produkciją tvarka, įvesta griežtesnė atsiskaitymo kontrolė ir nustatyta informacijos teikimo apie atsiskaitymus tvarka.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3084(3).

Priėmus šį įstatymą, buvo patikslintos sąlygos, kuriomis taikomas draudimas 5 metus keisti iš valstybės pirmumo teise įsigytos žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo paskirtį. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias galimiems piktnaudžiavimams valstybės suteikiama parama.

Žuvininkystės įstatymo 2, 3, 4, 10, 12, 14, 18, 22, 23, 24, 26, 26(1), 26(2), 26(3), 26(5), 26(11), 26(14), 26(15), 26(17), 26(18), 26(19), 27, 29 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (Nr.XIP-2190 ES), kuriuo tinkamai apibrėžtos Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų funkcijos, suderintos Žuvininkystės įstatymo nuostatos su kitais teisės aktais, pakeisti institucijų pavadinimai. Pakeista ir suderinta su ES reglamentuose apibrėžta „žvejybos laivo“ sąvoka, tokiu būdu sumažinama administracinė našta žvejybos laivų savininkams, išplečiamas žvejybos reglamentavimo priemonių sąrašas.

2. ES teisės aktų ir integracinių įstatymų projektų svarstymas

2010 m. rugsėjo 29 d. Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstytas Europos Komisijos pasiūlymo, kuriuo ES valstybėms narėms suteikiama daugiau laisvių apsispręsti dėl GMO augalų auginimo, atitikimas subsidiarumo principui.

Komitetas įvertinęs, kad šiuo reglamento projektu valstybėms narėms būtų suteikta daugiau galimybių savarankiškai spręsti dėl GMO auginimo ir tokiu būdu valstybėms narėms būtų grąžinama dalis kompetencijos, kuri buvo priskirta ES, be to, reglamento projektu nekeičiamos šiuo metu galiojančios ES GMO leidimų išdavimo sistemos, taip pat nesiekiama nustatyti GMO auginimo taisyklių, o leidžiama valstybėms narėms nustatyti priemones, kurios būtų taikomos pagal galiojančius teisės aktus leistiems naudoti GMO, konstatavo, kad pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

2010 m. spalio 22 d. Komitete buvo svarstoma Lietuvos Respublikos pozicija dėl pereinamojo laikotarpio, kuriuo draudžiama užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę, pratęsimo. 2011 m. gegužės 1 d. baigiasi rengiantis narystei ES Lietuvos išsiderėtas pereinamasis laikotarpis ir pagal Stojimo sutartį Lietuva gali prašyti šį laikotarpį pratęsti dar 3 metams.

Komitetas bendru sutarimu pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai Lietuvos Respublikos pozicijai pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo draudžiama užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę, iki 2014 m. gegužės 1 d.

2010 m. lapkričio 3 d. Komitete buvo svarstomas reglamento projektas dėl maisto labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims projektas.

Komitetas bendru sutarimu konstatavo, kad siūlomas įstatymo galią turintis teisės akto projektas atitinka subsidiarumo principą. Taip pat Komitetas, pritardamas Žemės ūkio ministerijos parengtai pozicijai, rekomendavo siekti, kad maisto labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims programa būtų pilnai finansuojama iš ES biudžeto.

2010 m. lapkričio 10 d. Komitete buvo svarstoma pozicija ir reglamento projektas dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo plėtrai atitikimas subsidiarumo principui.

Komitetas iš esmės pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai pozicijai ir akcentavo būtinybę siekti, jog reglamento projekte būtų numatyta, kad tinkamomis kompensuoti išlaidomis būtų laikomos tos išlaidos, kurios padarytos ne anksčiau kaip 12 mėn. iki paraiškos pateikimo.

Taip pat Komitetas bendru sutarimu konstatavo, kad siūlomos reglamento projekto kai kuriuos nuostatos, kuriomis Europos Komisija siekia įgauti daugiau galių teisės aktų leidybos srityje priimant deleguotus teisės aktus, galimai prieštarauja subsidiarumo principui.

Taip pat Komitete buvo svarstomas reglamento projektas, nustatantis bendrosios tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal BŽŪP taisykles. Komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos pozicijai ir akcentavo, jog būtina atsisakyti naujosioms valstybėms narėms taikomo reikalavimo (reikalavimas netaikomas Bulgarijai ir Rumunijai), kad paramą tiesioginėmis išmokomis galima skirti tik už žemę, kuri 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės.

2010 m. gruodžio 8 d. Kaimo reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos poziciją dėl Komisijos komunikato „BŽŪP artėjant 2020 m.“. Komitetas pritarė pozicijos nuostatoms atsisakyti tiesioginių išmokų sąsajų su istoriniais referenciniais rodikliais, siekti tiesioginių išmokų lygio ES valstybėse narėse suvienodinimo. Taip pat Komitetas mano, kad reikėtų išlaikyti rinkos reguliavimo priemones, nustatyti aiškų suderinamumą tarp Kaimo plėtros ir Sanglaudos politikų.

Be to, Komitetas rekomendavo Žemės ūkio ministerijai kreiptis į Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą atlikti tyrimą dėl tiesioginių išmokų apskaičiavimo.

2010 m. gruodžio 21 d. Kaimo reikalų komitetas apsvarstė Europos Komisijos 2011 mėtų teisėkūros ir darbo programą ir bendru sutarimų pritarė į Lietuvai aktualiausių ES darbotvarkės klausimų sąvadą įtraukti Komunikatą dėl antrosios ES gyvūnų apsaugos ir gerovės (2011 - 2015 m.) strategijos.

3. Parlamentinė kontrolė

2010 m. spalio 13 d. Išklausyta Žemės ūkio ministerijos atstovo informacija apie pasirengimą išmokėti nacionalines tiesiogines išmokas už 2010 metus. Pažymėta, kad Vyriausybė papildomoms išmokoms nutarė skirti 294 mln. litų. Šios lėšos leis užtikrinti, kad už 2010 m. žemdirbiai gautų ne mažesnes nei už 2009 metus gautas išmokas (kartu su ES parama). Europos Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos pateiktus argumentus dėl dalies pasėlių iššalimo, leido nuo š. m. spalio 16 d. (t.y. pusantro mėnesio anksčiau nei tai nustatyta ES teisės aktuose) vykdyti avansinius mokėjimus iš ES biudžeto lėšų.

2010 m. lapkričio 10 d. Kaimo reikalų komitetas išklausė Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ vykdymą.

Ministras pažymėjo, kad 2009 m. rugpjūčio pabaigoje buvo peržiūrėtas remiamų veiklų sąrašas ir papildytas atsinaujinančios energijos gamybos veikla. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių niekada nebuvo prioritetinė veikla, jai finansuoti nebuvo skirta specialių programų ar prioritetų.

2010 m. atnaujinus paramos paraiškų rinkimą ir jau per pirmuosius paramos paraiškų rinkimo mėnesius pritrūkus šaukimui skirtų lėšų, buvo priimtas sprendimas sustabdyti paraiškų rinkimą, kartu siekiant palikti pakankamai lėšų kitoms alternatyvaus verslo veikloms pagal Programos III krypties priemones remti.

Ministras informavo Komitetą, kad nuo šių metų spalio 4 d. atnaujintas paramos paraiškų, užpildytų pagal Programos priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, rinkimas, kuris truks iki lapkričio 12 dienos. Pagal šias priemones besikreipiantiems pareiškėjams, šalia visų kitų remiamų veiklos rūšių, suteikiama galimybės kreiptis šioms veikloms plėtoti: paliekama galimybė kreiptis paramos biodujų ir biokuro žaliavos gamybai kaimo vietovėse skatinti ir plėtoti; remiamų veiklų sąrašai papildyti tokiomis naujomis veiklomis, kaip specializuotos mažmeninės prekybos ūkininkų ir gamintojų pagaminta produkcija organizavimo veikla, stacionarių ir nestacionarių socialinio pobūdžio paslaugų organizavimas kaimo vietovėse ir pan.

Pareiškėjams (ūkininkams) išlieka galimybė paramos iki 250 KW galingumo vėjo jėgainėms statyti kreiptis pagal Programos I krypties priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (tik tuo atveju, jei pagaminta energija bus naudojama tik valdos reikmėms).

Paskelbus šiuos šaukimus, nuo spalio 4 iki lapkričio 9 d., pagal abi priemones jau pateikta 60 paramos paraiškų, pagal kurias prašoma paramos suma sudaro 51,4 mln. Lt.

Komiteto nariai konstatavo, kad vertinant šių priemonių teiktas paraiškas buvo tam tikrų trūkumų, nesuderintos atsakingų už energetiką institucijų nuomonės šiuo klausimu. Nutarta priimti sprendimą šiuo klausimu artimiausiame Komiteto posėdyje.

2010 m. lapkričio 17 d. Sudaryta Seimo narių darbo grupė Gyvulininkystės ir paukštininkystės problemoms spręsti išnagrinėjo atsakingų valstybės institucijų veiklą, susijusią su stambių gyvulininkystės įmonių taršos mažinimu ir gyventojų reikalavimais užtikrinti jų teisę gyventi sveikoje aplinkoje, konstatavo, kad pavedimai vykdomi vangiai, šiuose srityse trūksta pirmiau minėtų ministerijų ir joms pavaldžių institucijų veiklos koordinavimo, tarp jų kyla prieštaravimų ir nesuderinamų pozicijų ir kol kas jų atliekamų darbų iš esmės iškeltos problemos nesprendžiamos, o apsiribojama tik pavieniais sprendimais. Ilgas įstatymų ir kitų teisės aktų projektų rengimo ir jų derinimo laikotarpis, neaiškūs ir mažai su visuomene aptariami problemų sprendimo būdai, kelia visuomenei nerimą ir jos pasipiktinimą biurokratų neveiklumu, todėl inicijuojami piketai, teikiamos rezoliucijos aukščiausioms valstybės valdymo institucijoms. Darbo grupė pateikė Vyriausybei konkrečius pasiūlymus ir įpareigojo pateikti Seimui ataskaitą apie priemones , kurių imtasi siekiant mažinti neigiamą gyvulininkystės įmonių poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

2010 m. lapkričio 17 d. Kaimo reikalų komitetas posėdyje išklausė Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus informaciją, kaip įgyvendinamas Gyvulių veislininkystės įstatymas. Ministras pažymėjo, kad veislininkystėje reikia siekti didesnio veiklos efektyvumo, vienyti visų veislininkystės institucijų ir asociacijų pastangas teikti kokybiškas paslaugas ūkininkams. Ministras informavo, kad neketinama privatizuoti visų veislininkystės įmonių, o svarstant jų optimizavimo klausimus bus tariamasi su žemdirbių visuomeninėmis organizacijomis. Aptartos galvijų ir melžiamų karvių veislių gerinimo, produktyvumo kontrolės, genetinio fondo, veislinių telyčių auginimo problemos.

Komiteto nariai nusprendė, kad reikia parengti naują Ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymo projektą, siekiant išplėsti šiuo metu galiojančio Gyvulių veislininkystės įstatymo reguliavimo ribas, reglamentuojant ne tik veislinių gyvulių, bet ir visų kitų ūkinių gyvūnų veislininkystę, genetinių išteklių išsaugojimą, patikslinant valstybės valdymo institucijų kompetenciją gyvulių produktyvumo kontrolės ir veislinės vertės nustatymo srityje, dalies veislininkystės funkcijų perdavimą veislininkystės savivaldos organizacijoms.

Žemės ūkio ministerijai pasiūlyta parengti papildomas priemones siekiant sustiprinti veislininkystę, gyvulių selekcijos, produktyvumo kontrolės ir veislinių savybių gerinimui, optimizuoti valstybės valdomų įmonių veiklą.

Komitetas buvo tos nuomonės, kad Žemės ūkio rūmams reikia sustiprinti ūkininkų švietimo veiklą veislininkystės klausimais, skatinti juos vykdyti gyvulių produktyvumo kontrolę ir dalyvauti selekcinėse programose.

2010 m. lapkričio 17 d. Komiteto nariai išklausė Žemės ūkio ministerijos informaciją apie Žuvininkystės problemas ir perspektyvas Lietuvoje. Posėdžio dalyviams buvo pateikta informacija apie žuvivaisos sektoriaus valstybinį valdymą, apie dabartinę žuvų išteklių būklę. Pažymėta, kad daug diskusijų kelia ketinimai pakeisti žuvivaisos poskyrių teisinį statusą, kuris leistų efektyviau valdyti šiuos objektus, sudarytų teisines prielaidas pasinaudoti Europos žuvininkystės fondo parama bei atskirtų valstybės institucijoms nebūdingas ūkinės veiklos (žuvivaisos) funkcijas nuo administravimo ir kontrolės funkcijų. Pažymėta, kad valstybinių vandens telkinių įžuvinimas ir retų ar nykstančių žuvų rūšių žuvivaisa yra valstybinės reikšmės veikla, o pilnaverčiam šios veiklos užtikrinimui reikėtų panaudoti tiek valstybinius, tiek privačius žuvivaisos pajėgumus.

2010 m. lapkričio 17 d. Kaimo reikalų komitetas priėmė sprendimą dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos „Perėjimo prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Paramos verslo kūrimui ir plėtrai“ priemonių įgyvendinimo. Sprendime pažymėta, kad šių priemonių įgyvendinimo taisyklės paskatino vienos rūšies ekonominės veiklos (pagrinde vėjo jėgainių) didelį pareiškėjų aktyvumą teikiant paraiškas, kurias tenkinat praktiškai būtų tekę panaudoti visas šioms priemonėms skirtas lėšas, o darbo vietų sukūrimas kaime būtų labai mažas.

Be to, pareiškėjai nebuvo pasiruošę įsisavinti šios veiklos, prieš paraiškų teikimą skubotai tam tikslui buvo steigiamos įmonės. Pagal priemonę „Paramos verslo kūrimui ir plėtrai“ paraiškų teikėjai dažniausiai buvo ne kaimo gyventojai, nebuvo užtikrintas teikiamų projektų ekonominis gyvybingumas.

Rengiant šias paramos taisykles tikėtasi, kad tam laikui bus priimtas Atsinaujinančių išteklių ir energetikos įstatymas. Tačiau šis įstatymas nepriimtas iki šiol ir lieka neaiški jėgainių prijungimo prie elektros tinklų tvarka, nežinoma kokiai kriterijais vadovaujantis ateityje bus superkama elektros energiją.

Komitetas pasiūlė Vyriausybei pavesti Žemės ūkio, Energetikos ministerijoms ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai papildomai išnagrinėti ir suderinti nuomones dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, siekiant, kad kaimo vietovėse galima būtų įgyvendinti nedidelio galingumo atsinaujinančios energijos gamybos projektus.

Žemės ūkio ministerija įpareigota atsižvelgti į pareiškėjų pageidavimus ir artimiausiu metu peržiūrėti priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ekonominės veiklos bei tradicinių amatų sąrašus, pagal kuriuos veiklos priskiriamos arba nepriskiriamos prie remtinų veiklų.

2010 m. gruodžio 8 d. Komitetas išklausė informaciją apie paramos Pusiau natūriniam ūkininkavimui įsisavinimą. Konstatuota, kad teikiama 5 179 Lt į metus parama yra maža ir paramos priemonė nepatraukli pareiškėjams, kurių ūkis nuo 2 iki 4 EDV (europinis dydžio vienetas). Pažymėta, kad paramos dydis yra nustatytas reglamente.

Žemės ūkio ministras informavo, kad š. m. gruodžio 3 d. gavo Europos Komisijos pritarimą dėl šios priemonės pakeitimo ir nuo ateinančių metų paramos galės kreiptis ūkiai, kurių dydis nuo 1 EDV. Tikimasi, jog šis pakeitimas ženkliai padidins priemonės populiarumą.

2010 m. gruodžio 15 d. Posėdyje išklausyta informacija dėl Žemės tvarkymo ir administravimo klausimų perskirsčius apskričių viršininkų vykdytas žemėtvarkos funkcijas. Seimas šių metų birželį priėmė Žemės, Žemės reformos, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymus (įsigaliojo nuo liepos 1 d.), kuriais apskričių viršininkų administracijų iki tol vykdytos žemėtvarkos funkcijos buvo perduotos Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM (toliau tekste - Tarnybai).

Įgyvendinama šiuos teisės aktus, Tarnyba parengė 30 Vyriausybės nutarimų projektų, iš kurių 12 jau yra Vyriausybės priimta, 10 yra pateikta Vyriausybei svarstyti, o likę 8 yra derinami su suinteresuotomis institucijomis.

Nacionalinės žemes tarnybos prie ŽŪM direktorius K. Maksvytis akcentavo, kad per pastarąjį pusmetį labiausiai paspartėjo asmeninio ūkio žemės privatizavimas – vidutiniškai per 1 mėnesį buvo priimama po 680 sprendimų, tuo tarpu iki 2010 m. liepos 1 d. šis skaičius tesudarė 100.

Paspartėjo ir sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimas: nuo 2010 m. liepos 1 d. miestuose vidutiniškai per 1 mėnesį priimama po 222 sprendimus (buvo 187), o kaimo vietovėse – 537 (buvo 468).

Vidutiniškai per 1 mėnesį nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo sudaroma po 284 valstybines žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Po apskričių reformos šis procesas buvo sulėtėjęs (vidutiniškai 174 per mėnesį), tačiau šiuo metu labai suintensyvėjo ir tikimasi per 2011 metus pasiekti nustatyto tikslo: surinkti 120 mln. litų.

Beveik dvigubai, lyginant su pirmuoju pusmečiu, išaugo Tarnyboje (centre) gaunamų piliečių skundų skaičius (1214).

Kalbant apie nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylų patikrą, Tarnybos direktorius konstatavo, kad labai sumažintas buvęs vėlavimas Vilniuje ir Kaune, tačiau Vilniaus rajonas tebelieka probleminis (kaip ir nuosavybės teisių atkūrime).

Ženkliai pastebima pertvarkos nauda: sumažėjo biurokratizmo, sutrumpėjo terminai iki sprendimo priėmimo, paslaugos suteikiamos arčiau pareiškėjų, suvienodinama teisės aktų taikymo praktika, sutaupyta valstybės biudžeto lėšų darbuotojų išlaikymui, centralizuoti viešieji pirkimai ir buhalterija, užtikrinama sprendimų priėmimo kontrolė.

Tarnybos ateities tikslai, kurie skatintų geresnį žemės naudojimą: už parduotą valstybinę žemės ūkio paskirties gauti žemę pinigai turėtų būti nukreipiami tik privačios žemės išpirkimui, žemės tvarkymui ir administravimui. Taip pat reikėtų siekti, kad Ūkio ministerija greičiau sukurtų Akcininkų registrą, o Finansų ministerija pateiktų naują Žemės mokesčio įstatymo redakciją, žemės paėmimas į Valstybės žemės fondą (paimant žemę, išduodami vertybiniai popieriai – žemės lakštai (taikant vidutinę rinkos vertę)) bei paimtos žemės pardavimas per Valstybės žemės fondą, formuojant racionalius žemės sklypus (ūkius) ir vykdant uždarą aukcioną tarp žemės lakštų turėtojų.

2010 m. gruodžio 22 d. Posėdyje išklausyta Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus informacija apie kasos aparatų įvedimo galimybes turguose. Ministras pažymėjo, kad Vyriausybėje joks teisės aktas šiuo klausimu dar nepriimtas, o svarstoma apie galimą pereinamąjį laikotarpį ir aptariama kokia turėtų būti tvarka įvedant kasos aparatus. Numatoma kasos aparatus įvesti prekiaujant maisto produktais dengtuose turgavietėse.

Kasos aparatų įsigijimas Vyriausybės nustatyta tvarka bus kompensuojamas, priklausomai nuo jų įsigijimo laiko. Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad kasos aparatai nesukels jokių naujų mokestinių prievolių ar verslo statuso pasikeitimo.

Įvedus kasos aparatus bus užtikrinta apskaita fiksuojant kiekvieno prekiautojo parduodamą prekių kiekį, kainą ir gaunamas pajamas. Pirkėjas, gavęs kasos kvitą, galės teisiškai reikšti pretenzijas dėl prekės kokybės, svorio ir pan.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pažymėjo, kad Žemės ūkio rūmai, Šeimos ūkininkų sąjunga ir kitos žemdirbių organizacijos išreiškė palaikymą dėl
kasos aparatų turguose. Komitetas pritarė Vyriausybės iniciatyvai įvesti kasos aparatus dengtose turgavietėse, prekiaujančiose maisto produktais.

4. Nebuvo priimti svarbūs įstatymai

Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1177(4). Šis įstatymas susijęs su Vyriausybės įstaigų optimizavimu. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti, kad rinkai būtų tiekiamas saugus nustatytus kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, skatinama ekologiškų žemės ūkio produktų gamyba, apibrėžiama valstybės institucijų kompetencija užtikrinant maisto saugą ir kokybę. Įstatymo projektas priimtas pastraipsniui, tačiau už visą įstatymo projektą balsuota nebuvo, nes Seimo valdyba kreipėsi į Europos teisės departamentą dėl išvados ar jie atitinka ES teisę.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo į statymo projektas Nr. XP-2605(2)ES. Šio projekto tikslas – nustatyti Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo auginti kanapes taikymo išimtį pluoštinių kanapių veislių, atžvilgiu. Seimas 2010 m. spalio 12 d. Seimo posėdyje šį įstatymo projektą grąžino iniciatoriams tobulinti.

Žuvininkystės įstatymo 7, 9 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris papildomas nuostata, kad už verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimų išdavimą, patikslinimą arba dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava.

Tautinio paveldo produktų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo tikslinamos įstatymo nuostatos, leidžiančios Žemės ūkio ministerijai parengti ir patvirtinti valstybės pagalbos tautinio paveldo objektams išsaugoti, sukurti, realizuoti ir populiarinti teikimo tvarką, leisti imti valstybės rinkliavą už tautinio paveldo objektų atestavimą, sertifikatų ir pažymėjimų išdavimą, patikslinti sąvokas bei įtraukti naujas, siūloma perduoti atitinkamas funkcijas Žemės ūkio ministerijai.

Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir Prekybinės laivybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai kuriais siekiama užtikrinti, kad Žuvininkystės ir Prekybinės laivybos įstatymų nuostatos neprieštarautų EB steigimo sutartyje įtvirtintam laisvo darbuotojų judėjimo principui, direktyvoms dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, dėl teisės į šeimos susijungimą ir dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, nuostatoms. Šie įstatymai turėjo būti priimti iki 2010-12-31 d.

5. Renginiai

2010 m. gruodžio 17 d. Seime Kaimo reikalų komitetas kartu su Žemės ūkio ministerija organizavo konferenciją „Lietuvos tautinis paveldas: dabartis ir perspektyvos“

Konferencijoje dalyvavo Seimo pirmininkė I.Degutienė, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E.Pupinis, Žemės ūkio ministras K.Starkevičius, Seimo nariai, ministerijų, savivaldybių, valstybinių įstaigų, asociacijų atstovai, tautinio paveldo produktų gamintojai ir kiti svečiai. Konferencijoje dalyvavo 300 registruotų dalyvių.

Konferencijos metu buvo aptartos tradicinių amatų plėtros aktualijos, tautinio paveldo produktų sertifikavimo klausimai. Visi besidomintieji buvo supažindinti su šiai veiklai teikiamos paramos galimybėmis. Taip pat vyko Tautinio paveldo produktų – tradicinių maisto gaminių, amatininkų tradicinių dirbinių – pristatymas. Vėliau (po svaitės) buvo organizuota Kalėdinė tautinio paveldo produktų mugė prie Seimo.

„Žurnalistų Agroklubo“ nariai taip pat buvo pakviesti dalyvauti šioje konferencijoje, kurioje buvo įteiktos 3 padėkos spaudos, TV, radijo atstovams už kūrybingumą informuojant visuomenę apie tradicinius amatus, kultūros vertybes, mūsų tautinio paveldo produktų gamintojus.

6. Tarpparlamentiniai ryšiai

2010 m rugsėjo 15 -17 d. įvyko Komiteto pirmininko E. Pupinio ir komiteto narių A. Bauros bei J. Jagmino vizitas į Bukareštą (Rumunija). Vizito metu buvo susitikta su Rumunijos parlamento Atstovų Rūmų Žemės ūkio, miškininkystės, maisto pramonės ir specialiųjų paslaugų komiteto, Senato Žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo plėtros komiteto nariais ir Žemės ūkio ministerijos atstovais. Susitikimų metu diskutuota žemės fondo steigimo ir jo veikimo klausimu, Bendrosios žemės ūkio politikos ateities gairėmis ir pasidalinta šalių pozicijomis.

2010 m. rugsėjo 30 – spalio 3 d. surengtas Komiteto pirmininko E. Pupinio ir komiteto nario J. Jagmino vizitas į Maskvą (Rusijos Federacija) dalyvauti žemės ūkio parodoje „Auksinis ruduo“ ir susitikimuose su Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos nariais. Susitikimų metu buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas žemės ūkio srityje, apsikeista patirtimi žemės reformos klausimais ir diskutuota tarpusavio prekybos stiprinimo klausimais.

2010 m. spalio 24 – 27 d. įvyko Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo J. Stanevičiaus ir komiteto nario B. Paužos vizitas į Berlyną ir Magdeburgą (Vokietijos Federacinė Respublika) susipažinti su Vokietijos žemės fondo veikla.

2010 m. lapkričio 30 d. Kaimo reikalų komitete lankėsi JAV Dartmouth koledžo Tuck verslo mokyklos atstovai. Komiteto pirmininkas E. Pupinis įvykusiame susitikime aptarė Lietuvos žemės ūkio sektoriaus situaciją, numatomus pokyčius Lietuvos ir Europos Sąjungos žemės ūkio politikoje.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis