1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	28 10 18
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą	7
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados	1
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	0
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji bendri posėdžiai su kitais komitetais	32 4 2
2.2.	Klausymai	6
3. Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų		24
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	204
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	115
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	5
5.2.	Kiti renginiai	1
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	2
6.2.	Priimta delegacijų	3

II. AKTUALIAUSI DARBAI

priimti svarbiausi teisės aktai

Priėmus Žemės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1719(3) nebus galima iš privačios žemės savininkų paimti visuomenės poreikiams žemės plotų, skirtų viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui. Tokiu būdu buvo užtikrintos savininkų teisės disponuoti savo turtu (įstatymas Nr. XI-1314).

Priėmus Žemės įstatymo 45, 46, 47, ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1891(3) maksimaliai sutrumpinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, užtikrintas efektyvus jos realizavimas ir sutrumpintas teisminių ginčų nagrinėjimo procesas, kartu užtikrinant teisingą atlyginimą už privatų visuomenės poreikiams paimamą turtą (įstatymas Nr. XI-1314).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu Nr. XI-1307, įvertinus šiuo metu galiojančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo procedūrą, išskirta speciali, greita ir efektyvi procedūra privačios žemės paėmimui ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti.

2. ES teisės aktų ir integracinių įstatymų projektų svarstymas

2011 m. vasario 2 d. Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstytas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../..., kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms (Nr. ES-10-95)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 485/2008 dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio garantijų fondo finansavimo dalį, patikrinimo (Nr. ES-10-96)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../..., kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 165/94 ir (EB) Nr. 78/2008 (Nr. ES-10-100)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su sutartiniais santykiais pieno ir pieno produktų sektoriuje (Nr. ES-10-92)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (Nr. ES-10-99)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žemės ūkio produktų kokybės schemų (Nr. ES-10-101)

Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30, 34 straipsnių, aštuntojo (1) skirsnio pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 34(19) straipsniu, aštuntuoju (2), aštuntuoju (3), aštuntuoju (4), aštuntuoju (5), aštuntuoju (6), aštuntuoju (7), aštuntuoju (8) skirsniais ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr.XP-2735 ES)

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2, 7, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6(1), 7(1) straipsniais ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr.XP-2736 ES)

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 5, 8 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr.XP-2737 ES)

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 straipsnių, 1, 2, 3 priedų pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr.XP-2327 ES)

2011 m. kovo 9 d. Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstytas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl siauros tarpvežės traktorių išmetamų teršalų kiekio ribojimo etapų taikymo iš dalies keičiamos Direktyvos 2000/25/EB nuostatos (Nr. ES-11-05)

2011 m. kovo 30 d. Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-1672ES)

Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-1673ES)

2011 m. balandžio 6 d. Elektros energetikos įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-2656ES)

3. Parlamentinė kontrolė

2011 m. vasario 2 d. Išklausyta Žemės ūkio ministerijos atstovo informacija dėl išmokų už karves žindenes už 2011 metus. Jos yra atsietos nuo gamybos ir mokamos pagal 2007 m. istoriniu laikotarpiu augintas karves žindenes. Atsižvelgiant į problemas gyvulininkystės sektoriuje buvo patvirtinta Mėsinės galvijininkystės plėtros programa. Jos tikslas – paskatinti mėsinės galvijininkystės plėtrą, suintensyvinant kokybiškos galvijienos gamybą, racionaliau panaudojant mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemės ūkio naudmenas, diegiant ir tobulinant veislininkystės technologijas bei metodus, optimaliai išnaudojant vietinį gamybinį potencialą.

2011 m. vasario 3 d. Kaimo reikalų komitetas surengė Kaune išvažiuojamąjį posėdį. Posėdžio tikslas išnagrinėti padėtį šalies grūdų sektoriuje, aptarti Asociacijos „Slėnis Nemunas“ veiklos perspektyvas ir susipažinti su pieno kokybės kontrolės klausimais.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Tautvydas Barštys informavo posėdžio dalyvius apie šalyje susiklosčiusią padėtį grūdų sektoriuje. Jis nurodė, kad 2011 metų sausio mėnesį palyginus su 2010 m. liepos mėnesiu, pašarinių kviečių kaina padidėjo nuo 460 iki 840 litų už toną, kai tuo tarpu per šį laikotarpį paukštienos skerdienos kaina nukrito nuo 5,14 iki 5,06 lito už kilogramą. Tai paaiškinama tuo, kad pabrangus pašarams atskiros įmonės mažina gamybą, perteklinę produkciją teikia į rinką ir didina jos pasiūlą. Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad tai laikinas reiškinys ir toliau brangstant pašarams, neišvengiamai turės didėti mėsos kaina. Tokie staigūs kainų svyravimai išbalansuoja rinką, todėl visų organizacijų ir valstybės institucijų pastangos turi būti nukreiptos į kompleksinius problemų sprendimo būdus.

Komiteto nariai išklausė Asociacijos „Slėnis NEMUNAS“ direktoriaus, LMA nario prof. Albino Kustos informaciją apie integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ veiklą, plėtros programą, slėnio projektus, vystymosi perspektyvas bei problemas. Šia programa siekiama sudaryti sąlygas žemės, miškų ir maisto ūkio įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjų grupėmis, didinti Lietuvos žemės, miškų ir maisto mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Pranešėjas atkreipė dėmesį į nepakankamą tyrėjų ugdymo finansavimą pagal Slėnio programą, dėl ko sunku parengti kvalifikuotus jaunus mokslininkus ir numatyti jiems mokslines stažuotes užsienyje. Jis pažymėjo, kad mokslo ir studijų reforma vyksta nepalankia žemės ūkiui kryptimi. Lietuvos mokslų tarybai pakeitus mokslo rezultatų vertinimo tvarką, žemės ūkio krypties mokslininkams sudėtingiau laimėti konkursus bei jauniems mokslininkams patekti į podaktorantūrines stažuotes. Prof. A. Kusta nurodė, kad nepakankamai sprendžiamas slėnyje sukurtų mokslo centrų veiklos pradžios finansavimo klausimas, Asociacija „Slėnis Nemunas“ negauna paramos iš valstybės, ji išlaikoma steigėjų lėšomis, kurių nepakanka. Siūlė skubiai spręsti statomiems objektams žemės nuosavybės klausimus. (KRK išklausė informaciją bei priėmė sprendimą šiuo klausimu.

VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis išsamiai informavo posėdžio dalyvius apie įmonės veiklą, naujausius pasiekimus tyrimų srityje ir jos tarptautinę veiklą. Akivaizdžiais pavyzdžiais buvo įrodyta, kad nešališka pieno tyrimų laboratorija ir naujausios tyrimų technologijos skatina ūkininkus gaminti geresnės kokybės pieną ir Lietuvoje gaminamas pienas ir pieno produktai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Vartotojui tiekiami visiškai saugūs ir kokybiški pieno produktai. Komiteto pirmininkas E. Pupinis teigiamai įvertino tą faktą, kad VĮ „Pieno tyrimai“ pilnai atitinka dabartiniu metu valstybinėms įmonėms keliamus reikalavimus, joje didėja teikiamų kokybiškų paslaugų apimtys, gaunamos papildomos pajamos, sumokami ženklūs mokesčiai į valstybės biudžetą.

2011 m. kovo 23 d. Komitetas išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie socialinio draudimo išmokų, susijusių su motinyste, mokėjimą ūkininkams. Išaiškinta, kad asmenims, gaunantiems motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas ir įregistravusiems ūkininko ūkį, šios išmokos neperskaičiuojamos ir mokamos toliau, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų iš ūkio veiklos.

Posėdyje išklausyta Žemės ūkio ministerijos informacija dėl paramos jauniesiems ūkininkams. Šiai paramos priemonei įgyvendinti 2012–2013 metų laikotarpiu yra likę 5 mln.(viso skirta 295 mln.) Lt. Įvertinant tai, kad vienam pareiškėjui didžiausia paramos suma gali siekti 138 112 Lt, paramos lėšų užtektų tik 36 pareiškėjams. Atsižvelgiant į likusią priemonei įgyvendinti paramos sumą, bus svarstoma ar skelbti paraiškų surinkimą 2012–2013 metų laikotarpiu. Žemės ūkio ministerija planuoja pasibaigus priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ paraiškų surinkimui atlikti analizę kiek lėšų nepanaudota, ar galima jas perskirstyti į kitas priemones.

Kaimo reikalų komiteto siūlymu Žemės ūkio ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išnagrinėti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų tikrinimo bei derinimo procedūras, įvertinti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius šį procesą. Šios darbo grupės vadovas Žemės ūkio viceministras E. Raugalas pristatė išvadas ir pasiūlymus. Šiuo metu kadastro duomenų bylų patikra atliekama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau - NŽT) teritoriniuose padaliniuose - žemėtvarkos skyriuose. VĮ Registrų centras, kuris tvarko Nekilnojamojo turto kadastrą, prieš registruodamas duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, taip pat atlieka kadastro duomenų bylų patikrinimą ir, nustatant neatitikimams teisės aktų reikalavimams, grąžina bylas taisymams. NŽT (be kadastro duomenų bylų patikros bei derinimo) atlieka matininkų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Darbo grupė konstatavo, jog šiuo metu žemės sklypų kadastro duomenų bylų (toliau - kadastro duomenų byla) tikrinimo bei derinimo procesas vyksta nepakankamai efektyviai. Darbo grupė siūlo

Žemės ūkio ministerijai, Teisingumo ministerijai ir NŽT parengti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų bei kitų teisės aktų pakeitimo projektus, inicijuoti kadastro duomenų bylų patikros proceso perkėlimą į elektroninę erdvę.

Kaimo reikalų komitetas taip pat išklausė informaciją apie NŽT šiuo metu vykdomą elektroninių paslaugų vystymą (informacinių resursų centralizaciją, Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo žurnalą, informaciją apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės privatizavimą ir apie patvirtintas išvadas dėl žemės, miško ir vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai, laisvos valstybinės žemės apskaitą, NŽT patikėjimo teise valdomi žemės sklypai ir pan.).

Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė posėdyje pristatė Europos Audito Rūmų 2009 finansinių metų metinę ataskaitą, informavo komiteto narius apie Europos Audito Rūmų veiklą. Komitete taip pat buvo apsikeista nuomonėmis dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos pertvarkos po 2013 metų.

2011 kovo 30 d. Kaimo reikalų komitetas kartu su Aplinkos apsaugos komitetu, išklausė Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, savivaldybių asociacijų, sodininkų bendrijų ir jų atstovų nuomones ir pasiūlymus dėl problemų sodininkų bendrijose sprendimo. Daugiausia dėmesio buvo skirta žemės tvarkymo, infrastruktūros (geriamo vandens tiekimo, nuotekų ir atliekų bei kelių tvarkymo) žemės nuomos mokesčio klausimams. Pasiūlyta kreiptis į Vyriausybę, kad iš esmės būtų apsispręsta dėl sodininkų bendrijų statuso.

2011 balandžio 6 d. Kaimo reikalų komiteto nariai, urėdijos ir žemėtvarkos specialistai išvažiuojamojo posėdžio metu apsikeitė nuomonėmis dėl rezervinių miškų panaudojimo galimybių. Daugiausia nuosavybės teisių atkūrimui rezervuotų miškų yra Utenos, Ignalinos ir Ukmergės rajonuose, todėl buvo aplankyti Utenos miškų urėdijoje esantys įvairūs miško sklypai (nuo 2 iki 40 ha ploto). Rezervinių miškų plotas nuo 367 tūkst. ha 2007 metais sumažėjo iki 293 tūkst. ha 2010 metais (t.y., šis plotas per 3 metus sumažėjo 5%). Kadangi daugelyje kadastro vietovių šiuo metu vykdomi žemėtvarkos projektų papildymai, po jų įgyvendinimo rezervinių miškų plotai dar gali keistis. Susitikimo metu nuspręsta kreiptis į Aplinkos ministeriją, prašant kuo greičiau parengti Vyriausybės nutarimą, kuriuo būtų patvirtinta valstybinių nuosavybės teisių atkūrimui rezervuotų miškų pardavimo tvarka. Lėšos, gautos pardavus šiuos miškus, būtų panaudotos kompensacijoms už miestuose turėtą žemę išmokėti.

2011 balandžio 13 d. Komitetas išklausė Statistikos departamento informaciją apie Visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatus. Surašymo metu buvo surašyti visi žemės naudotojai, kurie gamina žemės ūkio produkciją. Iš viso 2010 m. surašymo metu buvo surašyta 200 tūkst. ūkių, buvo aiškus ūkių skaičiaus mažėjimas, tačiau jie tapo didesni. Vidutinis ūkio dydis padidėjo nuo 9 ha. - 2003 metais iki 14 ha. 2010 metais.

Komitetas, apsvarstė valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo aktualijas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius K. Maksvytis informavo, kad iki 2011 m. balandžio 1 d. yra parduota žemės ūkio paskirties žemės 104,6 tūkst. ha (šiais metais – 7,6 tūkst. ha). Iš viso 2011 metais iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo planuojama gauti apie 120 mln. lt įmokų į valstybės biudžetą (iš jų - apie 90 mln. Lt už kaimo vietovėse numatomų parduoti 43,5 tūkst. ha).

Parduodamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą. Šiuos darbus atlieka viešuosius konkursus laimėję UAB „ Inreal”, UAB „ Census optimus“, UAB „ Liturta” ir UAB „Ober-Haus“.

Komitetas posėdyje priėmė sprendimą dėl žemės konsolidacijos ir kaimo plėtros planavimo, kuriuo pritarė kaimo plėtros žemėtvarkos projektų (kompleksinių žemės ūkio ir kaimo plėtros projektų) tolesniam rengimui. Kartu buvo pasiūlyta Vyriausybei apsvarstyti galimybę finansuoti kaimo plėtros žemėtvarkos projektų (kompleksinių žemės ūkio ir kaimo plėtros projektų) rengimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės konsolidacija“, o įmonėms (pvz., VĮ Valstybės žemės fondui), rengiančioms kaimo plėtros žemėtvarkos projektus (kompleksinius žemės ūkio ir kaimo plėtros projektus), didesnį dėmesį skirti gamybos plėtros galimybių nustatymui (pvz., nustatant sanitarines apsaugos zonas ir numatant teritorijas žemės ūkio gamybos vystymui). Informacija apie sprendimo įgyvendinimą Kaimo reikalų komitetui turėtų būti pateikta iki š.m. rugsėjo 1 d.

Komitetas išklausė Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovų informaciją apie 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės apsaugos pakeitimus, kurie liečia taršos iš žemės ūkio šaltinių prevencijos klausimus. Didžiausia problema kyla dėl to, kad ratifikavus šią konvenciją, šalies žemės ūkyje būtų ribojamas ne tik azoto, bet ir fosforo kiekis. Numatoma, kad įterpiant į dirvą mėšlą, jame esančio fosforo kiekis neturi viršyti 25 kg/ha. Tai reikštų, kad terpiamo į dirvą mėšlo kiekis turėtų sumažėti per pusę, dėl to mažėtų humuso kiekis ir blogėtų dirvožemio kokybė. Aplinkos ministerija nagrinėja Baltijos jūros regiono šalių patirtį apie naujų reikalavimų įgyvendinimą, kreipėsi į Helsinkio komisijos sekretoriatą dėl išsamesnės informacijos. Komiteto nariai nusprendė, kad iki šios Konvencijos ratifikavimo Seime tikslinga parengti reikiamus teisės aktus, kuriuos turėtų aprobuoti mokslo įstaigos. Komitetas paprašė Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų iki 2011 m. spalio 1 d. pateikti informaciją kaip pasikeistų nacionaliniai teisės aktai įgyvendinus šios Konvencijos reikalavimus.

2011 m. balandžio 27 d. Išklausyta Žemės ūkio ministerijos informacija dėl pasėlių deklaravimo 2011 metais. Buvo pabrėžta, kad tiesiogines išmokas galima gauti tik už tas žemės ūkio naudmenas, kurios 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės, nepaisant ar minėtą dieną jos buvo naudojamos gamybai ar ne.

Žemdirbiai, įsigiję ar nuomojantys žemę, kuri dabar neatitinka reikalavimų išmokoms gauti, bet yra ruošiama žemės ūkio veiklai, tačiau 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės, gali deklaruoti žemės ūkio naudmenas tiesioginėms išmokoms gauti.

2011 m. gegužės 11 d. Bendrame Seimo Kaimo reikalų ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų posėdyje buvo aptartos aukštos kvalifikacijos specialistų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai specialistų rengimo problemos ir konstatuota, kad šių specialistų trūksta. Pasiūlyta Švietimo ir mokslo ministerijai rengiant Tikslinio studijų finansavimo tvarką atsižvelgti į žemės ūkio specialistų poreikį ir numatyti efektyvesnį valstybės finansavimą.

Komiteto pirmininko pavaduotojo Jono Stanevičiaus pasiūlymu, aptarta labai smulkių ir smulkių ūkininkų ūkių mokesčių mokėjimo tvarka ir pasiūlyta Žemės ūkio rūmams ir Lietuvos ūkininkų sąjungai aptarti galimybes siekiant tobulinti šių ūkių apmokestinimą.

Komitetas išklausė Žemės ūkio ministerijos viceministro Mindaugo Kuklieriaus informaciją dėl kompensacinių išmokų už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Kompensacinėms išmokoms 2011 metams skirta 141 mln. Lt. Numatoma didelio nepalankumo vietovėse mokėti 260 Lt/ha, mažo nepalankumo vietovėse – 195 Lt/ha, tačiau galutinis sprendimas dėl išmokų dydžio bus priimtas įvertinus prašomą 2011 m. paramos sumą. Taip pat viceministras kalbėdamas apie ateinančių metų perspektyvas pažymėjo, kad 2012 m. šioms išmokoms dar bus mokama iš esamo finansinio periodo voko, o 2013 m. – svarstoma galimybė mokėti iš būsimo 2014 – 2020 m. finansinio periodo lėšų.

2011 m. gegužės 18 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau LAMMC) direktorius Zenonas Dabkevičius pristatė šio veiklos sritis, kryptis, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą. Direktorius pabrėžė, kad agrarinių ir miškų mokslas pirmiausia nukreiptas Lietuvos ūkio poreikiams, todėl dalis tyrimų turi būti taikomojo pobūdžio ir tik dalis gali būti fundamentiniai. LAMMC tyrimai vykdomi visoje šalies teritorijoje, šiems tyrimams reikalinga moderni laboratorinė įranga ir lauko technika, modernios informacinės technologijos. Posėdžio dalyviams buvo pristatyta ir keletas naujausių tyrimų ir inovacijų: kviečių selekcija specialios paskirties biopolimerams, atsparios žiemojimui produktyvios žieminių kviečių veislės, augalų biomasės energetinės vertės didinimas biotechnologiniais metodais.

2011 m. gegužės 25 d. Komitetas išklausė Žemės ūkio ministerijos informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinimą. Viceministras Aušrys Macijauskas informavo, kad šiai priemonei 2007 – 2013 m. yra skirta 1,2 mlrd. litų, o paraiškų surinka 12600. Vien tik paskutinio paraiškų šaukimo metu kovo – balandžio mėnesį buvo gauta 3365 paraiškų, kurioms reiktų 646 mln. litų. Tačiau, pranešėjo teigimu, visiems prašymams patenkinti neužteks lėšų, nes biudžete tam yra skirta 155 mln.litų, todėl visos pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal nustatytus pirmumo kriterijus. Tikėtina, kad pirmenybė gauti ES paramą bus teikiama jos dar negavusiems pareiškėjams.

2011 m. birželio 6 d. Kaimo reikalų komitetas išklausė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos informaciją apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomą. Šiuo metu žemės ūkio naudmenų laisvame valstybinės žemės fonde – 204,5 tūkst. ha. Išnuomotos ir suteiktos naudotis žemės (žemės ūkio naudmenų) plotas sudaro 155,8 tūkst. ha žemės.

2011 m. birželio 15 d. Komitetas išklausė Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų atstovų informaciją apie žirgininkystės padėtį Lietuvoje ir valstybės paramos lėšų veislininkystei įsisavinimą. Posėdyje buvo konstatuota, kad Žemės ūkio rūmams perdavus paramos veislininkystei lėšų skirstymo funkciją, nebuvo suderinti žirgų veislininkystei skirtų lėšų paskirstymo kriterijai. Taip pat pažymėta, kad tolimesnė žirgininkystės plėtra turi būti vykdoma verslo pagrindais, didinant šios šakos pelningumą, kuriant efektyviai veikiančią kompleksinę veislinių žirgų įvertinimo ir pardavimo sistemą, vystant sportinės žirgininkystės infrastruktūrą, rengiant praktinio mokymo bazes. Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pažymėjo, kad skiriant valstybei lėšas veislininkystei turi būti atliekama jų valstybinė priežiūra bei kontrolė. Kartu būtina išsaugoti vietinių arklių populiacijų genetinį potencialą bei gerinti arklių veislines savybes. Tuo tikslu numatoma sujungti UAB „Nemuno žirgynas“, UAB „Vilniaus žirgynas“ ir UAB „Sartų žirgynas“ bendroves į vieną bendrovę UAB ,,Lietuvos žirgynas. Posėdyje pažymėta, kad pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai populiarėja atskiros žirginio sporto šakos, daugėja pavienių žirgų laikytojų, didėja žirgų skaičius, tačiau trūksta kvalifikuotų specialistų. Kaimo reikalų komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai, padėti parengti tikslesnius ir teisingesnius paramos veislininkystei lėšų skirstymo kriterijus dėl žirgų veislinės vertės nustatymo, kilmės knygų tvarkymo, žirgų varžybų-bandymų pravedimo ir kitų veislininkystės darbų. Taip pat atkreiptas Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų dėmesys į tai, kad ruošiant žirgininkystės specialistus turi būti glaudus ryšys tarp mokyklos, moksleivio ir darbdavio.

2011 m. birželio 29 d. Kaimo reikalų komiteto nariai lankėsi žemės ūkio technologijų parodoje “Agrovizija“ (Kėdainių raj., Dotnuva, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas), kur buvo pristatyta šiuolaikinė žemės ūkio technika, naujausi augalų apsaugos produktai, perspektyviausios augalų veisles, augalų poreikius atitinkančios trąšos. Ši paroda – puiki galimybė susipažinti ir akivaizdžiai įsitikinti vienos ar kitos augalų veislės ar produkto ypatybėmis, įvertinti specializuotos žemės ūkio technikos technines galimybes. Parodos metu vyko seminarai aktualiomis augalininkystės temomis. Parodos atidaryme Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pasakė sveikinimo žodį, dalyvavo surengtose varžytuvėse, kuriose dalyvavo ir svečiai iš užsienio – Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Airijos.

4. Nebuvo priimti svarbūs įstatymai

Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2, 4, 5, 7, 8, 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-1375(3) siekiama išsaugoti šiuo metu teisės aktų užtikrinamas lengvatas asmenims, realizuojantiems iš savo ūkyje pagamintų žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus, nustatyti, kad Savivaldybių institucijos apie įstatymais priskirtų funkcijų įgyvendinimą žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse teikia informaciją Žemės ūkio ministerijai. Taip pat siūloma išplėsti galimybes ūkininkams deklaruoti pasėlius – ne tik savarankiškai ar savivaldybėse, bet ir padedant Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-1815 siūloma už miestų teritorijose esančią valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiais miško sklypais kaime. Šio įstatymo projekto svarstymas bus tęsiamas, kai Vyriausybė pateiks Seimui svarstyti kitą šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo už mieste turėtą žemę siūloma kompensuoti pinigais.

Tautinio paveldo produktų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1551. Projektu tikslinamos nuostatos, leidžiančios Žemės ūkio ministerijai parengti ir patvirtinti valstybės pagalbos tautinio paveldo objektams išsaugoti, sukurti, realizuoti ir populiarinti teikimo tvarką, leisti imti valstybės rinkliavą už tautinio paveldo objektų atestavimą, sertifikatų ir pažymėjimų išdavimą, patikslinti sąvokas. (Šis įstatymo projektas nebuvo pateiktas Seime dėl įtemptos darbų programos.)

5. Renginiai

2011 m. sausio 18 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio iniciatyva surengta diskusija dėl kooperacijos plėtros Lietuvoje perspektyvų.

Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad iš esmės kooperacija mūsų šalyje prigijo tik trijuose sektoriuose: žemės ūkyje, bankininkystėje (kredito unijos) ir prekyboje (Lietkoopsąjunga). Daugiausiai pasiekta pienininkystėje, kur kooperatinės bendrovės jau užima daugiau kaip 20 proc. žaliavinio pieno rinkos. Didžiausi kooperatyvai - „Pieno gėlė“ ir „Pieno puta“, kurių nariais yra po 1000 ir daugiau ūkininkų. Stiprėja ir kooperatyvas „Pienas LT“, turintis ketinimų pastatyti pieno perdirbimo įmonę. Grūdų sektoriuje kooperatyvai užima apie 5-10 proc. grūdų rinkos. Iš stambesnių šio sektoriaus kooperatyvų paminėtinas „Joniškio aruodas“.

Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas informavo, kad Tarptautinis kooperacijos aljansas paskelbė 2012 metus Tarptautiniais kooperatyvų metais. Todėl jau dabar reikia rūpintis kaip labiau propaguoti ir suaktyvinti kooperatinį judėjimą Lietuvoje.

Robertas Miliauskas pabrėžė, kad į kooperatinės prekybos sistemą įtraukus žemės ūkio kooperatyvus bei kooperatines žemės ūkio perdirbimo įmones, vartotojai geriau būtų aprūpinti natūraliais lietuviškos kilmės maisto produktais, žemdirbiams atkristų dalis produktų realizavimo rūpesčių. Pasiūlyta žemės ūkio kooperatyvams aktyviau pasinaudoti esamais Lietkoopsąjungos sandėliais ir kitomis patalpomis, kur būtų galima išsaugoti ir paruošti žemės ūkio produkcija eksportui ir vietinei rinkai.

Lietuvos Centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Sigitas Bubnys ir Asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ administracijos vadovas Ramūnas Stonkus informavo diskusijos dalyvius apie kredito unijų veiklą. Veikiančios 67 kredito unijos finansuoja apie 40 procentų žemės ūkio subjektų ir valdo apie 25-60 proc. kaimo vietovių rinkos, nors visumoje užima tik 2 proc. šalies paskolų ir indėlių rinkos. Kredito unijos suinteresuotos finansuoti smulkaus verslo įmones maisto gamybos ir paslaugų srityse. Todėl žemdirbių kooperatinės bendrovės čia galėtų būti patikimi partneriai.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas ir Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas akcentavo žmonių pasitikėjimo stoką, kuriant kooperatyvus kaime, iniciatyvių ir sumanių vadybininkų paieškas, esamų kooperatyvų stiprinimo ir plėtros galimybes. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bandoma kurti fiktyvius kooperatyvus, siekiant pasinaudoti teikiama parama, siūlė peržiūrėti kooperatyvų pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais tvarką.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis ragino Žemės ūkio ministerijos atstovus ieškoti galimybių labiau paremti smulkiuosius ūkininkus ir mažus kooperatyvus, sudaryti finansines galimybes atkurti smulkias žemės ūkio produktų perdirbimo įmones, geriau įsisavinti kooperacijai skiriamas lėšas. Šeimos ūkininkų sąjunga siekia išsinuomoti gamybines patalpas ir kooperatiniu pagrindu pradėti vystyti logistinę veiklą.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas pažymėjo, kad šalyje sukurta gera teisinė bazė ir tinkamos paramos formos kooperacijai remti. Dabartiniu momentu labai svarbu palaikyti jau susikūrusias kooperatines bendroves, jas toliau plėtoti pritraukiant naujus narius.

Diskusijos dalyviai nusprendė sudaryti koordinacinę tarybą, kurios tikslas būtų nustatyti, kokių dar reikėtų teisinių, ekonominių, organizacinių ar kitokių svertų, kad kooperacija duotų didesnę naudą mūsų visuomenei. Be to, numatyti pirmuosius žingsnius siekiant suderinti žemės ūkio, kreditų unijų ir Lietkoopsąjungos sektorių praktinį bendradarbiavimą kooperacijos srityje.

2011 m. sausio 27 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis priėmė stambiausių šalyje paukštynų, mėsos ir grūdų perdirbėjų bei kiaulių augintojų asociacijų vadovus. Įmonių, kurios gamina ir naudoja kombinuotus pašarus, vadovus neramina priimtas sprendimas, kad nustačius maisto produktuose bei pašaruose genetiškai modifikuotų organizmų pėdsakų, tokios įmonės turės mokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondą 5 procentų dydžio įmokas nuo produkto vertės. Komiteto pirmininkas paaiškino, kad Seimo plenariniame posėdyje priimant Maisto įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIP-1177(4) keletas Seimo narių tokį pasiūlymą pateikė ir Seimas jam pritarė. Kilus abejonių ar šis pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos teisę buvo kreiptasi į Europos Teisės departamentą prie Teisingumo ministerijos dėl išvados. Šis departamentas nurodė, kad mokėti mokesčius už visus maisto produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų produktų nepriklausomai nuo jų kiekio, yra ne tik kad nesuderinama su Europos Sąjungos teise, tačiau ir neatitinka teisinio reguliavimo aiškumo principo, todėl Seimas pavasario sesijoje turės peržiūrėti savo sprendimą.

Pasitarimo metu buvo diskutuojama apie trąšų ir pesticidų patekimo į šalies rinką reglamentavimą. E. Pupinis informavo, kad Kaimo reikalų komitetas sudarė darbo grupę Trąšų įstatymo projektui parengti ir ši grupė š. m. vasario 9 d. susirinks aptarti parengtą projektą. Taip pat, rengiamas Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, siekiant tiksliau reglamentuoti pesticidų panaudojimą ir sugriežtinti jų tranzito kontrolę. Pirmininkas nurodė, kad kartu reikia papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, siekiant sustiprinti administracinę atsakomybę už pesticidų naudojimo pažeidimus.

Šalyje sutriko stambių paukštynų ir kiaulininkystės kompleksų apsirūpinimas pašariniais grūdais. Paukštininkystės asociacijos prezidentas V. Tėvelis informavo, kad pastaruoju metu sparčiai auga pašarinių grūdų kainos, didėja grūdų eksportas, šalies ūkininkai stabdo jų pardavimą laukdami dar aukštesnių kainų. E. Pupinis pažymėjo, kad vienas iš galimų sprendimo būdų yra tai, kad žemės ūkio ministras K.Starkevičius tariasi su Ukrainos vadovais dėl pašarinių kukurūzų pardavimo Lietuvos įmonėms. Kita galimybė yra derėtis su Europos Komisija dėl importo muitų iš trečiųjų šalių panaikinimo, tačiau tai ilgas kelias ir neaišku, kaip per tą laiką šiose šalyse pakils grūdų kainos.

Pasitarimo dalyviai pritarė Vyriausybės iniciatyvai įvesti kasos aparatus maisto produktams turguose ir tikisi, kad tai bus veiksminga kontrolės sistema. Kartu atkreipiamas Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos dėmesys į griežtesnę paukštienos ir kiaušinių importo į Lietuvą kontrolę, kadangi kyla įtarimai, kad ši produkcija įvežama iš nesertifikuotų įmonių.

Paukštininkystės ir kiaulininkystės įmonių vadovai mano, kad Lietuvoje įtvirtinti daug griežtesni aplinkosaugos reikalavimai negu Europos Sąjungoje. Daug lėšų teko nukreipti tam, kad pagal ES reikalavimus būtų modernizuoti paukštynai, šiais metais įsigalioja nauji aplinkos monitoringo nuostatai, kurių diegimas pareikalaus papildomų išlaidų.

Komiteto pirmininkas E. Pupinis pažymėjo, kad yra gauta Žemės ūkio rūmų Prezidiumo posėdžio rezoliucija, kuria siūloma ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų įgyvendinimą nukelti vėlesniam laikui. Komitetas artimiausiame posėdyje svarstys šią rezoliuciją ir Aplinkos ministerijai teiks pasiūlymus.

Pasitarimo dalyviai, atsižvelgdami į pastaruoju metu žiniasklaidoje kilusias diskusijas maisto saugos klausimais, mano, kad tikslinga būtų Seime surengti konferenciją sveiko ir saugaus maisto klausimais, kurioje mokslo įstaigų ir maisto kontrolės institucijų atstovai galėtų pateikti visuomenei daugiau teisingos informacijos apie GMO, maisto priedų, ekologinių produktų poveikį žmonių sveikatai.

2011 m. vasario 1 d. Grupė žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovų Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Edmundui Pupiniui įteikė Kreipimąsi dėl Kasos aparatų įvedimo dengtose turgavietėse. Vyriausybės sprendimui įvesti kasos aparatus turgavietėse pritarė 11 įtakingiausių žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovų. Šiame dokumente pažymima, kad turgus vis labiau praranda savo pirminę paskirtį – padėti ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms palankiomis sąlygomis realizuoti savo produkciją. Dabartinė padėtis turguose leidžia nuslėpti gautas pajamas, parduotos produkcijos kiekį bei kilmės šalį, vartotojas neturi galimybės grąžinti nekokybišką prekę. Pareiškėjų nuomone, kasos apartų įvedimas jokiu būdu nesužlugdys sąžiningo smulkiojo verslo, bet prisidės prie teisingos ir sąžiningos konkurencijos skatinimo. Visos kaimyninės valstybės – Latvija, Estija, Lenkija ir daugelis kitų Europos šalių yra įsivedusios kasos aparatus turgavietėse.

Kreipimąsi, adresuotą Seimui ir Vyriausybei, pasirašė Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų, Šeimos ūkininkų, Žemės savininkų sąjungų, Paukštininkystės, Kiaulių augintojų, Žemės ūkio bendrovių, Mėsos perdirbėjų, Grūdų perdirbėjų, Daržovių augintojų asociacijų ir Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovai.

Komiteto pirmininkas E. Pupinis pažymėjo, kad Vyriausybė pasirengusi teikti visokeriopą pagalbą smulkiesiems verslininkams kompensuojant jiems už kasos aparatų įsigijimą, apmokant žmones dirbti su kasos aparatais, tobulinti kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarką.

2011 m. gegužės 25 d. Seimo Europos informacijos biure įvyko bendra Kaimo reikalų komiteto ir Europos informacijos biuro diskusija „Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) artėjant 2020 m.“ Diskusijoje pranešimus skaitė Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žemės ūkio universiteto bei Žemės ūkio rūmų atstovai.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pažymėjo, kad BŽŪP pokyčiai po 2013 m. yra labai svarbūs naujoms ES valstybėms, nes tai tinkamas metas išlyginti esamus tiesioginių išmokų dydžių skirtumus. Šios nuomonės laikosi naujosios ES valstybės narės.

Žemės ūkio ministerijos atstovas Savelijus J. Zimanas pristatė esmines Komisijos komunikato „BŽŪP artėjant 2020 m.“ nuostatas bei Lietuvos poziciją. Pranešėjo teigimu, Lietuvos atstovai diskutuodami ES institucijose nuolatos pabrėžia, kad tiesioginės išmokos visose valstybėse narėse turėtų būti išmokamos pagal vieningą modelį, o jų lygis nustatomas objektyviais kriterijais, užtikrinančiais konkurencingumą ir lygias ūkininkavimo sąlygas vieningoje ES rinkoje.

Lietuvos nuomone, Kaimo plėtra ir ateityje turi išlikti sudėtine BŽŪP dalimi ir neturi būti tapatinama su Sanglaudos politika, o pagrindinis tematinis prioritetinių krypčių pobūdis (žemės ūkis, aplinkosauga, gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas, LEADER metodui priskirtinos iniciatyvos) turėtų išlikti.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas pažymėjo, kad žemdirbiai aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvos poziciją ir visiškai ją palaiko. Žemdirbių nuomone, finansavimas ES žemės ūkiui neturi mažėti, o pati BŽŪP turi išlikti bendra. Labai svarbu – tiesioginių išmokų suvienodinimas.

Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorė Vlada Vitunskienė pristatė agrarinės politikos indėlį skatinant Lietuvos žemės ūkio vystymąsi. Pranešėja pažymėjo, kad tiesioginė parama nuo praėjusio dešimtmečio vidurio sustabdė poreforminį žemės ūkio nuosmukį ir sušvelnino Rusijos finansinės krizės bei dabartinės pasaulinės ekonominės krizės pasekmes. Kita vertus, didelė pajamų iš žemės ūkio veiklos priklausomybė nuo viešosios paramos suformuoja nepagrįstus ateities lūkesčius ūkiams, ypač smulkiesiems, tiek dėl pajamų potencialo, tiek dėl konkurencingumo šalies, ES ir tarptautinėse rinkose.

2011 m. liepos 15 d. Surengtoje diskusijoje dėl pieno ūkio aktualijų buvo aptarti pieno gamintojams labiausiai rūpimi klausimai. Ypač daug dėmesio buvo skirta mažėjančioms žaliavinio pieno supirkimo kainoms, atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną mokėjimui ir kooperacijos pieno sektoriuje stiprinimui.

Taip pat buvo aptarti aplinkosauginių reikalavimų gyvulininkystės ūkiams laikymosi ir kai kurie kiti klausimai.

Komitetas, atsižvelgdamas į pieno sektoriaus svarbą, numato rudens sesijos metu išklausyti Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos informaciją apie padėtį, sprendžiant pieno gamintojams rūpimus klausimus.

2011 m. birželio 1 d. Grybų augintojų problemos, susitikime dalyvavo Grybų augintojų asociacijos nariai Arūnas Radzevičius ir Tomas Čeponkus, ŽŪM departamento direktorius Vygantas Katkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E. Pupinis. Aptartos akcizu neapmokestinamų dyzelinių degalų skyrimo galimybės grybų augintojų įmonėms, vaisių ir daržovių susivienijimo kūrimo perspektyvos ir grybų auginimo įmonių ar asociacijų dalyvavimas Nemuno slėnio veikloje.

6. Tarpparlamentiniai ryšiai

2011 m. vasario 2 d. Kazachstano ambasadorius Galymzhan Koishybayev susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės pirmininku Edmundu Pupiniu. Susitikimo metu ambasadorius supažindino su susidariusia politine situacija, kuomet piliečių iniciatyvinė grupė, siekiant įgyvendinti jų iškeltą idėją, - dabartinio Prezidento Nursultan Nazarbajev kadenciją pratęsti iki 2020 metų, dėl referendumo šiuo klausimu rengimo surinko apie 5 mln. parašų. Nors tokiai įdėjai nepritarė pats prezidentas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad siūlymą dėl kadencijos pratęsimo palaikė Kazachstano parlamentas, Prezidentas kreipėsi į Konstitucinę Tarybą dėl šio siūlymo atitikimo Konstitucijai. Konstitucinė Taryba sausio 31 d. tuo klausimu priėmė sprendimą ir nustatė, kad siūloma pataisa prieštarautų Konstitucijai.

Ambasadorius informavo, kad Kazachstano Prezidentas palankiai įvertino Konstitucinės Tarybos nuomonę, tačiau atsižvelgdamas į visuomenės nuomonę ir kilusias politines diskusijas, pats pasiūlė surengti išankstinius prezidento rinkimus.

Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės pirmininkas Edmundas Pupinis pažymėjo, kad sprendimas atsisakyti referendumo, kuriuo norėta siūlyti dabartinio prezidento kadenciją pratęsti iki 2020 metų, ir paties prezidento siūlymas pravesti išankstinius prezidento rinkimus, parodo, kad Kazachstanas pasiryžęs eiti demokratijos plėtros keliu. Metų pradžioje inicijuotas referendumas galėjo tapti blogu pavyzdžiu aplinkinėms Azijos valstybėms. Edmundas Pupinis taip pat pasidomėjo opozicinių partijų bei ne kazachų kilmės piliečių galimybės kelti savo kandidatus.

Kazachstano ambasadorius Galymzhan Koishybayev informavo, kad šiuo metu bent dvi opozicinės partijos paskelbė, kad kels savo kandidatus, tačiau kol nepaskelbta išankstinių prezidento rinkimų data, tol nėra aišku kiek bus registruota kandidatų. Dėl ne kazachų kilmės piliečių, ambasadorius pažymėjo, kad Kazachstano konstitucijoje yra įtvirtintos nuostatos, jog Kazachstano prezidentu gali būti tik Kazachstane gimęs pilietis, gyvenantis šalyje ne mažiau nei 15 metų ir mokantis kazachų kalbą. Didžiausia kliūtis, pasak ambasadoriaus, yra kazachų kalbos mokėjimas.

Seimo tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės pirmininkas Edmundas Pupinis padėkojo ambasadoriui Galymzhan Koishybayev už savalaikį, išsamų informavimą ir pažymėjo, kad Lietuva tiki, jog Kazachstanas ir toliau bus tam tikras regiono stabilumo garantas.

Susitikimo metu buvo aptartos tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos ir darbai. Taip pat buvo pasidžiaugta tolimesniu mūsų šalių bendradarbiavimu Europos Saugumo Bendradarbiavimo Organizacijos plotmėje.

Kazachstano ambasadorius pakvietė Seimo tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės pirmininką vykti stebėti pavasarį vyksiančius išankstinius prezidento rinkimus, o tuo pačiu susitikti ir su Kazachstano Respublikos parlamentarais, bei aptarti tolimesnį bendradarbiavimą tarpparlamentiniu lygmeniu.

2011 m. liepos 12 d. Seimo, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis dalyvavo Briuselyje, Europos Parlamento rengiamoje diskusijoje dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities, kurioje dalyvavo Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros, ir nacionalinių parlamentų žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalus kuruojančių komitetų atstovai.

Komiteto pirmininkas pristatė Lietuvos poziciją dėl BŽŪP ateities pažymėdamas, kad pagal Europos komisijos pasiūlymą, tiesioginės išmokos vis dar labai skirsis vosose ES valstybėse narėse, ir Lietuva negali su tuo sutikti.

Diskusijos suaktyvės, kai Europos Komisija spalio – lapkričio mėn. pateiks teisės aktų dėl BŽŪP ateities projektus.

Šių metų kovo 3 – 5 dienomis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio kvietimu, pirmą kartą Lietuvoje lankėsi Rusijos Federacijos Dūmos Agrarinių klausimų komiteto pirmininko Valentino Petrovičiaus Denisovo vadovaujama delegacija.

Susitikimo su Kaimo reikalų komitetu metu buvo apsikeista informacija apie padėtį žemės ūkio srityje, domėtasi žemės reforma.

Vizito metu svečiai susitiko su Žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi, taip pat aplankė Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute bei tradicinėje Kaziuko mugėje.

2011 m. kovo 31 - balandžio 1 d. Seimo, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis Vengrijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos Žemės ūkio komiteto pirmininko p. Sándor FONT kvietimu dalyvavo Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų žemės ūkio komitetų pirmininkų posėdyje. Europos Parlamento, Europos Sąjungos valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentų žemės ūkio komitetų pirmininkai išklausė pranešimus Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities, Bendrosios žuvininkystės politikos bei genetiškai modifikuotų organizmų temomis.

2011 m. balandžio 1 – 5 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas stebėjo pirmalaikius Kazachstano Respublikos prezidento rinkimus, o taip pat susitiko su Kazachstano Parlamento Senato ir Mažiliso Tarptautinių santykių, Agrarinių klausimų komitetų nariais, Valstybinės žemės ir maisto ūkio organizacijos atstovais.

2011 m. balandžio 4 – 8 dienomis Seimo Kaimo reikalų komitete stažavosi Ukrainos Aukščiausios Rados Žemės ūkio politikos ir žemės reikalų komiteto biuro konsultantė Zinaida Boremskaja. Konsultantė domėjosi Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla, taip pat žemdirbius atstovaujančiomis organizacijomis.

2011 m. balandžio 12 d. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis susitikime su Moldovos Respublikos Parlamento nariais aptarė žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams, bei tiesioginių išmokų klausimus.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis