1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	22 3 19
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą	2
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados	-
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	-
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji bendri posėdžiai su kitais komitetais	16 1 -
2.2.	Klausymai	-
3. Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų		3
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	216
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	127
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	-
5.2.	Kiti renginiai	1
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	2
6.2.	Priimta delegacijų	-

II. AKTUALIAUSI DARBAI

1. priimti svarbiausi teisės aktai

Žuvininkystės įstatymo 2, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo šeštuoju skirsniu įstatymas.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Šiais įstatymais reglamentuotos Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystėskontrolės pareigūnų teisės ir pareigos. Taip pat reglamentuotos lėšų, gaunamų Žuvininkystės departamentui vykdant ES Bendrosios žuvininkystės politikos reikalavimus ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas funkcijas, šaltinius ir šių lėšų naudojimą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 87(8), 87(9) straipsniais ir 241(4), 159(1) straipsnių pakeitimo įstatymas.

Šiuo įstatymuužtikrinamas Žuvininkystės įstatyme išvardintų teisių realizavimas, numatant administracinę atsakomybę už teisėtų Žuvininkystės kontrolės pareigūnų nurodymų nevykdymą.

Priimtas Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 38², 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu ir IX¹ skyriumi įstatymas ir kiti jį lydintys įstatymų projektai.

Priėmus šiuos įstatymus suvienodinta mokesčių sistema visoms Lietuvos įmonėms. Jeigu anksčiau žemės ūkio ir kooperatinių bendrovių, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarė daugiau kaip 50 procentų, pelnas buvo apmokestinamas 0 proc. pelno mokesčio tarifu, tai dabar bus apmokestinama 20 procentu. Tačiau tokioms žemės ūkio ir kooperatinėms bendrovėms numatytas 2 metų pereinamasis laikotarpis: už 2009 metus jos mokės tik 5 proc., o 2010 metais 10 proc. nuo apmokestinamojo pelno. Per šį laikotarpį reikės patobulinti šių įmonių veiklos apskaitą, ją labiau pritaikant tikslinio apmokestinamojo pelno apskaičiavimui bei suvienodinimui.

Komitetas tobulino vieningos mokesčių sistemos sukūrimą. Tuo tikslu, atsižvelgiant į žemės ūkio subjektų veiklos specifines sąlygas, Komiteto posėdyje buvo apsvarstytas Pelno mokesčio įstatymo 12 ir 40(1) straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (Nr. XIP-318). Priėmus šį projektą žemės ūkio įmonėse pelno mokesčiu nebus apmokestinamos tiesioginės bei kitos kompensacinės išmokos pajamų lygiui palaikyti.

Komitetas taip pat pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13(1), 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18(1) straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIP-319). Priėmus šį projektą pasiekta, kad gyventojų pajamos iš žemės ūkio veiklos būtų apmokestinamos vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar jos gaunamos (uždirbamos) veikiant individualiai ar susikooperavus.

Komitetas, atsižvelgdamas į žemdirbių visuomeninių organizacijų pasiūlymus, pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (Nr. XIP-299) ir Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIP-298). Patikslinta palankesnė žemdirbiams socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka, nustatyti sveikatos draudimo įmokų maksimalūs dydžiai.

Komiteto iniciatyva pasiekta, kad Seimui priėmus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą šiuo mokesčiu nebus apmokestinamas žemės ūkio įmonių, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas. Taip pat nebus apmokestinamas ir ūkininkų nekilnojamasis turtas naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti.

2. ES teisės aktų ir integracinių įstatymų projektų svarstymas

2008 m.spalio 29 d. Komiteto posėdyje svarstyta Lietuvos Respublikos pozicija dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos padėties patikrinimo.

Svarbiausius Lietuvos pozicijos aspektai:

1) tiesioginės išmokos nuo 2013 m. turi būti vienodos tiek senosiose, tiek naujosiose ES narėse; 2) naujosioms ES narėms moduliacija (dalies lėšų pervedimas iš tiesioginių išmokų į kaimo plėtrą) turėtų būti taikoma ne anksčiau kaip 2014 m., kai naujosios ES narės pasieks 100 proc. ES tiesioginių išmokų lygį; 3) rinkos reguliavimo priemonės, kaip grūdų, jautienos intervencija, turi išlikti.

Komitetas pažymėjo, kad svarbu paramą skirti realiai ūkininkaujantiems, todėl būtina numatyti kriterijus, kuriais remiantis bus nustatomi paramos gavėjai.

2009 m. sausio 14 d. Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė, kad Europos Komisijos iniciatyvos Lietuvos Respublikos Seimo prioritetuose būtų išskirtos kaip aktualios.

Pagal 2009 m. Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programą, Europos Komisija 2009 metams žemės ūkio, maisto ūkio, žuvininkystės, veterinarijos ir fitosanitarijos sritims išskyrė dvi prioritetines iniciatyvas - Komunikatas dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos ir Žalioji knyga dėl bendros žuvininkystės politikos reformos.

Komiteto nariai sutarė, kad prasidėjus diskusijoms šiais aktualiais klausimais skatins Lietuvoje išrinktus Europos Parlamento narius aktyviai įsitraukti ginant mūsų šalies žemdirbių ir žvejų interesus.

3. Parlamentinė kontrolė

2008 m. gruodžio 3 d. Komiteto posėdyje Žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė pristatė 2008 m. lapkričio 18 – 20 d. ES žemės ūkio ministrų taryboje pasiekto susitarimo dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos padėties patikrinimo rezultatus.

ES Taryba ir Europos Komisija įsipareigojo nuodugniai išnagrinėti galimybes dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo visoje Bendrijoje.

Kitas aktualus derybų rezultatas yra moduliacijos (lėšų perskirstymas iš tiesioginių išmokų kaimo plėtros priemonėms) naujosioms ES šalims narėms nustatymas. Moduliacija 12-ai naujų ES šalių bus taikoma tik nu 2013 m., tačiau stambiems ūkiams, kurie tiesioginių išmokų gauna daugiau nei 300 tūkst. eurų per metus, bus taikoma progresinė 4 proc. moduliacija jau nuo 2012 m. Be to, pratęstas vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymas iki 2013 m.

Pasiektas susitarimas dėl Kompleksinio paramos susiejimo įsipareigojimų įgyvendinimo pereinamojo laikotarpio. Naujosios ES šalys narės aplinkosaugos, galvijų tapatybės nustatymo ir registravimo įsipareigojimus turės įgyvendinti nuo 2009 m. augalų sveikatingumo, visuomenės sveikatos ir kt. – nuo 2011 m.,gyvūnų gerovės bei įvairios specifinės taisyklės- nuo 2013 m.

Nauja tai, kad nuo 2013 m. Lietuva kaip ir senosios šalys narės galės taikyti iki 10 proc. paramos nuo viso tiesioginės paramos voko specifiniuose jautriuose sektoriuose (draudimui nuo stichinių nelaimių, problemoms dėl gyvūnų ir augalų ligų spręsti, produktų kokybės gerinimui, aplinkosaugos priemonėms ir kt.).

Atlikti pakeitimai ir intervencinėse priemonėse. Išlaikyta intervencija miežiams, sorgui, ryžiams ir kietiesiems kviečiams, nustatant nulinius supirkimo kiekius. Maistiniams kviečiams nustatoma 3 mln. tonų maksimali intervencinė riba, kurią pasiekus intervencija būtų vykdoma pirkimais konkursų būdu. Taip pat pritarta po 1 proc. 5 metus didinti pieno gamybos kvotas.

2008 m. gruodžio 17 d. posėdžio metu atkreiptas dėmesys į tai, kad miestuose trūksta tam tikslui tinkamų turgaviečių, (Lietuvoje veikia tik šimtas turgaviečių), o ir iš esamų ūkininkus baigia išstumti drabužių ir pramoninių prekių bei importinių vaisių ir daržovių pardavėjai. Gera idėja įgyvendinta Vilniuje Tymo kvartale, kur įkurtas ekologiškų produktų turgus. Posėdyje svarstyta kaip galima būtų išplėsti atitinkantį visus būtinus reikalavimus turgaviečių tinklą, vystyti prekybą tiesiogiai ūkininkų ūkiuose, kokios tam reikalingos skatinimo priemonės.

Kitas svarbus nagrinėjamas klausimas apėmė maisto produktų saugą ir su tuo susijusius reikalavimus. Nuo š.m. spalio 26 d. įsigaliojo nauji Maisto tvarkymo subjektų tvirtinimo ir registravimo reikalavimai. Sudaromos sąlygos, kad smulkieji ūkininkai savo užaugintą produkciją ar pagamintus maisto produktus palankiausiomis sąlygomis galėtų realizuoti turgavietėse ar mugėse. Nustatyta eilė minimalių reikalavimų mažiems pieno ūkiams, ūkininkams augintiems paukščius, triušius ir kitą produkciją tiesiogiai parduoti vartotojams. Tokiu būdu pirkėjas galės įsigyti daugiau lietuviškų ir ekologiškų produktų.

Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pažymėjo, kad vartai smulkiajam verslui atverti ir svarbu, kad geros idėjos, vystant alternatyvią prekybą, būtų toliau įgyvendinamos, siekiant užtikrinti, kad mūsų šalies smulkieji gamintojai konkurencinėje kovoje būtų išstumti iš rinkos.

Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, 2009 m. vasario 11 d. surengė išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos žemės ūkio universitete „Dėl darnios žemės ūkio mokslo, studijų ir verslo plėtros“.

Komitetas išklausė Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos žemės ūkio universiteto ir mokslo tyrimų institutų vadovų informaciją apie integruoto mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) „Nemunas“ bei pastabas ir pasiūlymus rengiamam Mokslo ir studijų įstatymo projektui. Dėl šio įstatymo projektobuvo priimtas Kaimo reikalų komiteto sprendimas, kuriame siūloma pagrindiniam Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektui.

4. Nebuvo priimti svarbūs įstatymai

· Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio ir priedo papildymo įstatymo projektą Nr. XP-2605 ES;

Priėmus įstatymą, būtų išvengta Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės prieštaravimų, užtikrintas Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 489/2006 įgyvendinimas. Lietuvos žemdirbiams būtų suteikta galimybė už atitinkamų kanapių veislių auginimą gauti ES skiriamas tiesiogines išmokas.Priėmus įstatymo projektą, auginamų pluoštinių kanapių naudojimas pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) skatintų verslo plėtrą, be to, būtų išvengta galimų Europos Komisijos sankcijų Lietuvos Respublikos atžvilgiu taikymo.

· Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3084;

Priėmus šį įstatymo projektą, būtų suvienodintos apmokestinimo žemės mokesčiu sąlygos visoms tradicinėms religinėms bendruomenėms. Šiuo metu katalikiškos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai atleidžiami nuo žemės mokesčio vadovaujantis Lietuvos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų nuostatomis, o žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys visoms kitoms tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, yra apmokestinamos žemės mokesčiu.

· Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XP-3034);

· Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XP-3035);

· Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XP-3036);

· Fitosanitarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XP-3037);

· Administracinių teisės pažeidimų kodekso 89(1), 239, 241(3) straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 245(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (XP-3038).

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Valstybinės augalų apsaugos tarnyba ir jos atliekamos funkcijos tapo reikšmingesnės. Dėl išaugusių produkcijos eksporto ir importo apimčių šios institucijos darbų apimtys padidėjo 2,5 karto, o nustatytoms funkcijoms užtikrinti reikalingas 61 papildomas darbuotojo etatas ir atitinkamos lėšos.

Priėmus šiuos įstatymus atsirastų galimybė pertvarkyti atskiras tarnybas ir Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą prijungti prie Valstybinės augalų apsaugos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Tokiu būdu fitosanitarinę kontrolę ir sėklų valstybinę priežiūra vykdytų viena tarnyba, tuo pačiu būtų optimizuotos ir supaprastintos vykdomos funkcijos bei sutaupytos valstybės lėšos.

5. Renginiai

Diskusija dėl „Žurnalistų Agroklubo prie Seimo kaimo reikalų komiteto”

Kaimo reikalų komitetas, atsižvelgdamas į žurnalistų siūlymus ir į siekį plėsti LR Seimo ryšius su visuomene surengė susitikimą su „Žurnalistų Agroklubo“ nariais.

Susitikime dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, komiteto nariai, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos, Nacionalinės miestų ir rajonų laikraščių leidėjų asociacijos atstovai, spaudos, radijo, televizijos atstovai, rašantys apie kaimą ir kaimui.

“Žurnalistų Agroklubo” prie Seimo kaimo reikalų komiteto tikslas – stiprinti žiniasklaidos ir LR seimo kaimo reikalų komiteto bendradarbiavimą, gerinti visuomenės informavimą apie Komitete pateiktus svarstyti ir priimamus teisės aktus, turinčius lemiamos įtakos kaimo gyventojams bei užsiimantiems verslu kaime, informuoti apie Komiteto vykdomą parlamentinę kontrolę ir kitas kaimo gyventojams aktualias sritis.

6. Tarpparlamentiniai ryšiai

2008 m. lapkričio 3–4 d. surengtas Komiteto narių vizitas į Briuselį (Belgijos Karalystę). Komandiruotės tikslas: Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos ir Senato ekonominių reikalų komitetai lapkričio 3 ir 4 d. Briuselyje surengė parlamentų komitetų susitikimą. Susitikimo metu buvo diskutuojama dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos po 2013 m. bei Europos žemės ūkio vaidmens atsižvelgiant į pasaulio maisto saugą.

2008 m. lapkričio 7 d. surengtas Komiteto pirmininko V. Rinkevičiaus vizitas į Budapeštą (Vengrijos Respubliką).

Komandiruotės tikslas: dalyvauti Europos forume dėl atsinaujinančios energijos šaltinių (EUFORES). Konferencijos metu buvo diskutuojama apie Europos atsinaujinančių energijos šaltinių ateitį bei energijos efektyvumą Europoje.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis