1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	20 9 11
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą	1
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados	-
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	2
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji bendri posėdžiai su kitais komitetais	20 4 1
2.2.	Klausymai	6
3. Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų		10
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	274
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	139
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	1
5.2.	Kiti renginiai	-
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	-
6.2.	Priimta delegacijų	2

II. AKTUALIAUSI DARBAI

1. priimti svarbiausi teisės aktai

Pelno mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo, Sveikatos draudimo ir kai kurie kiti mokestiniai įstatymai.

Nustačius vienodus mokesčius visoms Lietuvos įmonėms, pelno mokesčio tarifas žemės ūkio įmonėms (ŽŪB, UAB, KOOP ir kt.), kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarė daugiau kaip 50 procentų, išaugo nuo 0 iki 20 proc.

Tačiau Komiteto pastangomis joms buvo nustatytas 2 metų pereinamasis laikotarpis: už 2009 m. mokės tik 5 proc., o 2010 m. - 10 proc. nuo apmokestinamojo pelno.

Tam tikrų išimčių ir lengvatų žemės ūkio subjektams nustatyta ir socialinių mokesčių sistemoje. Štai ūkininkai ir jų partneriai privalomai socialiniu draudimu draudžiami tik tuo atveju, kai žemės ūkio valdos, įregistruotos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis yra lygus arba didesnis nei 4 EDV. Mokėdami socialinio draudimo įmokas jie įgys teisę gauti ne tik valstybinę socialinio draudimo pensiją, bet ir motinytės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.

Ūkininkams ir jų partneriams nustatytas 28,5 proc. dydžio įmokos tarifas, tačiau jis bus pasiektas laipsniškai. 2009 m. nustatytas 8 proc. dydžio tarifas, o 2010 m. - 16 proc.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas.

Šiuo įstatymu įgyvendintas Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo lygiaverčiais sklypais saugomose teritorijose.

Kaimo reikalų komiteto pasiūlymu saugomose teritorijose dirbantiems ir gyvenantiems piliečiams suteikta teisė „persikelti“ turėtą žemę arčiau namų, nors jų turėta žemė yra laisva.

Priėmus šį įstatymą, saugomose teritorijose buvo atnaujinti 2,5 metų nevykdyti nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiais žemės sklypais darbai, pratęstas asmeninio ūkio įteisinimo ir namų valdos žemės sklypų privatizavimo procesas.

Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Nepalankiai susiklosčius Lietuvos ekonominei situacijai, žymiai sumažinti valstybės biudžeto asignavimai 2009 metų Žemės reformos programai, todėl trūksta lėšų atlikti ar užbaigti suplanuotus darbus.

Priėmus įstatymą, žemės reformos darbai, atliekami parduodant, nuomojant ar perduodant patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus, bus finansuojami tik privačiomis lėšomis. Tokiu būdu valstybės biudžeto lėšos bus nukreiptos dviejų prioritetinių krypčių: nuosavybės teisių atkūrimo ir asmeninio ūkio įteisinimo darbams atlikti.

Elektros energetikos įstatymo 42 straipsnio papildymo ir 44 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Priėmus šį įstatymą, žemės ūkio veiklos subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų, žemės ūkio valdos įregistruotos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir jų ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. neviršija 14 EDV, bus taikomi analogiški buitiniams vartotojams elektros energijos kainos ir tarifai.

Viršijantiems 14 europinio dydžio vienetų ribą žemės ūkio veiklos subjektams ir pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), gaunančioms (gaunantiems) elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų, atitinkamo tarifo galios dedamoji bus taikoma tik rugpjūčio - spalio mėnesiais. Šios įstatymo pataisos įsigalios rugpjūčio 1 d.

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 7(1) straipsniu įstatymas.

Kadangi savivaldybių vykdomųjų institucijų vykdyta atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kontrolėbuvo neefektyvi, Valstybinei mokesčių inspekcijai pavesta tikrinti ar žemės ūkio produkcijos pirkėjai, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atsiskaito su šios produkcijos pardavėjais.

Įvedus griežtesnę kontrolę ir patikslinus atsiskaitymo už produkciją sąlygas ir tvarką, tikimasi pagerinti atsiskaitymus už parduotą produkciją, kas labai svarbu esant nepalankiai ekonominei situacijai. Atitinkamai buvo pakeistas ir ATPK – nustatytos didesnės baudos už pažeidimus (žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutarties rašytinės formos nesilaikymas arba numatymas tokiose sutartyse blogesnių atsiskaitymo sąlygų, negu nustatyta įstatymų ar kitų teisės aktų, nustatytos supirkimo ir atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir maisto produktus tvarkos pažeidimas, klaidingos informacijos apie atsiskaitomąsias ar einamąsias sąskaitas pateikimas žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų pardavėjams, taip pat jų neinformavimas apie pasikeitusias sąskaitas, atsiskaitymų už perdirbtą žemės ūkio produkciją ir maisto produktus tvarkos pažeidimas).

Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymas.

Patobulintas sodininkų bendrijų valdymas, atsisakant nuostatų, trukdančių įgyvendinti sodininkų bendrijų funkcijas, nes pagal iki šiol galiojusią įstatymo redakciją sodininkų bendrijų susirinkimuose sunku priimti reikiamus sprendimus, nes gyventojai vangiai dalyvauja bendrijos narių susirinkimuose.

Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas. Sprendimai pakartotiniame susirinkime priimami paprasta arba kvalifikuota bendrijos narių balsų dauguma. Sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo priimami kvalifikuota balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų.

Komitetas visada kruopščiai svarstė valstybės biudžetą ir teikė siūlymus padidinti asignavimus žemės ūkiui ir kaimo plėtrai: nacionalinėms tiesioginėms išmokoms, žemės reformai, melioracijai, biokuro gamybai, bendruomeninėms organizacijoms ir kai kurių kitų svarbių priemonių įgyvendinimui. Į daugelį siūlymų, nors ir ne visoje apimtyje, buvo atsižvelgta (pavyzdžiui, 2009 m. pavasarį padvigubintas žemės reformos darbų finansavimas – nuo 10 iki 20 mln. Lt., o peržiūrint biudžetą birželio mėn. papildomai skirta 6,4 mln. Lt. apskrityse atleidžiamų žemėtvarkos srities darbuotojų išeitinėms išmokoms).

2. ES teisės aktų ir integracinių įstatymų projektų svarstymas

2009 m. birželio 17 d. Kaimo reikalų komitetas pritarė Lietuvos pozicijai dėl Žaliosios knygos „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“. Komisija apibendrins diskusijų rezultatus ir 2011 m. pateiks reglamento projektą. Reforma įsigaliotų nuo 2013 m.

Lietuva diskusijose Briuselyje aktyviai siekia, kad būtų išspręsta perteklinio žvejybos laivyno problema (pvz., supjaustant laivus į metalo laužą, laikant laivus uoste). Tikslinga efektyviau išnaudoti visus sektoriaus dalyvius (gamintojų organizacijas, regionines patariamąsias tarybas ir pan.) bei numatyti jų atsakomybę. Žvejybos kontrolė turėtų būti centralizuota ir už tai atsakinga Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra. Lietuva pasisako už žuvų išmetimo į jūrą uždraudimą, siūlo įkurti ES centrinį mokslinį institutą, kuris koordinuotų atskirose valstybėse narėse atliekamus mokslinius tyrimus, būtų metodinis centras.

Siekiama didesnį dėmesį skirti akvakultūros modernizavimui ir plėtrai, o gerinant paramos įsisavinimą, siūloma įvesti Europos žuvininkystės fondo lėšų panaudojimo taisyklę n+3.

3. Parlamentinė kontrolė

2009 kovo 18 d. Komiteto posėdyje susipažino su naujai priimtų mokestinių įstatymų administravimu.

Išsamiai buvo paaiškinta apie mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų įgyvendinimą, mokesčio apskaičiavimą, jo sumokėjimo tvarką bei informacijos mokesčių mokėtojams teikimą.

Balandžio 1 d. išklausyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos informacija apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo aktualijas.

2009 m. kovo 1 d. buvo 25,3 tūkst. žemės ūkio subjektų, pageidaujančių lengvatinėmis sąlygomis pirkti 423 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, ir pateikusių žemėtvarkos skyriams jų pirmumo teisę ar (ir) teisę į valstybės paramą patvirtinančius dokumentus. 3000 ūkininkų, kurie, pasikeitus teisės aktų nuostatoms neteko teisės įsigyti savo naudojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, toliau ją nuomoti galės tik tokiu atveju, jeigu kiti asmenys į tokią žemę nepageidauja atkurti nuosavybės teisių arba ją pirkti.

Apskričių viršininkų administracijos 2008 metais organizavo konkursus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų įvertinimo paslaugų pirkimo. Vidutinė vieno žemės sklypo vertės nustatymo paslaugų kaina – 200litų (su PVM). Iki 2009 m kovo 1 d. jau sudarytos 4924 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys dėl 51,7 tūkst. ha žemės. Jei likę prašomi parduoti valstybinės žemės sklypai būtų vertinami valstybės lėšomis, valstybės biudžeto lėšų poreikis šioms paslaugoms apmokėti sudarytų apie 15 mln. litų.

Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas iki šiol nepatvirtino Vertintojo eksperto kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklių, vis dar nėra asmenų, kurie 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ numatytais atvejais atliktų pakartotinį individualų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įvertinimą. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba parengė šios tvarkos pakeitimo projektą, kuriuo siūloma numatyti, kad pakartotinį žemės sklypo individualų vertinimą galėtų atlikti ir trijų turto vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų grupė.

Žemės reformos programos vykdymui apskrityse skirtos lėšos turi būti naudojamos pirmiausiai nuosavybės teisių į žemę atkūrimui natūra, paskiau – neatlygintinam perdavimui nuosavybėn bei asmeninio ūkio žemės įteisinimui. Ir tik po to gali būti planuojamos bei naudojamos lėšos patvirtintuose žemėtvarkos projektuose suformuotų valstybės parduodamos žemės sklypų kadastriniams matavimams. Žemės reformos programos vykdymui apskrityse 2009 m. skirta 66 725 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų, iš jų sausio – kovo mėnesiais atlikta darbų, paslaugų daugiau kaip už 11 mln. litų. Jei nuo šių metų II ketvirčio bus sustabdytas žemės reformos darbų finansavimas, negalės vykti jokie žemės reformos darbai, tame tarpe ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas.

Komiteto posėdyje Valstybės kontrolierės pavaduotojas Tomas Mackevičius informavo apie Valstybinio audito ataskaitą dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo orientavimo skyriaus dalinio uždarymo procedūrų.

Atliekant auditą didelių nusižengimų nepastebėta. Valdymo ir kontrolės sistemai tobulinti pateiktos 8 rekomendacijos ir iki 2009 m. balandžio 1 d. įgyvendintos 6, arba 75 proc. visų teiktų rekomendacijų.

2009 m. balandžio 8 d. Komiteto išvažiuojamajame posėdyje buvo aptartos verslinės ir mėgėjiškos žūklės problemos.Išklausyta informacija apie verslinės ir mėgėjiškos žūklės vidaus vandenyse plėtros perspektyvos. Žemės ūkio ministerijos specialistai akcentavo pagrindines problemas šioje srityje – nepakankamas verslinės ir mėgėjiškos žūklės plėtros koordinavimas, neracionalus funkcijų pasiskirstymas tarp Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų vidaus vandenų žvejybos reguliavime bei daug kitų aktualių problemų, kurios trukdo darniai verslinės ir mėgėjiškos žūklės plėtrai.

Komitete sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išnagrinėti ir parengti pasiūlymus dėl statybų procedūrų supaprastinimo kaimo vietovėse, nesudėtingų statinių statybos techninių normų sumažinimo, ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimo tvarkos, taip pat išnagrinėti galimybes keisti statinių statybos tvarką saugomose teritorijose ir miško žemėje.

Bendras Seimo Audito komiteto, Kaimo reikalų komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto posėdis 2009 m. gegužės 13 d. „Dėl Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos „Žemės ir jos priklausinių įgijimas ir naudojimas visuomenės poreikiams“. Valstybė kontrolės auditoriai akcentavo žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarkos ir procedūrų teisinio reglamentavimo spragas, turto paėmimo planavimo, sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo trūkumus bei dėl turto paėmimo atsirandančių nuostolių turto savininkams nustatymo ir atlyginimo problemas.

Vyriausybei pasiūlyta tobulinti esamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinį reglamentavimą.

Komiteto nariai birželio 17 d. susipažino su UAB „Vilniaus žirgynas“ veikla ir perspektyvomis.

Įgyvendinant Lietuvos hipodromų plėtros programą, siekiama įkurti tarptautinio lygmens hipodromą Vilniaus rajone Riešėje, esančio žirgyno bazėje. Tam tikslui žirgynui tikslinga dalyvauti Ūkio ministerijos kuruojamoje turizmo plėtros programoje ir pasinaudoti ES paramos lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vilniaus žirgynas“ 85 proc. akcijų valdo valstybė, reikia spręsti finansavimo problemą. Pirmiausia reikia parengti hipodromo statybos studiją. Žemės ūkio ministerija gali skirti tik dalį lėšų studijai parengti.

Komiteto siūlymu Žemės ūkio ministerijoje sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta tobulinti Ūkininko ūkio įstatymo papildymo 4(1) straipsniu įstatymo projektui (Nr. XIP 363).

4. Nebuvo priimti svarbūs įstatymai

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2605(2)(ES).

Priėmus įstatymą, būtų išvengta ES ir nacionalinės teisės prieštaravimų, užtikrintas Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 489/2006 įgyvendinimas. Lietuvos žemdirbiams būtų suteikta galimybė už atitinkamų kanapių veislių auginimą gauti ES skiriamas tiesiogines išmokas ir išvengta galimų Europos Komisijos sankcijų Lietuvos atžvilgiu taikymo.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas š.m. kovo 26 d. paprašė Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto. 2009 m. birželio 30 d. ministerijų valstybės sekretorių pasitarime nuspręsta grąžinti projektą rengėjui tobulinti.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimo įstatymas (ES).

Projektu siekiama perkelti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB, sukuriančios Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE).

Įstatymo projektas parengtas ir vis dar derinamas su ministerijomis, Seime nėra įregistruotas.

Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-45. ir jį lydintis Žuvininkystės įstatymo 2, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo bei 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-46.

Šiais įstatymo projektais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, supaprastinti vidaus vandenų žuvininkystės valdymą, teisės žvejoti suteikimo tvarką, pagerinti žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą.

Įstatymo projektai nepriimti, nes pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas jų dar neapsvarstė.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP- 467

Tikslas – atsisakyti nereikalingų teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros, supaprastinti ir atpiginti gyvenamųjų namų statybą.

Šiam įstatymo projektui buvo paprašyta Vyriausybės nuomonės, tačiau ji dar negauta.

Saugomų teritorijų įstatymo 1, 2, 9, 13, 19, 20, 24, 27, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 13(1), 32(1) straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XP-2722.

Tikslas – nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoti veiklą jose. Nauja redakcija buvo priimta 2001 m. gruodžio 4 d. Per penkerius įstatymo taikymo metus išryškėjus įvairioms problemoms saugomose teritorijose, skirtingoms jo interpretacijoms ir kitoms aplinkybėms, iškilo būtinybė keisti kai kurias Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas.

Įstatymo projektas nepriimtas, nes pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas jo dar neapsvarstė.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3084

Juo, įvertinus praktines problemas, Vyriausybė siūlo patikslinti iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės perleidimui nustatytus apribojimus.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą asmenys, pasinaudoję pirmumo teise įsigyti be aukciono valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, teisę keisti pagrindinę tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. Tas pats draudimas numatytas ir asmenims, kuriems kompensuojama paskolos žemės ūkio paskirties žemei įsigyti palūkanų dalis. Siūloma nustatyti, jog draudimas keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį taikomas ir perleidus tokį žemės sklypą tretiesiems asmenims.

Teisės departamentui pateikus pastabą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2008 m. birželio 11 d. svarstė šio įstatymo projekto atitikimą LR Konstitucijai ir nusprendė, kad prieštaravimo nėra. 2008 m. rugsėjo 29 d. Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-3441(2)

Vyriausybė siūlo pratęsti kompensacijų pinigais už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą išmokėjimo terminus. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas Lietuvoje nėra galutinai užbaigtas, sprendimai atkurti nuosavybės teises į žemę atlyginant pinigais priimami iki šiol, tačiau pagal galiojančias teisės normas nuo 2009 m. sausio 1 d. asmenims kompensacijos už žemę, mišką ir vandens telkinius negali būti mokamos.

Kaimo reikalų komitetas 2009 m. kovo 25 d. pateikė pagrindinio komiteto išvadą.

Taip pat nebuvo priimti šie įstatymų projektai:

· Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XP-3034);

· Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XP-3035);

· Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XP-3036);

· Fitosanitarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XP-3037);

· Administracinių teisės pažeidimų kodekso 89(1), 239, 241(3) straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 245(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (XP-3038).

Lietuvai įstojus į ES, Valstybinės augalų apsaugos tarnyba ir jos atliekamos funkcijos tapo reikšmingesnės. Dėl išaugusių produkcijos eksporto ir importo apimčių šios institucijos darbų apimtys padidėjo 2,5 karto.

Priėmus šiuos įstatymus atsirastų galimybė pertvarkyti atskiras tarnybas prie Žemės ūkio ministerijos. Tokiu būdu fitosanitarinę kontrolę ir sėklų valstybinę priežiūra vykdytų viena tarnyba, tuo pačiu būtų optimizuotos ir supaprastintos vykdomos funkcijos bei sutaupytos valstybės lėšos.

Pastarųjų įstatymų projektai nebuvo priimti (atidėtas jų priėmimas), nes Žemės ūkio ministerijoje buvo atliekamas Valstybės Kontrolės valstybinis auditas.

5. Renginiai

diskusija „Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 m. programa – kaimo ekonomikos įvairinimui“

Kaimo vietovės Lietuvoje užima 97 proc. visos teritorijos ir jose gyvena 33 proc. visų gyventojų. Kaimo gyventojų užimtumas žemės ūkyje, miškininkystėje bei žuvininkystėje nuo 2004 m. iki 2008 m. sumažėjo nuo 46 proc. iki 24 proc. ES finansinė parama sudaro apie 25 proc. visų žemės ūkio pajamų, o 2003-2007 m. laikotarpių žemdirbių pajamos išaugo net 2,9 karto.

Labai svarbu stiprinti kaimo ir miesto ryšį ir vienas iš būdų - alternatyvių žemės ūkio verslų kūrimas kaime. Tai gali būti viešojo maitinimo, turizmo, pramogų, vaikų ugdymo paslaugos arba tradicinių amatų ar net reabilitacijos centrų steigimas. Visa ši veikla sukuria papildomas darbo vietas, daro kaimą patraukliu miestiečiui ne tik pailsėti, bet ir grįžti į jį gyvenimui.

6. Tarpparlamentiniai ryšiai

2009 m. balandžio 16 d. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, komiteto narys Antanas Baura bei Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas susitiko su Vokietijos Bundestago Maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos komiteto nare (ji taip pat ir Bundestago parlamentinės ryšių su Baltijos valstybėmis grupės pirmininkė) dr. Christel Happach-Kasan ir aptarė energijos iš atsinaujinančių šaltinių problemas.

Lietuvoje viešinti Kazachstano Respublikos delegacija, lydima Lietuvos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko, Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės pirmininko Edmundo Pupinio ir žemės ūkio viceministro Mindaugo Kuklieriaus, 2009 m. liepos 1 d. lankėsi Utenoje.

Svečiai iš Kazachstano susitiko su Utenos apskrities ir rajono vadovais, verslininkais, lankėsi sėkmingai dirbančiose įmonėse „Utenos pienas“ bei „Utenos alus“, poilsio ir renginių centre „Alaušo slėnis“.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis