1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	41 23 18
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą	2
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados	4
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	1
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji bendri posėdžiai su kitais komitetais	18 1 -
2.2.	Klausymai	18
3. Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų		13
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	254
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	160
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	2
5.2.	Kiti renginiai	7
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	-
6.2.	Priimta delegacijų	1

II. AKTUALIAUSI DARBAI

1. priimti svarbiausi teisės aktai

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo žemės ūkio subjektams rezervuojama jų nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudojama valstybinė žemė (tą dieną įsigaliojo nauja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo redakcija).

Jei šie asmenys neturi teisės atkurti nuosavybės teises, tik jie turės teisę toliau nuomoti šią žemę arba ją pirkti.

Šiuo įstatymu siekiama išvengti piktnaudžiavimo asmenų, pagal įgaliojimus atkuriančių nuosavybės teises į žemę (pagal išvadas). Jie dažniausia pasirinkdavo ūkininkų jau įdirbtą valstybinę žemę, į kurią buvo investuota nemažai lėšų ir darbo, be to, daugelis ūkininkų pagal ES paramos teikimo taisykles gaudami paramą yra įsipareigoję nemažinti dirbamos žemės ploto.

Bus išspręsti ir ginčai, kuomet atkūrus nuosavybės teises į žemę sugrąžintame žemės sklype yra kitiems asmenims priklausančių pastatų, nes tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutartis liks galioti.

Seimas priėmė ir kitą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo įgyvendintas Konstitucinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas.

Priėmus šį įstatymą, piliečiams jų pageidavimu bus grąžinamas natūra išlikęs nekilnojamasis turtas, kurio anksčiau jiems nebuvo galima grąžinti dėl šio turto priskyrimo valstybės išperkamam. Jei piliečiui nuosavybės teisės atkurtos kitu būdu, jis privalo būti informuotas apie tai, kad šis turtas numatomas privatizuoti ir kokiu būdu.

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 7(1) straipsniu įstatymas.

Įvesta griežtesnė kontrolė ir patikslinta atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją tvarką. Valstybinei mokesčių inspekcijai pavesta tikrinti ar žemės ūkio produkcijos pirkėjai, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atsiskaito su šios produkcijos pardavėjais.

Komitetas atidžiai svarstė 2010 metų valstybės biudžeto projektą. Buvo išnagrinėtas lėšų poreikis žemės reformai ir žemėtvarkos institucijų išlaikymui ir nustatyta, kad jos nepagristai mažinamos. Pasiūlyta skirti papildomai lėšų žemės reformos darbams, žemėtvarkos institucijoms išlaikyti ir melioracijai.

Priimti Augalų sėklininkystės, Augalų apsaugos, Fitosanitarijos ir Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymai įgalino Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą ir Valstybinį augalų veislių tyrimo centrą sujungti į vieną Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Priėmus Elektros energetikos įstatymo 42 straipsnio papildymo ir 44 straipsnio pakeitimo įstatymą suteiktos lengvatos smulkiesiems ūkininkams, kuriems taikomos analogiškos kaip buitiniams vartotojams elektros energijos kainos ir tarifai, o žemės ūkio veiklos subjektams ir žemės ūkio kooperatyvams atitinkamo tarifo galios dedamoji taikoma tik rugpjūčio - spalio mėnesiais.

Komitete sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išnagrinėti ir parengti pasiūlymus dėl statybų procedūrų supaprastinimo kaimo vietovėse, nesudėtingų statinių statybos techninių normų sumažinimo, ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimo tvarkos, taip pat išnagrinėti galimybes keisti statinių statybos tvarką saugomose teritorijose ir miško žemėje.

Šios grupės darbo dėka aplinkos ministras pakeitė atitinkamus statybos techninius reglamentus ir gyventojai be projektų ir ypatingų derinimų galės įsirengti didesnius šiltnamius, vandens telkinius, gyvūnų aptvarus, ūkininkai galės įrengti didesnes sandėliavimo aikšteles, siloso ir šienainio tranšėjas, lengviau galės sumontuoti grūdų saugojimo bokštus ir stacionarines grūdų džiovyklas, nedideles vėjo jėgaines.

2. ES teisės aktų ir integracinių įstatymų projektų svarstymas

Komitetas 2009 m. spalio 11 d. posėdyje bendru sutarimu pritarė Europos reikalų komiteto iniciatyva parengtam parlamentiniam pranešimui „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir jos veiksmų planas: Lietuvos požiūris“. Taip pat Komitetas pasiūlė pranešimo rengėjams papildyti jį tvaraus žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įtaka regionui ir akcentuoti tausojančios žvejybos svarbą.

Komitetas 2009 m. spalio mėn. pritarė Lietuvos pozicijai dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos. Lietuva pasisako už tai, jog būtų privalomai nurodoma žemės ūkio produkto pagaminimo vieta (šalies pavadinimas). Esama geografinių nuorodų pripažinimo procedūra yra labai ilga (gali užtrukti iki 3 metų), todėl pasisako už šios procedūros supaprastinimą, kad produktas galėtų gauti geografinės nuorodos žymą maksimaliai per 1 metus. Kitas svarbus Lietuvos pozicijos punktas dėl Europos ir nacionaliniu aspektu kokybės ženklų gausos. Tokių logotipų turėtų būti mažiau, o Europos Komisija turėtų parengti ir inicijuoti vartotojų informavimo programas. Be to, šios informavimo programos turi vykti visose ES šalyse ir finansuojamos ES lėšomis. Komiteto nariai pabrėžė, jog būtina skirti dėmesį produktų ženklinimo (šrifto) dydžiui ir siekti, kad vieningo ženklinimo dydžio reglamentavimo visoje ES.

3. Parlamentinė kontrolė

2009 m. rugsėjo 23 d. Komitetas posėdyje išklausė Žemės ūkio ministerijos informaciją dėl avansu mokamų tiesioginių išmokų. Europos Komisijai leidus, nuo 2009 m. spalio 16 d. ES valstybės gali išmokėti iki 70 proc. tiesioginių išmokų už 2009 m. deklaruotus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas. Dėl lėšų biudžete trūkumo ketinama mokėti apie 24 proc. paramos sumos, t.y. viso apie 150 mln. litų.

Pirmiausia tiesioginės išmokos pasieks tuos ūkininkus, kurie vykdo investicinius projektus, kurių paraiškos jau yra baigtos administruoti.

Taip pat Komitetas išklausė Žemės ūkio paskolų garantijų fondo pristatymą apie Finansų inžinerijos priemonės Paskolų fondo veiklą. Fondas sukurtas siekiant padidinti paskolų prieinamumą, pagerinti pareiškėjų ekonominę situaciją bei greičiau įsisavinti 2007–2013 m. Kaimo plėtros programos lėšas.

Planuojamas fondo biudžetas – 450 mln. litų. 75 proc. lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, o 25 proc. – iš nacionalinio biudžeto. Paskolos bus teikiamos pagal dvi priemones – „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Šioje finansinės inžinerijos priemonėje tarpininkauti pageidauja 9 Lietuvoje veikiantys bankai.

Rugsėjo 23 d. posėdyje Komiteto nariai išklausė Žemės ūkio ministerijos informaciją apie žemės reformos darbų tęstinumą sumažinus finansavimą. Siekiant paspartinti žemės grąžinimą miestuose, Vyriausybėje svarstomas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma už miestų teritorijose valstybės išperkamą žemę ir vandens telkinius atlyginti lygiaverčiais miško sklypais kaime.

Savivaldybėms nuo 2010 m. liepos 1 d. perdavus miestuose esančios žemės tvarkymo ir administravimo darbus, joms būtų perduota ir visiška atsakomybė už miestuose esančios žemės grąžinimą jos teisėtiems savininkams.

Komitetas 2009 m. rugsėjo 30 d. surengė išvažiuojamąjį posėdį Anykščiuose, kur aptarė alternatyviųjų verslų plėtros ir tautinio paveldo puoselėjimo problemas.

2009 m. lapkričio 4 d. posėdyje Komitetas išklausė informaciją apie kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statybos galimybes. Komitetas priėjo vieningos nuomonės, kad šalies pienininkystėje susidariusią kritinę situaciją galima išspręsti einant kooperacijos keliu. Pažymėta, kad kooperacijos plėtra šalyje visada buvo remiama ir nėra nukreipta esamų pieno perdirbimo įmonių žlugdymui. Pastarosios labiau turi prisitaikyti prie esamų sąlygų, siekti kompromiso ir glaudesnio bendradarbiavimo su pieno gamintojais.

2009 m lapkričio 11 d. Komiteto posėdyje buvo pristatyti Žemės ūkio ministerijos atlikti Kaimo plėtros paramos priemonių supaprastinimai. Pažymėta, kad siekiant padaryti ES struktūrinę paramą prieinamesne buvo atsisakyta vidinės grąžos rodiklio, padidinta skolos rodiklio reikšmė, patvirtinti statinių didžiausieji įkainiai, atsisakyta reikalavimo drausti pasėlius ir kt. Be to, paramai iki 150 tūkst. litų supaprastinta paraiškos forma, į kurią integruotas verslo planas, pareiškėjui nebereikia pasirašyti paramos sutarties, nes paramos gavėju jis tampa priėmus sprendimą skirti paramą.

Pagal šalyje vykdomą mokslo ir studijų reformą Gyvulininkystės institutą numatyta integruoti į LVA, geografiškai paliekant jį savo dabartinėje buveinėje (Baisogaloje, Radviliškio raj.). Institutas sutiko, kad būtų sujungtas su LVA, tačiau LVA ir Kauno medicinos universiteto (KMU) Senatai priėmė nutarimą dėl naujo Sveikatos mokslų universiteto steigimo, reorganizuojant KMU ir LVA. Įgyvendinus šį nutarimą Gyvulininkystės institutas ateityje taptų Sveikatos universiteto padaliniu.

Komiteto posėdyje 2009 m. lapkričio 11 d. buvo konstatuota, kad Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su Žemės ūkio ministerija tikslinga apsvarstyti galimybę integruoti Gyvulininkystės institutą į „Nemuno“ slėnyje kuriamą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą. Šiuo metu šį klausimą nagrinėja Vyriausybė.

Komitetas 2009 m. lapkričio 11 d. posėdyje išklausė Žemės ūkio ministerijos informaciją dėl funkcijų žemės tvarkymo ir administravimo srityje perskirstymo.

Ministerija siūlo apskričių viršininkų funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo srityje nuo 2010 m. liepos 1 d. perskirstyti taip, kad savivaldybės administruotų ir tvarkytų miestuose esančią žemę, o kaimiškosiose vietovėse šias funkcijas atliktų Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM.

Valstybės įmonės "Valstybinis žemėtvarkos institutas" pagrindu numatoma įsteigti Valstybės įmonę "Valstybės žemės fondas", kuris palaipsniui perimtų žemės tvarkymo funkcijas, pradedant nuo šiuo metu svarbiausių uždavinių:

apleistos žemės identifikavimas ir priemonių joms mažinti organizavimas;

žemės konsolidacijos projektų rengimas;

žemės bendrasavininkų mažinimas ir kt.

2009 m. lapkričio 18 d. Komitetas posėdyje apsvarstė gyvulininkystės, paukštininkystės ir kitų žemės ūkio įmonių ūkinės veiklos poveikio aplinkai reglamentavimo klausimus. Nuspręsta pasiūlyti Vyriausybei sudaryti tarpžinybinę darbo grupę dėl gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių objektų sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir poveikio aplinkai vertinimo proceso tobulinimo, įtraukiant į jos sudėtį ekspertus ir atitinkamų mokslo institucijų, asociacijų, žaliųjų judėjimo ir vietos bendruomenių atstovus.

2009 m. lapkričio 25 d. Komitetas išklausė Žemės ūkio ministerijos informaciją apie ministerijos ir pavaldžių organizacijų struktūrinius pertvarkymus.

Nuo 2010 m. balandžio 1 d. turi pradėti funkcionuoti nauja ministerijos administracinė struktūra. Peržiūrėjus vykdomą veiklą ir funkcijas tikimasi 10 proc. sumažinti valdymo aparatą.

Numatoma sujungti Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą bei Valstybinį augalų veislių tyrimo centrą į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Bus optimizuotas laboratorijų skaičius bei sumažintas augalų veislių tyrimo stočių skaičius.

Optimizuojama ,,VĮ Gyvulių produktyvumo kontrolė“ veikla ir bus suteikta galimybė ūkininkams patiems vykdyti produktyvumo kontrolę jiems, taupant savo ir biudžeto lėšas.

Pertvarkomos žuvininkystės sektoriaus srities institucijos, reorganizuojant Žuvininkystės departamentą, Valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą ir VĮ „Laukystos žuvų veislynas“, jas apjungiant į vieną Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Numatomi pertvarkymai ir kitose Žemės ūkio ministerijai pavaldžiuose įstaigose.

Posėdyje buvo išklausyta Aplinkos ministerijos informacija apie Seimo 2007 m. lapkričio 15 d. nutarimo (Nr. X-1327) „Dėl miško parkų“ įgyvendinimą.

Seimo nariai konstatavo, kad šis nutarimas iki šiol iš esmės nėra įgyvendinamas, todėl į 2009 m. gruodžio 16 d. vyksiantį posėdį šiuo klausimu bus kviečiamas Aplinkos ministras G. Kazlauskas.

Komitetas aptarė Kiaulių augintojų asociacijos kreipimąsi dėl gyvų kiaulių eksporto į Rusiją. Ši šalis importo muitus gyvoms kiaulėms rengiasi didinti nuo 5 iki 40 proc. Komiteto nariai remia Kiaulių augintojų asociacijos pasiūlymą dėl to tartis su Europos Komisija.

Komitetas pasiūlė Užsienio reikalų ir Žemės ūkio ministerijoms koordinuoti savo veiksmus Briuselyje.

Kilusias problemas dėl muitų padidinimo numatoma aptarti kitų metų sausio mėn. ES žemės ūkio ir žuvininkystės Taryboje.

Taip pat, siūloma dėl šio klausimo inicijuoti Rusijos ir Lietuvos atsakingų pareigūnų susitikimą, bandyti tartis dėl gyvų kiaulių ar jų skerdenų įvežimo tarifinės kvotos padidinimo.

2009 m. gruodžio 23 d. posėdyje buvo išklausyta Žemės ūkio ministerijos informacija apie Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo įgyvendinimą. Pažymėta, kad priėmus šį įstatymą ženkliai pagerėjo atsiskaitymai už parduodamą žemės ūkio produkciją, Valstybinė mokesčių inspekcija griežčiau kontroliuoja atsiskaitymus, renka duomenis apie įsiskolinusias įmones ir priima atitinkamas poveikio priemones.

Nors šis įstatymas taikomas nuo š. m. spalio 1 d., tačiau išryškėjo kai kurie įstatymo įgyvendinimo trūkumai. Žemės ūkio ministerija rengia šio įstatymo pakeitimo ir papildymo pataisas. Šios pataisos susijusios su didesniu subjektų skaičiaus, tiekiančių rinkai produkciją, išplėtimu, palūkanų mokėjimo tvarkos pakeitimu.

Komiteto posėdyje, Agrarinės ekonomikos institutas pristatė Žaliąją knygą „Lietuvos kaimo ateitis“. Pranešėja pažymėjo, kad knyga parengta siekiant suformuoti Lietuvos kaimo ateities viziją, nustatyti valstybės siekius bei vertybines nuostatas, formuojant kaimo politiką ir suderinti mūsų šalies nacionalinius interesus su ES taikomomis kaimo politikos priemonėmis.

Šiais metais inicijuojamos diskusijos su Lietuvos piliečiais, ministerijų, savivaldos institucijų atstovais apie svarbiausias kaimo žmonių problemas, kaip sukurti efektyvią ekonominę ir socialinę žemės ūkio ir kaimo politiką.

Komitete svarstyta paramos jauniesiems ūkininkams aktualijos. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba informavo, kad įkainiai planams parengti yra nustatyti pagal rekomendacijas – 5 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų. Be to, konsultavimo tarnyba sutartyje įsipareigoja pareiškėjui grąžinti 70 proc. verslo plano parengimo kainos, jei pareiškėjas negauna paramos.

Žemės ūkio ministerija informavo, kad ministerija jau atsisakė vidinės grąžos normos rodiklio, pakeitė prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisykles, ekonominio gyvybingumo nustatymo tvarką, tačiau atsisakyti ūkio verslo plėtros ir keliamų uždavinių skaičiavimų negali, nes tai nustatyta ES reglamente. Taip pat ministerijos atstovė pažymėjo, kad priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ buvo pervesti pinigai iš kitų, ne tokių populiarių paramos priemonių ir dabar yra numatyta 38 mln. litų.

Komitetas, išklausęs informaciją, pasiūlė Žemės ūkio ministerijai peržiūrėti galimybes supaprastinti sąlygas jauniesiems ūkininkams, pretenduojantiems gauti paramą. Taip pat pasiūlė Žemės ūkio konsultavimo tarnybai įvertinti galimybes sumažinti verslo planų parengimo kainas.

4. Nebuvo priimti svarbūs įstatymai

Seimo rudens sesijoje nebuvo priimtas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XP-2605(2) ES). Projektu siūloma leisti asmenims auginti tų veislių kanapes, kuriose THC kiekis neviršija 0,2 procento, numatytas 2008 m. vasario 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 145/2008, iš dalies keičiančiame reglamentą (EB) Nr. 796/2004, nustatantį išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3084;

Priėmus šį įstatymo projektą, būtų suvienodintos apmokestinimo žemės mokesčiu sąlygos visoms tradicinėms religinėms bendruomenėms. Šiuo metu katalikiškos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai atleidžiami nuo žemės mokesčio vadovaujantis Lietuvos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų nuostatomis, o žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys visoms kitoms tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, yra apmokestinamos žemės mokesčiu.

5. Renginiai

Kaimo reikalų komitete 2009 m. spalio 28 d. buvo surengta diskusija sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) ribų nustatymo apie gyvulininkystės fermas klausimais.

Žemės ūkio ministerija parengė Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 pakeitimo projektą, kuriame XV skyrius „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos“ išdėstomas nauja redakcija.

Diskusijos dalyviai nusprendė, kad nereikia keisti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų gyvulininkystės fermoms normatyvų, tačiau reikia stambesniems fermoms nustatyti SAZ ir tai įrašyti į Vyriausybės nutarimo projektą. Taip pat pasiūlyta įvertinti taikomą fermose naują technologinę įrangą, leidžiančią ženkliai mažinti taršą, atsižvelgti į gyventojų interesus nustatant SAZ tvarkymo rėžimus.

Atsižvelgiant į diskusijos dalyvių pastabas ŽŪM atstovai patikslina Vyriausybės nutarimo projektą ir pateikia dar kartą apsvarstyti Kaimo reikalų komitetui ir suinteresuotoms šalims. Kaimo reikalų komitetas įvertinęs pakeitimus ir šalių nuomonę kreipiasi į žemės ūkio ministrą dėl tolimesnio Vyriausybės nutarimo projekto derinimo.

Susiklostė graži tradicija – prieš pat Naujus Metus Seime susitikti Žurnalistų agroklubo prie Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams. 2009 m. gruodžio 16 d. šis susitikimas buvo jau trečiasis. Pirmasis steigiamasis žurnalistų Agroklubo susitikimas įvyko 2007 m. balandžio 19 d., kuriame dalyvavo 17 televizijos, radijo, spaudos atstovų. Šiemet jau yra daugiau kaip 30 Agroklubo narių. Agroklube esančius žmones vienija kilni misija – gerinti kaimo ir visuomenės informavimą.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pasidžiaugė, kad neblėsta domėjimasis kaimu, Seimo Kaimo reikalų komiteto veikla ir pabrėžė, kad Kaimo reikalų komiteto nariai ir darbuotojai visuomet atviri žiniasklaidai ir visais aktualiais Komiteto kuruojamais klausimais pasirengę suteikti savalaikę informaciją.

Šiame susitikime Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis susilaukė daug klausimų apie alternatyvius energijos šaltinius kaimuose, kaimo gyventojų socialines problemas.

6. Tarpparlamentiniai ryšiai

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis 2009 m. spalio mėnesį priėmė Kirgizijos Respublikos delegaciją, kurią sudaro šios šalies žemės ūkio, vandens ūkio ir perdirbimo pramonės ministras, parlamento deputatai ir institucijų atsakingų už žemės ūkio gamybą, pareigūnai.

Kirgizijos delegacijos vizito į Lietuvą pagrindinis tikslas, susipažinti su Lietuvos maisto ir veterinarijos kontrolės sistema, šią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Delegacijos narius taip pat domina Lietuvos pasiekimai žemės ūkio ir kaimo reikalų tvarkymo srityse, Lietuvos patirtis tobulinant žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriaus valdymą ir teisinės bazės reglamentavimas narystės ES kontekste. Kirgizijos vyriausybė taip pat siekia tobulinti savo įstatyminę bazę, parengti naują veterinarijos įstatymą ir įdiegti maisto ir veterinarijos priežiūros sistemą.

Svečius domino aktyvesnis Lietuvos ir Kirgizijos parlamentų bendradarbiavimas, todėl ateityje ketinama įkurti parlamentinių ryšių grupes abiejų šalių parlamentuose.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis