Ekonomikos komitetas nepritarė įstatymo projektui, įteisinančiam
galimybę krovinių vežėjams vežti sunkesnius krovinius
Lapkričio 10 d. Ekonomikos komitetas svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo
įstatymo 2, 6 straipsnių ir Įstatymo 4 priedėlio pakeitimo ir papildymo
įstatymo projektą, kuriuo siūloma leisti
sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė iki 48 tonų, važiuoti
valstybinės ir vietinės reikšmės keliais sumokant nustatytą metų mokestį. Keisti
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nustatytus
apribojimus paskatino krovinių (ypač medienos) vežimais užsiimančių įmonių atstovai,
siūlę mažinti krovinių vežimų skaičių, vienu metu vežant tą patį krovinių
kiekį, taupyti degalus.
Komitetas nusprendė projektą atmesti, kadangi bendrosios transporto priemonės masės padidinimas nuo
40 t iki 48 t., nors ir neviršijant leistinos ašies apkrovos,
turėtų neigiamos įtakos kelių dangos konstrukcijoms, nes nė viena dangos
konstrukcija iki šiol nebuvo skaičiuota įvertinant padidintą apkrovą.
Bendrosios masės padidinimas turėtų neigiamos įtakos valstybinės ir vietinės
reikšmės kelių būklei - ji blogėtų. Dar blogesnė padėtis su 1502 tiltais ir
viadukais esančiais valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose. Dauguma jų
pastatyti 1950-1980 metais ir buvo projektuoti pagal to metu galiojusias normas
ir nepritaikyti eksploatuoti tokio svorio transporto priemones. Didžiosios
dalies tiltų bandymai nėra atlikti. Atlikus daugiau bandymų, gali paaiškėti,
kad yra ir daugiau tiltų, kurių laikomoji galia mažesnė už 48 tonas, bei
daugiau draudžiamų maršrutų. Lietuvoje kasmet nustatoma po keletą tiltų, kurių
laikomoji galia yra nepakankama. Siekiant įteisinti transporto priemonių
didesnę leistiną bendrąją masę, prieš tai būtina išsamiai ištirti didelį
skaičių tiltų ir nepakankamos laikomosios galios tiltus sustiprinti. Įteisinus
48 t. leistiną bendrąją masę, reikėtų padidinti finansavimą, siekiant bent
minimaliai sustiprinti kelių dangų konstrukcijas ir tiltus, kas pagal dabartinę
ekonominę situaciją yra sunkiai tikėtina. Priešingu atveju, dėl spartaus kelių
dangų irimo ir tiltų laikomosios galios mažėjimo, ateityje tektų išleisti
nepalyginamai daugiau lėšų kapitaliniams remontams bei rekonstrukcijoms, o
eismą per atskirus tiltus ir viadukus iš viso uždaryti.
Posėdyje buvo konstatuota, kad nėra pateikto ekonominio pagrindimo, kiek siūlomas
masės padidinimas turėtų teigiamos įtakos verslo sąlygų gerinimui ir kiek tai
atsilieptų kelių ir jo statinių spartesniam nusidėvėjimui, remontui, nėra
valstybės pajamų ir išlaidų santykio.
Taip pat buvo pažymėta, kad masės padidinimas iki siūlomų dydžių ekonomiškai būtų
netikslingas, kadangi siūlomas mokesčių surinkimas nekompensuotų neigiamo
poveikio keliams bei tiltams ir viadukams, o visuomenė patirtų nuostolių
dėl didėjančių kaštų, kelionės laiko ir aplinkos taršos. Visose
kaimyninėse valstybėse nustatyta mažesnė leistina bendroji masė, nei siūloma projekte
(ES tik 5 valstybėse narėse leidžiama didžiausia bendroji masė didesnė nei 40
t.).
Ekonomikos komitetas tęsė Gamtinių dujų įstatymo
3 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 13, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais
galios įstatymo projekto XIP-1510(2)ES svarstymą ir nutarė daryti
svarstymo pertrauką.